- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-16
- Bylos Nr.
- 1-625-716/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19550-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- E. D.
- Nukentėjusysis
- E. R.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, praeityje teistas 5 kartus, iš kurių paskutinius kartus:
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 54 MGL (2 700 eurų) dydžio bauda, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažintas recidyvistu (nuosprendis neįsiteisėjęs),
teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. D. gaudamas kaip dovaną įgijo nešaunamąjį ginklą – savadarbį kastetą, t. y. civilinėje apyvartoje draudžiamą smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą ir su savimi jį nešiojosi iki 2025 m. birželio 5 d., apie 22.40 val., kuomet ties pastatu, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai apžiūros metu jo kelnių kišenėje savadarbį kastetą rado ir paėmė, taip neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu.
Be to, E. D. 2025 m. birželio 5 d., apie 22.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su K. A., viešoje vietoje, gatvėje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. R. į pilvo sritį, rankomis pargriovė jį ant žemės, o priėjęs K. A. tiksliai nenustatytą kartų skaičių spyrė nukentėjusiajam E. R. į galvos sritį, tokiu įžūliu elgesiu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. R. sveikatą dėl padaryto odos nubrozdinimo kaktoje, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
II. Byloje surinkti duomenys
E. D. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiajam padavė pinigus, šis turėjo nueiti į parduotuvę pakeisti, ir pinigus grąžinti. Nukentėjusysis negrįžo, o kai šį surado, tų pinigų nukentėjusysis nebeturėjo. Jis trenkė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu. Nukentėjusįjį surado prie darželio, (duomenys neskelbtini). Kalbėjosi, bet nesigavo išsiaiškinti žodžiais, todėl trenkė į pilvą vieną kartą. Jis neatsimena, ką darė K., nes pats buvo girtas. Jo elgesys pavartojus alkoholį labai pasikeičia. Tą kartą nieko nešventė, tiesiog kompanijoje buvo, du butelius viskio išgėrė. Dėl konflikto kaimynai iš gretimų namų iškvietė policiją. Kaimynai sužinojo apie konfliktą, nes jie buvo girti, šūkavo, jis nesuvaldė savęs dėl girtumo. Jis pats policijai atidavė kastetą, kai jo paklausė, ar turi draudžiamų daiktų. Kastetą jam padovanojo pažįstamas. Dabar žino, kad tokie daiktai yra uždrausti. Niekada kasteto nenaudojo. Pripažįsta, kad buvo neblaivus, alkoholis įtakojo jo mąstymą ir elgesį.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Įtariamasis K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. birželio 5 d., po darbų, apie 17.00 – 18.00 val. kartu E. D. vartojo alkoholį Kalvarijų g. mikrorajone, Vilniuje. Po ko, jiems pavartojus alkoholio, nusprendė važiuoti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pernakvoti. Jam su E. D. grįžus į butą, E. R. jau buvo jo anksčiau minėtame bute, nes tas butas priklauso įmonei, kuri savo darbuotojams nuomoja kambarius. Taip pat bute buvo ir moteris vardu E. Po to, maždaug apie 22.00 val. jie visi trys, jis, E. R. ir E. D. nutarė eiti link jų statybų objekto, kuriame jie visi trys kartu dirba. Ar jiems einant tarp jų kilo kažkoks žodinis konfliktas, neprisimena, tačiau gali būti, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laiku tarp jų galėjo kilti konfliktas, kadangi tuo metu jis ir E. D. buvo stipriai išgėrę. Įvykių metu jis vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius, šviesias sportines kelnes, avėjo sportinius tamsiai mėlynos spalvos batus. E. D. tuo metu buvo apsirengęs tamsios spalvos marškinėlius, tamsiai mėlynos spalvos sportines kelnes. Neprisimena, ar kilus žodiniam konfliktui, rankomis ar kojomis būtų sudavęs E. R., ar jį spardęs, ar jį mušęs, kadangi jis su E. R. sutaria visai neblogai, rankomis jo pastūmęs taip pat nebuvo. Taip pat neprisimena ir nepastebėjo, ar E. D. mušė E. R., kadangi tuo metu buvo stipriai išgėręs ir šiuo metu negali prisiminti visų tuo metu įvykusių aplinkybių. Po to, jiems visiems trims einant gatve prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie E. D. išvežė į areštinę, kadangi jis pradėjo rėkti ir keikti policijos pareigūnus, o jam tuo metu buvo išsiųstas šaukimas dėl šio įvykio atvykti į policijos komisariatą. Po to, policijos pareigūnai jį paleido, o E. R. liko toliau bendrauti su policijos pareigūnais. Taip pat į įvykio vietą buvo atvykusi ir grietoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo E. R.. Dėl didelio suvartoto alkoholio kiekio, jis neprisimena, kad tuo metu jis ir E. D. būtų sumušę E. R..
