- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- ATP-1103-209/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Advokatai
- Sigitas Mikliušas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. K. atstovo advokato Sigito Mikliušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kuriuo L. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 430 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 1300 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. 1300 eurų bauda su transporto priemonės konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1300 eurų bauda su transporto priemonės konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 129 str. nubaustas už tai, kad 2015-06-17, apie 19.03 val., vairavo automobilį Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepaliko tarpo iš šono, kliudė kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Be to, atsisakė tikrintis girtumą. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 126 p., 221 p., 222 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. K. atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-29 nutarimą pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. arba neskirti transporto priemonės konfiskavimo.
Nurodo, kad L. K. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio (turto apgadinimo) sukėlimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos, nes nekliudė kito automobilio arba to nepajuto.
Apeliantas teigia, kad teismo posėdžio metu L. K. pripažino, jog vairavo transporto priemonę, tačiau nepripažino, kad apgadino kitą transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymi, kad kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, nes 2015-06-17 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog L. K., 2015-06-17, apie 19.03 val., Vilniuje, Rygos g. 31, vairavo automobilį Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė kitą automobilį, iš įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusiojo E. P. paaiškinime nurodyta, kad eismo įvykis įvyko apie 18.45 val., tačiau apie šį eismo įvykį jis pranešė praėjus daugiau nei valandai, kadangi 2015-06-17 policijos tarnybiniame pranešime nurodoma, jog apie eismo įvykį buvo pranešta tik 20.05 val. Tokiu būdu, nepaneigta tikimybė, kad eismo įvykio nebuvo arba nukentėjusiojo matomi įbrėžimai galėjo atsirasti vėliau arba anksčiau nei minėtas įvykis.
Be to, eismo įvykio fotolentelėje nesimato jokių nukentėjusiojo automobilio apgadinimų. Atsižvelgiant į tai, neatmetama galimybė, jog L. K. galėjo ir nepajusti kontakto su kitu automobiliu, jeigu toks kontaktas buvo. Apeliantas teigia, kad byloje neatlikta ekspertizė, o 2015-06-17 tarnybiniame pranešime tiesiog nurodyta, jog Opel automobilio aukštis atitiko Audi automobilio apgadinimo aukštį. Todėl mano, kad visi įtarimai dėl eismo įvykio yra grindžiami prielaidomis, nes skundžiamame nutarime nėra pagrįstų L. K. kaltės įrodymų.
Mano, kad byloje taip pat neatsižvelgta į tai, jog L. K. buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir pastarasis nurodė, kad neturi jam jokių pretenzijų. Net rašė raštą apie pretenzijų neturėjimą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių persigalvojo ir minėto rašto L. K. neatidavė. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl kito automobilio apgadinimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos turėjo būti nutraukta, kadangi šio eismo įvykio nebuvo arba L. K. nepajuto kontakto su kitu automobiliu, todėl tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo. Be to, L. K. teisme nurodė, kad automobiliu važiavo iš ligoninės, kur jo motinai buvo atlikta operacija, buvo susijaudinęs, todėl galėjo nepajusti kontakto su kitu automobiliu ir sutiko atlyginti žalą, jeigu tokia buvo padaryta. Tokiu būdu L. K. veiksmuose nėra tyčios požymių, kadangi jis nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigė savo kaltės dėl vairavimo fakto. Šie duomenys rodo, kad jis iš įvykio vietos galėjo pasišalinti ne tyčia.
Be to, mano, kad teismas nepagristai paskyrė automobilio konfiskavimą. Nutarime teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl automobilis turi būti konfiskuotas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir 129 str. sankcijose transporto priemonės konfiskavimas yra numatyta kaip alternatyvi nuobauda, todėl tai yra teismo teisė, bet ne pareiga ją taikyti. Mano, kad šioje byloje teismas neįvertino eismo įvykio nebuvimo arba tai, kad L. K. nepajuto kontakto su kitu automobiliu, todėl tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo. Be to, teismo posėdžio metu L. K. nurodė, jog jeigu kliudė kitą automobilį, tai atlygins žalą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas galėjo neskirti transporto priemonės konfiskavimo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis E. P. su L. K. atstovo advokato Sigito Mikliušo apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodo, kad L. K. kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, o apeliaciniame skunde pateikti samprotavimai yra teorinio pobūdžio ir neturi jokios įtakos pažeidėjo padarytam administraciniam teisės pažeidimui paneigti.
L. K. atstovo advokato Sigito Mikliušo apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde neginčijama L. K. kaltė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., tačiau ginčijama jo kaltė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog L. K. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Šalies argumentai
L. K. teiginys, kad jis, inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) nekliudė kito automobilio ir jo neapgadino, prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusysis E. P. paaiškino, kad įvykio dieną Rygos gatvės kieme pradėjo važiuoti savo automobiliu Audi iš parkavimo vietos, pamatęs atvažiuojantį automobilį Opel, sustojo. Tarp jų buvo pakankamai vietos prasilenkti, tačiau jis pravažiuodamas nudaužė jo automobilio vairuotojo pusės veidrodėlį. Opel automobilio vairuotojas pasakė kelis necenzūrinius žodžius ir nuvažiavo (b. l. 27). Nukentėjusysis rašytiniame paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 11).
