Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamieji: A. Ž., V. P., G. K., A. B., Y. D., I. B., I. G., A. V., bendrininkaudami, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, pažeisdami nustatytą tvarką – 2004 m. gegužes 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-200 ,,Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punkto reikalavimą, pagal kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis-, kurių kiekis vienam asmeniui viršija šių taisyklių 3 punkto nustatytą, o vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

T.y. 2010 m. vasario mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų, atvykusių iš Lenkijos, Vilniuje, prie Minsko plente esančios parduotuvės „Maxima“ A. Ž., padedant A. B., kuris dalyvavo tabaką pristatant į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteisėtai įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, t.y. nemažiau negu 10281 kg, rūkomojo tabako, kurio vertė viršija 250 MGL, nepaženklinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis-, ir jį neteisėtai laikė UAB ,,Ar“ (duomenys pakeisti) priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Vilniuje, turėdamas tikslą jį panaudoti cigarečių gamybai. Ten pat jis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, šio nusikaltimo padarymui, neteisėtam minėto rūkomojo tabako naudojimui, pasitelkė kitus kaltinamuosius, kurie įgyvendino šį nusikalstamą sumanymą: Y. D., I. B., I. G., veikdami su juo bendrininkų grupėje, minėtą rūkomąjį tabaką neteisėtai laikė ir naudojo iki 2010-03-30, gamindami cigaretes ,,West“ ir ,,Jin Ling“, o kaltinamieji V. P., A. B., A. V. ir G. K. teikė cigarečių gamybos ir pakavimo įrangos remontui reikalingas detales ir taip padėjo, gaminant cigaretes neteisėtai naudoti minėtą rūkomąjį tabaką, kol tą pačią dieną apie 10.30 val. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, patikrinę pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, surado 10281 kg rūkomojo tabako, bendros 3 022 232,64 Lt vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą, neteisėtai pagamintus 25080 vnt. pakelių cigarečių ,,West“, bendros 177470,40 Lt vertės, ir 85 vnt. pakelių cigarečių ,,Jin Ling“, bendros 556,75 Lt vertės.

Kaltinamasis A. Ž. dėl pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 metų gruodžio mėn., būdamas Maskvoje, susitiko su Olegu, kuriam jis parduodavo statybines medžiagas. Kaltinamasis pokalbio metu jam prasitarė, jog daugelį įrengimų savo įmonėje pasidarė pats. Tuo metu su Olegu buvo dar vienas žmogus vardu Zdislavas, kuris A. Ž. paklausė, ar pastarasis galėtų suremontuoti cigarečių gaminimo įrangą. Nieko nepagalvojęs kaltinamasis su pasiūlymu sutiko, davė savo mobilaus ryšio telefono numerį. Zdislavas prižadėjo, jog paskambins, ir jie išsiskirstė. 2009 metų gruodžio mėnesio viduryje Zdislavas paskambino ir pakvietė kaltinamąjį atvykti į Lenkiją, centrinę Varšuvos traukinių stotį. A. Ž. nuvyko į Varšuvą, susitiko su Zdislavu. Ten abu sutarė sudaryti cigarečių gamybos įrangos remonto darbų sutartį, aptarė remonto kainą, kuri turėjo būti apie 20-30 tūkst. eurų. Pokalbio metu užsakovas davė 2 tūkst. eurų avansą. Prieš pat Kalėdas paskambino Zdislavas ir pasakė, jog įranga yra paruošta atvežimui, o apie 2010 m. sausio 2 ar 3 dieną jis vėl paskambino ir informavo, jog mašina su įranga yra Vilniuje ir stovi prie parduotuvės „Maxima“, esančios Minsko plente. Sunkvežimį su lenkiškais numeriais kaltinamasis pasitiko kartu su A. B. po darbo valandų ir palydėjo vairuotoją iki Grigaičių kaimo. Grigaičiuose įrangą išsikrovė į nedidelį savo įmonės sunkvežimį ir per du kartus nuvežė į (duomenys neskelbtini)gatvėje esantį angarą. Maždaug sausio viduryje dar kartą paskambino Zdislavas, kuriam A. Ž. pasakė, jog remontui reikia žmonių, kurie supranta įrangą, nes pats jis remontuoti nemokėjo. Buvo toks susitarimas, jog bus sudaryta remonto darbų sutartis, kaltinamasis prižiūrės remonto darbus ir palaikys ryšį su Zdislavu. Zdislavas pranešė, jog yra žmogus, kuris gali padėti suremontuoti cigarečių gaminimo įrangą „Mark 8“, nurodė, jog pastarasis gali atvažiuoti vasario mėnesio pradžioje. Nurodytu laiku A. Ž. nuvyko pats į Varšuvą ir iš ten atsivežė į Vilnių Y. D., kuris apžiūrėjo įrangą ir pasakė, kad reikės labai daug detalių, kad suremontuoti variklius. Po kelių dienų jis išvažiavo atgal namo. Kai Y. D. atvažiavo į Lietuvą antrą kartą, kaltinamasis paprašė V. P., kad jis atvykstantįjį parvežtų į Vilnių iš Varšuvos stoties. Kai jie grįžo į Vilnių, kaltinamasis pats nuvežė Y. D. iki viešbučio, esančio Ukmergės gatvėje, o V. P. paprašė prižiūrėti elektros instaliaciją (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau daugiau nieko jam neaiškino. Paskui, V. P. atvažiavus į vietą, kaltinamasis paaiškino, jog sugedusi yra cigarečių gaminimo įranga, kurią reikės suremontuoti. Tuo metu jau buvo vasario pabaiga, kai V. P. pradėjo tvarkyti elektros instaliaciją. Kadangi buvo perdegęs cigarečių pakavimo įrangos variklis, pastarasis jį nuvežė meistrams į Marijampolę tvarkyti, o sutaisytą parvežė atgal.