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis K. A. parodė, kad 2025 m. birželio 5 d., apie 22.00 val., kartu su E. D., būdami stipriai apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), demonstravo nepagarbų ir įžūlų elgesį, kuris sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tuo metu, būdami ankščiau minėtu adresu, jis su E. D. buvo stipriai išgėrę. Tuo metu su jais kartu buvo ir E. R.. Visi trys ėjo gatve link statybų objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kur jie dirba. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl stipraus girtumo tiksliai neprisimena, dėl ko konfliktas prasidėjo ir kaip viskas vyko. Neprisimena, kad tuo metu E. D. būtų kumščiu trenkęs ar pastūmęs E. R., kadangi dėl stipraus girtumo negali tiksliai prisiminti visų įvykusių aplinkybių, tačiau prisipažįsta, kad tuo metu, E. R. parkritus ant žemės, tyčia koja kelis kartus spyrė E. R., kur tiksliai, neprisimena, bet spyriai galėjo būti suduoti jam į galvos sritį. Supranta, kad jo ir E. D. veiksmai padarė žalą E. R. ir sukėlė jam fizinį skausmą. Taip pat nori paminėti, kad jų konfliktas vyko viešoje vietoje, matant kitiems aplinkiniams žmonėms, kurie, pamatę jų elgesį, iškvietė jiems policiją. Šį savo elgesį paaiškina tuo, kad tuo metu buvo stipriai išgėręs, o jei būtų buvęs blaivus, mano, viskas būtų buvę kitaip. Po šio įvykio atsiprašė nukentėjusiojo ir susitaikė.
Nukentėjusysis E. R. tyrimo metu parodė, kad 2025 m. birželio 5 d., apie 22.30 val., tikslaus adreso nežino, Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, į ofisą, kuriame gyvena jis, E. D. bei K. A., sugrįžo ankščiau minėti asmenys, jie buvo stipriai išgėrę, o išgėrę jie darosi agresyvūs, dėl ko tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu jie pradėjo jį mušti, mušdami jie sakė, kad reikia išeiti į lauką, kad viską išsiaiškintų. Jie išėjo į lauką, buvo šaligatvyje, viešoje vietoje, aplink buvo gyvenamieji namai, lauke tęsėsi muštynės. Jis E. D. ir K. A. nemušė, tik gynėsi nuo jų smūgių. Jie jį mušė ir kojomis, ir rankomis. Dėl suduotų smūgių jis pajuto fizinį skausmą. Dėl jam sukelto skausmo E. D. ir K. R. pretenzijų neturi. Vėliau jie nustojo jį mušti ir jie kartu nuėjo iki (duomenys neskelbtini), esančio pastato, kur 2025 m. birželio 6 d. turėjo dirbti, ten bendravo su kolega, jo vardas R., prie jo muštynių nevyko. Kol bendravo su R., į vietą atvyko policijos pareigūnai, daugiau papasakoti apie įvykį nieko negali.
