- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-896-459/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11341-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. K. 297,19 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. kovo 21 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybei, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso tik nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys – rūsio patalpos su bendro naudojimo patalpomis, ieškinio atsisako. Ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Prašo grąžinti ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio ir atmesti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo neapdairaus elgesio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė, bylą nutraukė, atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesu skyrimo atmetė. Teismo motyvai: Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui pareiškė remdamasi oficialiais VĮ Registrų centro duomenimis, o atsakovas aplinkybę, kad jam nuosavybės priklauso tik buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys – rūsio patalpos su bendro naudojimo patalpa, atskleidė tik paskutinio teismo posėdžio metu. Nurodė, kad iš Registrų centro pažymos, kurioje įregistruotas juridinis faktas, neaišku, koks daiktas buvo įsigytas 2009-10-05 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.Nurodė, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teisminiai ginčai tarp šalių vyksta nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., todėl laikytina, kad atsakovas, žinodamas apie netikslius duomenis registre ir nesiimdamas jokių veiksmų šiems duomenims patikslinti, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl ieškovės kaltės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovės UAB „Danės būstas“ atsakovo V. K. naudai 650 EUR išlaidų už advokato pagalbą ir 38 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Skundo motyvai: Nurodo, kad ieškovė žinojo, kad atsakovui ir sutuoktinei priklauso tik butas (duomenys neskelbtini), registro duomenys yra vieši, pati ieškovė teismui buvo pridėjusi registro duomenis, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso kitiems savininkams, o pasidomėti apie tai, koks notaro pranešimas fiksuotas registro išraše, turi pati ieškovė, kuri teikia ieškinį. Nurodo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, profesionalus daugiabučių namų administratorius, kuriam taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, ji atstovaujama žinomos didelės advokatų kontoros, todėl tokios klaidos negalėjo padaryti. Pažymi, kad jau pateikusi ieškinį, ieškovė suvokė, jog ieškinys pareikštas atsakovui dėl buto, kuris jam nepriklauso, ir pateikė atsakovui pasirašyti pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, tačiau ieškinio atsiėmimo su savo parašu taip teismui ir nepateikė, dėl to atsakovas praleido terminą atsiliepimui pateikti, buvo priimtas sprendimas už akių ir buvo būtina teikti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, samdytis advokatą, mokėti žyminį mokestį, ko būtų neprireikę, jei nebūtų buvę pateikta nepagrįsto ieškinio. Nurodo, kad LR CPK 288 str. 7 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovui galėtų būti nepriteisiamos tik tuo atveju, jei dėl jo pasyvumo būtų buvęs priimtas sprendimas už akių, tačiau matyti, kad būtent dėl ieškovės suklaidinimo buvo priimtas sprendimas už akių, dėl to reikėjo teikti pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas – 650 EUR neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jos kartu su žyminiu mokesčiu – 38 EUR privalo būti priteistos visiškai.