2010 metų vasario mėn. A. V. paskolino kaltinamajam nemažai pinigų. Šie pinigai buvo naudojami durų gamybos ir dažymo versle, nes tuo metu A. Ž. buvo laimėjęs konkursą 600 tūkst. litų vertės darbams atlikti, todėl skubiai reikėjo apie 300000 litų dažams pirkti. Durų gamybai buvo panaudota apie 100 tūkst. litų. Šis gamybos procesas ir šiuo metu vyksta sėkmingai, nes durys tiekiamos į visus Vilniaus prekybos centrus bei į kitas šalis.

Taigi iš A. V. pasiskolinti pinigai nebuvo panaudoti cigarečių įrangos pirkimui ar remontui. Jie buvo panaudoti durų gamybos įrangai ir dažams pirkti. Šiuos pinigus kaltinamasis išleido maždaug per du mėnesius nuo jų gavimo iš A. V. dienos. A. Ž. paaiškino, jog negalėjo A. V. sutartu laiku skolą grąžinti, todėl jį pasikvietė pas save dirbti prie cigarečių įrangos remonto kaip bendrininką. Kaltinamasis A. V. pasakė, jog, jei išeis suremontuoti įrengimus, atiduos dalį pinigų, kuriuos iš jo pasiskolino durų verslui.

A. B. atvažiuodavo pasižiūrėti, kaip sekasi remonto darbai, jam ukrainiečiai pasakydavo, kokią metalinę detalę reikia ištekinti, tai jis pasiimdavo detalę ir išveždavo meistrams, taip pat atveždavo maisto. A. Ž. pats neprašė A. B., jog rūpintųsi ukrainiečiais, tai jis darė iš žmogiškumo. Ukrainiečiais rūpinosi visi kaltinamieji pasikeisdami: atveždavo jiems pavalgyti, vežiodavo juos iš darbo (duomenys neskelbtini) gatvėje į viešbutį ir atvirkščiai. A. B. ir V. P. kaltinamasis sakė, jog jie taip pat gaus savo dalį iš tų pinigų, kurie bus sumokėti už įrangos remontą. Niekas nežinojo, kokią konkrečią sumą gaus.