Liudytojas R. B. (R. B.) tyrimo metu parodė, kad 2025 m. birželio 5 d., apie 22.25 val., buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir išgirdo lauke įvairų šaukimą, todėl nusprendė išeiti į balkoną ir pažiūrėti, kas vyksta. Išėjęs į balkoną kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje pastebėjo tris vyrus, kurie buvo (duomenys neskelbtini) sankirtoje. Vyras Nr. 1 buvo su ryškios spalvos žalia striuke, vyras Nr. 2 dėvėjo baltos spalvos marškinėlius ir šortus, o vyras Nr. 3 dėvėjo pilkos spalvos marškinėlius. Visi trys vyrai ėjo kartu gatve, tuomet maždaug ties (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 3 trenkė kumščiu vyrui Nr. 1 į pilvo sritį. Po smūgio girdėjo, kaip vyrai kalbėjo apie kažkokius pinigus, tačiau detalių negirdėjo. Tuomet toliau visi trys vyrai ėjo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Eidami vyras Nr. 2 ir Nr. 3 vyrui Nr. 1 sakė: „nebėk“. Toliau nuėjus šiek tiek ties (duomenys neskelbtini) pastatu vyras Nr. 3 rankomis nuvertė vyrą Nr. 1 ant žemės, o vyras Nr. 2 kelis kartus spyrė koja į Nr. 1 vyro kūną. Tuomet vyrai pastebėjo, jog juos kiti žmonės mato ir pradėjo šaukti į jo namo pusę: „ateik, ateik“. Jis nežino, ar vyrai šaukė jam, ar kažkam kitam. Tuomet vyrai toliau nuėjo (duomenys neskelbtini), kirsdami (duomenys neskelbtini), kur vyrų iš balkono fiziškai nebematė, tačiau matė, jog po kelių min. atvažiavo policijos pareigūnų automobilis. Nematė, jog kuris nors iš vyrų rankose neštų kokius nors daiktus. Taip pat nori paminėti, jog vyras Nr. 1, jo manymu, turėjo galimybę pabėgti, tačiau nuolatos eidavo iš paskos paskui vyrus Nr. 2 ir Nr. 3. Bendruoju pagalbos telefonu paskambino, kai vieną iš vyrų pargriovė ant žemės. Dėl minėto įvykio pareiškimo rašyti nepageidauja. Taip pat nori paminėti, jog, jo manymu, vyrai sutrikdė viešąją rimtį, kadangi šie rėkė ir šaukė gatvėje labai garsiai bei mušėsi.
Liudytojas Š. N. tyrimo metu parodė, kad 2025 m. birželio 5 d., apie 22.25 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tą vakarą iš lauko išgirdo kažkokius riksmus ir nusprendė prieiti prie savo kambario lango pažiūrėti, kas vyksta. Priėjęs prie lango pastebėjo (duomenys neskelbtini) einančius tris vyrus. Vyras Nr.?1 vilkėjo žalius marškinius, o kiti du vyrai – vyras Nr.?2 ir vyras Nr.?3 – juodus ir baltus drabužius. Abu vyrai rėkė ir grasino vyrui Nr.?1. Vėliau eidami, matė, kaip abu jo ankščiau minėti vyrai sudavė kelis smūgius vyrui Nr.?1. Kuris vyras ir kiek tiksliai smūgių sudavė vyriui Nr. 1, nurodyti negali, kadangi neatsimena. Po ko, vyrui Nr.?1 parkritus ant žemės, vienas iš vyrų, kuris konkrečiai nurodyti negali, nes neprisimena, kojomis kelis kartus spyrė vyrui Nr. 1, kiek kartų ir į kurias būtent kūno vietas, neprisimena. Po to, kai vyras Nr.?1 atsistojo nuo žemės, visi trys vyriškiai kartu nuėjo (duomenys neskelbtini) link darželio. Kas vyko toliau, nematė. Taip pat nori paminėti, kad jis nematė, kad vienas iš vyrų tuo metų laikytų kokius daiktus rankose ar neštųsi juos. Dėl šio įvykio pareiškimo rašyti nepageidauja. Kitų, galbūt mačiusių šį įvykį, asmenų nematė ir jų nurodyti negali.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. birželio 5 d. patruliuojant, apie 22.31 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas mato muštynes tarp 3 vyrų, kurie eina link (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Taip pat, kitas pranešėjas matė, kad prieš 2 min. du vyrai mušė trečią vyrą. Apie 22.33 val. atvykę nurodytu adresu, prie darželio esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo tris vyrus, kurie buvo panašūs į asmenis pagal nurodytus požymius: žalią megztinį dėvintis E. R., taip pat K. A. ir E. D.. Kadangi E. R. veidas buvo paraudonavęs, ant veido matėsi mėlynės, dėl to buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Bendraujant su asmenimis buvo teirautasi, kas atsitiko (duomenys neskelbtini), dėl ko asmenys galėjo konfliktuoti, tačiau E. D. pradėjo elgtis agresyviai, neadekvačiai, todėl asmuo buvo paprašytas prieiti prie tarnybinio automobilio. E. D. buvo paklausta, ar jis prie savęs neturi jokių draudžiamų, pavojingų daiktų, jis paaiškino, kad turi „kastetą“. Atlikę E. D. asmens dalinę apžiūrą, apie 22.40 val., kairėje kelio kišenėje buvo rastas „kastetas“. Kadangi asmuo nešiojo galimai nešaunamąjį ginklą, kuris pritaikytas žmonėms žaloti – „kastetą“, E. D. buvo sulaikytas 22.42 val. Po to, patikrinus E. R. alkoholio kiekio matuokliu, jam girtumas nustatytas nebuvo (0,00 prom.). Patikrinus