Policijos pareigūnės R. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Rygos g. 31, apgadintas automobilis Audi, v/n (duomenys neskelbtini) kurį apgadino juodos spalvos automobilis Opel, v/n (duomenys neskelbtini) Nuvykus į įvykio vietą kieme rastas pagadintas automobilis Audi. Pranešėjas E. P. paaiškino, kad tuo metu, kai į kiemą įvažiavo Opel automobilis, jis sėdėjo stovinčiame automobilyje Audi. Opel automobilis pravažiuodamas kliudė Audi automobilio kairės pusės vaizdo veidrodėlį ir jį atlenkė savo kairės pusės vaizdo veidrodėliu. Opel automobilio vairuotojas pristabdė, pavadino jį „debilu“ ir nieko nepaaiškinęs nuvažiavo. Kiemuose prie Rygos gatvės 25 namo, rastas stovinis Opel automobilis. Vyr. patruliui N. P. nuėjus į Opel automobilio savininko butą, esantį Rygos gatvėje 25-27, atvedus automobilio savininką, pranešėjas jį atpažino ir nurodė, kad tai tas pats asmuo. Opel automobilis priklausė atvestam asmeniui L. K. (b. l. 6).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad Rygos g. 31 namo kieme stovi apgadintas automobilis Audi, v/n (duomenys neskelbtini) jį apgadino juodos spalvos automobilis Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 7-8).
Eismo įvykio schemoje užfiksuotos apgadintos transporto priemonės: automobiliui Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis ir automobiliui Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 9-10), fotolentelėse iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro matomi abiejų automobilių kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlių apgadinimai (b. l. 19).
Įvertinus minėtus įrodymus, nėra jokių abejonių, kad L. K., skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Nukentėjusysis E. P. betarpiškai matė, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent L. K. vairuojamas automobilis ir atpažino kaltininką. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltininką. Jo parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais. Tuo tarpu L. K. parodymai yra prieštaringi: įvykio dieną jis nurodė, kad automobilio nevairavo, nes neturi teisės vairuoti, vėliau pasakojo, kad buvo darbe, į kurį nuvyko troleibusu (b. l. 6), tuo tarpu teisme paaiškino, kad įvykio metu automobiliu Opel Omega važiavo iš ligoninės, kieme nukentėjusysis buvo užstatęs kitus automobilius, todėl jį aprėkė ir nuvažiavo (b. l. 26-27). Įvertinęs bylos įrodymus, darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko būtent nukentėjusiojo E. P. nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, eismo įvykį sukėlė būtent L. K. vairuojamas automobilis, kurio metu buvo apgadintas automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis.
Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis apie eismo įvykį pranešė praėjus daugiau nei valandai, yra nepagrįstas, kadangi BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, jog pranešimas gautas iš karto po įvykio, t. y. 19.03 val. (b. l. 7-8).
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010).
Nagrinėjamu atveju abiejų automobilių apgadinimų pobūdis ir jų lokalizacija, iš karto po eismo įvykio kaltininko L. K. išsakytas nepasitenkinimas nukentėjusiajam, pažeidėjo susitikimas su nukentėjusiuoju kitą dieną po eismo įvykio, neleidžia abejoti tuo, kad L. K. suvokė, jog jis, vairuodamas automobilį Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino nukentėjusiajam priklausantį automobilį, dėl ko pastarasis patyrė turtinę žalą, ir sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad apylinkės teismas spręsdamas klausimą, ar L. K. galėjo pajusti kontaktą su apgadintu automobiliu ir suvokti sukėlęs eismo įvykį, įvertino bylos įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog L. K. neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes juo gali būti ir paprasčiausias siekimas išvengti atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, L. K. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už minėtų teisės pažeidimų padarymą.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagristai L. K. paskyrė automobilio konfiskavimą, yra nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 1 d. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens naudai. Šiuo atveju minėtų nuostatų taikymas negalimas, nes nėra jokių ypatingų aplinkybių.
Skirdamas L. K. nuobaudą už padarytus administracinius teisės pažeidimus, apylinkės teismas įvertino Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. numatytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus laiko padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta nuobauda. Taip pat įvertino padarytų pažeidimų pavojingumą, nes jis padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, ko pasėkoje apgadino svetimą turtą, pasišalino iš įvykio vietos ir atsisakė tikrintis girtumą. Tokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Be to, L. K. suprato, kad neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta, ir vis tiek vairuodamas transporto priemonę pažeidžia įstatymus. Darydamas šį pažeidimą jis sąmoningai naudojosi transporto priemone. Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė šio turto praradimo situaciją. Įvertinus minėtas aplinkybes, L. K. už Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą paskirta papildoma administracinė nuobauda – automobilio konfiskavimas, negali būti laikoma per griežta nuobauda.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Esant tokioms aplinkybėms keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-29 nutarimą L. K. atstovo advokato Sigito Mikliušo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą nepakeistą ir L. K. atstovo advokato Sigito Mikliušo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.