Ieškovė UAB „Danės būstas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, byla nutraukta ir atmestas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. teisme gautas ieškovės ieškinys atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo (I t., b. l. 1–4). Prie ieškinį pagrindžiančių aplinkybių kaip įrodymas buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (I t., b. l. 11–12). 2017-12-06 buvo priimtas sprendimas už akių (I t., b. l. 28–29). 2017-12-27 teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (I t., b. l. 31–32). Prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ieškovės elektroniniai laiškai ir ieškovės 2017-11-15 pareiškimai dėl ieškinio atsiėmimo (I t. b. l. 34–39). 2018-03-21 ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, motyvuodama netiksliais Registrų centro duomenimis, kurių atsakovas neatskleidė iki paskutinio posėdžio (I t., b. l. 106–107). 2018-03-22 teismas priėmė nutartį, kuria priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, bylą nutraukė, atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesu skyrimo atmetė. Pažymėtina, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).CPK 94 straipsnio pirmoji dalis numato, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina, tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsisakė ieškinio, yra svarbu nustatyti ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. ar ieškovo atsisakymas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, jog bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi.Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į butą, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso J. S.. Tame pačiame išraše prie juridinių faktų nurodyta, kad yra sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios įregistravimo pagrindas 2009-10-05 Notaro pranešimas Nr. 222/09-0164, o pirkėjas V. K.. Šia pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas įsigijo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausantį sandėliuką. Taigi, ieškovė ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, kadangi iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo aiškiai matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso J. S.. Neaišku, kodėl ieškovė nepateikė ieškinio J. S., o padarė išvadą, kad nuosavybės teisė į butą priklauso atsakovui V. K., nesiėmė priemonių, kad duomenis pasitikslintų ir išsiaiškintų, ką reiškia užfiksuotas notaro pranešimas. Iš byloje esančių pateiktų atsakovo elektroninių laiškų turinio matyti, kad ieškovė su atsakovu bendravo, išsiaiškinti, kam priklauso buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės, galėjo, be to, ruošėsi pateiktą teismui ieškinį atsiimti, nes pati siuntė atsakovui 2017-11-15 pareiškimus dėl ieškinio atsiėmimo pasirašyti, tik dėl kokių priežasčių jų nepateikė teismui, taip pat neaišku. Dėl to atsakovas liko suklaidintas, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes pagrįstai galvojo, kad ieškinys bus atsiimtas, tačiau ieškovė savo ketinimo neįvykdė ir teisme buvo priimtas sprendimas už akių, vėliau ieškovė 2017-12-22 elektroniniame laiške nurodė, kad visi ieškovės veiksmai sustabdyti, iki kartu su atsakovu ši situacija bus išspręsta. Taigi dėl tokio klaidinančio ir nesąžiningo ieškovės elgesio atsakovas jau buvo priverstas kreiptis į advokatą ir pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, dėl ko atsirado bylinėjimosi išlaidos.Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovė ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui pareiškė remdamasi oficialiais VĮ Registrų centro duomenimis, o atsakovas aplinkybę, kad jam nuosavybės teise priklauso tik buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys – rūsio patalpos su bendro naudojimo patalpa, atskleidė tik paskutinio teismo posėdžio metu, laikytinas nepagrįstu, kadangi iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo aiškiai matyti, kad nuosavybės teisė į butą, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso J. S., o ne V. K.. Taigi ieškovė, būdama profesionali daugiabučių namų administratorė, kuriai taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, prieš pateikdama ieškinį privalėjo pasidomėti apie tai, koks notaro pranešimas yra užfiksuotas registro išraše, tačiau net ir bendraudama su atsakovu elektroniniais laiškais nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga pasidomėti šiuo klausimu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisminiai ginčai tarp šalių vyksta nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., todėl laikytina, kad atsakovas, žinodamas apie netikslius duomenis registre ir nesiimdamas jokių veiksmų šiems duomenims patikslinti, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl ieškovės kaltės. Toks pirmosios instancijos teismo argumentas laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi teisminiai ginčai vyko ir dėl kito buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris atsakovui V. K. priklauso nuosavybės teise, ir tai aiškiai parašyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, taigi ieškovė matydama abiejų butų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose pateiktus duomenis, turėjo pamatyti skirtumą ir suabejoti dėl nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio atsakovui pagrįstumo, privalėjo patikslinti duomenis, tačiau to nepadarė ir pasielgė neapdairiai.Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui darytina išvada, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė netinkami ieškovės veiksmai, t. y. ieškovės nepagrįstas ieškinio pateikimas atsakovui, nepakankamas apdairumas ir rūpestingumas nesiekiant nustatyti tikrojo buto savininko ir nesąžiningas atsakovo suklaidinimas dėl ketinimo ieškinį atsiimti. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad būtent ieškinio pateikimas teismui sąlygojo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo nesąžiningas, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsakovas iš ieškovės prašo priteisti 688 Eur, iš kurių 650 Eur išlaidos už advokato pagalbą ir 38 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamos bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, todėl yra priteistinos iš ieškovės.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovui iš ieškovės priteistina 688 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsakovo V. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti – priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 688 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.