K. A. alkoholio kiekio matuokliu, jam nustatytas 1,68 prom. girtumas. E. D. atsisakė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis elgėsi neadekvačiai, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti. E. D. bendraujant keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo policijos pareigūnus: „Čepušila ebanij nachuj“, „menty ebani“, „gandonas ebanas“, „razjebu, kad ohuesh“, „pochuj“, „debilai“, „bybį dėjau“, „suka“. Į įvykio vietą atvykus GMP, šie apžiūrėjo E. R. ir siūlė kreiptis į gydymo įstaigą, jeigu jis pajus, kad jaučiasi blogiau. Bendraujant su asmenimis, E. R. paaiškino, kad jis buvo su draugais, konfliktavo, paaiškinti nepageidavo, tiesiog paaiškino, kad su jais šiandien dirbo, vakare susitiko su jais. Toliau susisiekę su šio įvykio pranešėju, jis telefonu paaiškino, kad iš balkono matė, kaip (duomenys neskelbtini), ant žemės gulėjo vaikinas, kuris buvo su žaliu megztiniu, kurį kiti du asmenys buvo pargriovę ant žemės ir vienas iš asmenų spardė ant žemės gulintį vaikiną su kojomis į galvą. Pranešėjas paaiškino, kad jo atžvilgiu viešoji tvarka nebuvo pažeista, rašyti pareiškimo nepageidauja, reikalui esant, sutinka apie įvykį duoti liudytojo parodymus.
Iš specialisto išvados Nr. G 3319/2025 (01) matyti, kad E. R. konstatuotas odos nubrozdinimas kaktoje, padarytas kietu buku daiktu (kurio identifikuoti negalima). Tokio pobūdžio ir lokalizacijos sužalojimas gali būti padaromas tiek po kito asmens smūgių sudavimo, tiek pačiam nukentėjusiajam susižalojus, pavyzdžiui: nugriuvus, nukritus, griūnant, krintant ir panašiais. Odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (2025 m. birželio 5 d.). Odos nubrozdinimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, jo pasidarymas (padarymas) sukėlė fizinį skausmą.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu pateikti ir perklausyti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašai, iš kurių girdėti, kaip pranešėjas B. Š. 2025 m. birželio 5 d., 22.27 val., praneša, jog du vyrai muša vieną vyrą (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodo, kad vyrai pykstasi dėl pinigų ir muša tą, kuris vilki žalią striukę. Pranešėjas Š. N. 2025 m. birželio 5 d. 22.33 val. taip pat paskambina BPC numeriu ir praneša, kad (duomenys neskelbtini), du vyrai sumušė savo galimą draugą. Pranešėjas nurodo, kad vyrai gatvėje triukšmavo, rėkė, o pat įvykį pamatė per savo gyvenamo buto langą.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų uniformų kamerų garso ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir aiškinasi įvykio aplinkybes.
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. D. pateikė policijos pareigūnams juodos spalvos metalinį kastetą, buvusį kairėje kelnių kišenėje.
Iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas objektas yra savadarbis kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad E. D. pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį ir nuteistas galutine 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. D. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 5 d. iki 2025 m. birželio 6 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Be to, E. D. buvo pripažintas recidyvistu. K. A. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteistas galutine 46 parų arešto bausme. Be to, K. A. buvo pripažintas recidyvistu
Iš prašymo matyti, kad E. D. 2025 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kadangi, jo manymu, teismas be pagrindo pripažino jį recidyvistu, taip pat vertino šią aplinkybę kaip sunkinančią jo atsakomybę, neįvertino kitų kvalifikavimui ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Minėto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei kitus objektyviuosius požymius ir nori taip veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas. Pažymėtina, kad ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 4 punkte numatyta, kad D kategorijai priskiriami šaltieji ginklai, kurie nepriskirti draudžiamiesiems ginklams, o 7 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad civilinėje apyvartoje yra draudžiami nešaunamieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, t. y. kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, neturintys ūkinės ar buitinės paskirties.
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta teisėtu būdu gautais įrodymais, konstatuoja, kad E. D. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismui leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais, visumos analizė.
