- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- e2VP-48345-910/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- Lindorff Oy
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., I. M.
- Kategorijos
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Lindorff Oy pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. M., I. M., antstolis D. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Lindorff Oy kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, prašydamas nustatyti, kad 1/2 dalis skolininko A. M. sutuoktinės I. M. gaunamų pajamų priklauso skolininkui A. M. asmeniškai.
Pareiškime nurodyta, kad antstolio D. K. kontoroje Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, naudai yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0174/15/00494 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-42208-466/2014. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, skolininko vardu registruoto nekilnojamo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, skolininkui nuosavybės teise priklauso šešios transporto priemonės, kurios išregistruotos nesant techninės apžiūros ir (ar) draudimo. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, skolininkas nedirba. Skolininkas piniginių lėšų, iš kurių antstolis galėtų išieškoti skolą, neturi. Nepavykus skolos išieškoti iš skolininko, vykdymo proceso metu nustatyta, kad A. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su I. M.. Išieškotojas duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytas vedybines ar povedybines sutartis bei santuokos nutraukimą neturi. Pareiškėjo teigimu, skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį (duomenys neskelbtini). 2016-08-16 Patvarkymu dėl skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio arešto antstolis areštavo dalį skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio ir pateikė pareiškėjui Siūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis D. K. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti.
Suinteresuoti asmenys A. M. ir I. M. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Pareiškimas nagrinėtinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Iš pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis D. K. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-42208-466/2014 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojo Lindorff Oy naudai (vykd. b. l. 2).
Skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokęs su I. M. (vykd. b. l. 8).
Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas A. M.. Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, jog skolininko sutuoktinė yra solidari skolininkė pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko A. M. prievoles.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad išieškojimą vykdantis antstolis nustatė, jog galimybių išieškoti skolą iš skolininko A. M. asmeninio turto nėra, skolininkui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės yra išregistruotos (vykd. b. l. 20-25), skolininkas atleistas iš darbo (vykd. b. l. 64), neturi nekilnojamojo turto (vykd b. l. 19).
Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės I. M. nuosavybė, dalies nustatymo.
Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį (vykd. b. l. 66). Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis).
Pareiškėjas prašo teismo individualizuoti skolininko A. M. turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės I. M. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys A. M. ir I. M., manydami, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, turėjo teismui pateikti įrodymų, kurie pagrįstų esant įstatymo nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių. Suinteresuoti asmenys į bylą tokių įrodymų nepateikė.
Išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų A. M. ir I. M. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendro turto.
Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 67).
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas nustato, kad skolininkui A. M. priklauso 1/2 jo sutuoktinės I. M. pajamų, gautų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
patenkinti pareiškimą dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno skolininko sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.