E. D. teismo posėdžio metu kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir išsamiai paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaltinamojo parodymus atitinka ir patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma, t. y. įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto K. A. parodymai, nukentėjusiojo E. R. nurodytos aplinkybės, liudytojų R. B. ir Š. N. parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, specialisto išvada Nr. G 3319/2025 (01), kurioje po įvykio nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausyti BPC garso įrašai ir peržiūrėti policijos pareigūnų pateiktų uniformų kamerų garso ir vaizdo įrašai, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodytos aplinkybės ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir yra pakankami tam, kad teismas E. D. pripažintų kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo.
E. D. neteisėti veiksmai, kuomet jis neteisėtai įgijo ir su savimi nešiojosi civilinėje apyvartoje draudžiamą smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – savadarbį kastetą, kaltinime nustatytu laiku ir vietoje, teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje.
Teismas patikslina kasteto įgijimo būdą, nes duodamas nuoširdžius parodymus kaltininkas tiek tyrimo metu, tiek teisme vienodai nurodė, kad kastetą gavo kaip dovaną, kuo netikėti nėra pagrindo.
Teismui nekyla abejonių, kad E. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su K. A., atliko fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį E. R. viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje be teisėto pagrindo, kas atitinka jų įžūlaus elgesio turinį. Teismas pripažįsta, kad E. D., veikdamas kartu su K. A., nusikalto tyčiniais veiksmais, t. y. suprasdamas savo pavojingos veikos pobūdį, siekdamas suprantamų žalingų pasekmių ir sąmoningai smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis E. R. ne ik patyrė fizinį skausmą, bet ir nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Tokie E. D. objektyviai atlikti veiksmai viešumoje, kur privaloma laikytis viešo elgesio taisyklių ir moralės normų, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo pasikėsinta (nukentėjusiojo sveikata, asmens kūno neliečiamumas) įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. E. D. viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, neteisėtai smurtavo prieš nukentėjusįjį E. R., tokiais savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką patvirtina priverstinis pranešėjų B. Š. ir Š. N., kurie paskambino BPC numeriu ir pranešė apie muštines gatvėje, įsikišimas ir rimties sutrukdymas, bei nukentėjusiojo E. R. laisvė elgtis sau įprastu būdu.
Įvertinus E. D. tyčinius veiksmus ir sukeltas pasekmes, paskatas joms, veiksmų vietą ir pobūdį, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, kaip nusikalstamas viešosios tvarkos pažeidimas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai
E. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir išreiškė gailestį dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką įrodė pripažindamas visus nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai papasakodamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.
E. D. baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tas, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. A. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui tiek teismo įsitikinimu, tiek paties kaltininko pripažinimu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas pastebi, kad nors E. D. tyrimo metu atsisakė pasitikrinti neblaivumą ir neblaivumo laipsnio negalima įvertinti objektyviais duomenimis, tačiau iš byloje esančių duomenų dėl neblaivumo požymių (neadekvačios elgsenos, iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių) teismui nekyla abejonių, kad kaltininkas įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivus ir paveiktas vartoto alkoholio kiekiu.
E. D. nusikalstamas veikas įvykdė 2025 m. birželio 5 d., t. y. tuo metu kai galiojanti baudžiamojo įstatymo redakcija (BK 27 straipsnis) numatė, kad asmuo teismo sprendimu gali būti pripažintas recidyvistu. Tuo metu jokiu teismo sprendimu E. D. recidyvistu pripažintas nebuvo, teismas jį pripažino recidyvistu tik 2025 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, kuris šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas šiuo nuosprendžiu, E. D. padarė būdamas recidyvistu, dėl ko jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.
Kita vertus, jau minėta, kad šiuo metu galiojantis BK 27 straipsnis numato, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.
Privalomai spręsdamas dėl nusikaltimą (BK 284 straipsnis) padariusio E. D. pripažinimo recidyvistu klausimą, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. D. praeityje teistas penkis kartus, paskutinis jo atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Naujas nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą dėl praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir tyčinių nusikaltimų. E. D. paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, turimais duomenimis bausmės nėra atlikęs. Įvertinta ir tai, kad E. D. 2025 m. birželio 5 d. padaręs šias nagrinėjamas nusikalstamas veikas iš savo neteisėto elgesio nepasimokė ir 2025 m. liepos 19 d. padarė naują nusikaltimą, už kurį nuteistas 2025 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tokios kaltininką neigiamai charakterizuojančios aplinkybės parodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, polinkį nusikalsti ir nenorą keisti draudžiamo elgesio, kas asmeniui turėtų sukelti papildomas pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas mato pagrindą šiuo nuosprendžiu E. D. pripažinti recidyvistu.
Abejonių dėl E. D. pakaltinamumo pagal byloje surinktus duomenis teismas nenustatė. Dėl to teismas pripažįsta, kad E. D. pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Pagrindo atleisti E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, E. D. kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltininko asmenybę, nusikalstamų veikų baigtumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.
E. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, viena kurių – baudžiamasis nusižengimas (BK 258 straipsnio 2 dalis), kita – nesunkus nusikaltimas (BK 284 straipsnis). Praeityje kaltininkas teistas penkis kartus, tačiau paskutinis E. D. atžvilgiu priimtas nuosprendis, kuriuo jam paskirta reali 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nėra įsiteisėjęs. E. D. praeityje buvo teistas už melagingų parodymų davimą, smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą (nesunkų sveikatos sutrikdymą; fizinio skausmo sukėlimą), transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. Paskutiniu nuosprendžiu E. D. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad kaltininkas per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas du kartus – vieną kartą už važiavimą viešuoju transportu be bilietėlio, kitą kartą už tai, kad viešoje vietoje buvo neblaivus ir smulkiai pažeidė viešąją tvarką. Paskirtų piniginių baudų kaltininkas nėra sumokėjęs. Teismas įvertina ir tai, kad E. D. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas. Operatyvaus valdymo skyriaus tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad E. D. pažeidė ir nevykdė jam skirtos kardomosios priemonės sąlygų, nustatytu laiku neatvyko registruotis į policijos įstaigą. Teismas nustatė vieną kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybe ir vieną baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes dėl padaryto nusikaltimo. Duomenų apie E. D. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Kaltininkas prašė teismo skirti jam kuo švelnesnę bausmę ir atsižvelgti į tai, kad turtinės žalos niekam nepadarė, dėl savo veiksmų gailisi. Teismas tai įvertino pripažindamas jam atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau nustatė ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą ir atsižvelgus į kaltininką charakterizuojančius duomenis, jo neišnykusį teistumą, polinkį nusikalsto, teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekta E. D. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus ne švelniausio pobūdžio sankcijose numatytas bausmes, o būtent su laisvės suvaržymu susijusią arešto bausmes, jų dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką parenkant pagal įstatymo nuostatas ir teisingumo, proporcingumo bei protingumo kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama pakartotinai gavus E. D. prašymą po priimto baudžiamojo įsakymo. Teismo vertinimu, kaltininkui nėra pagrindo skirti švelnesnių bausmių, nes šios, įvertinus E. D. asmenybę ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, būtų per švelnios ir nedarytų kaltininkui reikšmingos bei privalomos įtakos koreguojant savo elgesį ateityje.
Atsižvelgiant į tai, kad E. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios nors ir priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tačiau savo pavojingumu ženkliai nesiskiria, dėl ko paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, t. y. jas iš dalies jas sudedant, taip paskiriant kaltininkui galutinę subendrintą arešto bausmę.
Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teismas išnagrinėjo bylą sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta galutinė bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Teismas vertino ir nenustatė pagrindo atidėti E. D. paskirtos arešto bausmės vykdymo dėl kaltininko kriminalinės praeities ir polinkio elgtis neteisėtu būdu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. D. paskirtos galutinės arešto bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 5 d. 22.41 val. iki 2025 m. birželio 6 d. 14.35 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis nustatyta, kad E. D. nėra sumokėjęs įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 54 MGL (2 700 eurų) dydžio baudos. E. D. šiuo nuosprendžiu nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, dėl to už šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas E. D. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir E. D. paskiriama galutinė subendrinta bausmė.
E. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina, kaip nebereikalinga.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: metalinis kastetas, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, – konfiskuotinas iš E. D. ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis daiktas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. D. (E. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.
E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 70 (septyniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu E. D. skirti 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir E. D. skirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme E. D. skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę ir 54 MGL (2 700 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, E. D. į paskirtą arešto bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 5 d. iki 2025 m. birželio 6 d. (vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai), taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą baudos bausmės dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi E. D. pripažinti recidyvistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais nuosprendžiui įsiteisėjus metalinį kastetą, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, konfiskuoti iš E. D. ir sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.