G. K. kaltinamasis asmeniškai nepažinojo. Jis atvažiuodavo kartu su A. B.. A. Ž. paaiškino, kad žinojo, jog būtent G. K. surado ir 2010 m. vasario 11 d. išnuomojo butą ukrainiečiams, nors jį turėjo surasti A. B., nes jam kaltinamasis buvo davęs pinigus skirtus buto nuomai. Išnuomotas butas buvo Naujojoje Vilnioje, Linksmojoje gatvėje, pirmame aukšte, 3 kambarių. A. Ž. buvo nuvykęs butą apžiūrėti.

G. K. kartu su A. B. rūpinosi cigarečių pakavimo įrangos detalėmis, nors pats A. Ž. tuo rūpintis paprašydavo tik A. B.. Tiesiogiai G. K. kaltinamasis neprašė padėti. Mano, kad jie darė tą patį darbą pasikeisdami. Faktiškai viskas vykdavo ekspromtu, nes kas tuo metu būdavo angare, to kaltinamasis ir paprašydavo pagalbos, nebuvo susidaręs darbo plano.

A. Ž. prisiminė, kad kiti du ukrainiečiai I. B. ir I. G. atvyko į Lietuvą 2010 m. kovo 23 dieną, savaitę prieš sulaikymą. I. B. buvo pakavimo įrangos specialistas, o I. G. jam padėdavo. Jie abu apžiūrėjo cigarečių pakavimo įrangą ir pasakė, jog reikia pakankamai daug detalių. Šių detalių pristatymu ukrainiečiams rūpinosi A. B. ir G. K.. Buvo dvi įrangos: cigarečių gamybos ir cigarečių pakavimo į pakelius ir blokus. Ši įranga ir buvo remontuojama.

I. G. suprato apie cigarečių gamybos įrengimą, o I. B. suprato apie cigarečių pakavimo įrangą. Jokių sutarčių su jais dėl įrangos remonto kaltinamasis nesudarė, nes juos pasikvietė Zdislavas.

Kaltinamasis, kalbėdamas su Zdislavu, telefonu pasakė, jog reikia medžiagų įrengimų išbandymui, todėl Zdislavas į Lietuvą atsiuntė tabaką ir kitas cigarečių gamybai reikalingas medžiagas. Tabakas su visomis reikalingomis medžiagomis buvo atvežtas 2010 metų vasario mėnesio viduryje sunkvežimiu su lenkiškais numeriais. Vairuotojas buvo lenkas. Jį kaltinamasis pasitiko prie Minsko plente esančios parduotuvės „Maxima“ ir palydėjo iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio angaro iškrovimui. Kodėl Zdislavas atsiuntė tokį didelį tabako kiekį, kaltinamasis paaiškinti negali, nes, pamatęs jį, ir pats dėl to nustebo. A. Ž. neturėjo Zdislavo mobilaus telefono numerio, todėl negalėjo tuo metu jam paskambinti ir pasiklausti, kodėl tabako tiek daug. Šis žmogus skambindavo vis iš kito telefono, jo gyvenamosios vietos kaltinamasis nežinojo, nebuvo įsitikinęs, kad pastarasis prisistatė tikru vardu. Tabaką kaltinamasis išsikrovė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po savaitės Zdislavas dar atsiuntė nedidelę mašiną cigarečių gamybai skirtų priemonių, popieriaus ir paskambino. Jam paskambinus pasakyti, kad siunčia popierių, A. Ž. paklausė, kodėl atsiuntė tokį didelį kiekį tabako, tada pastarasis atsakė, jog jį išsiveš kartu su visa įranga.

Kaltinamasis tvirtina, jog jis nežinojo, jog norint verstis cigarečių gamyba ar remontuoti tokią įrangą reikia kokio nors leidimo, todėl atvežtas tabakas ir kitos cigarečių gamybai reikalingos medžiagos buvo naudojamos bandant įrengimus. Tabakas ir visos priemonės nebuvo skirtos asmeniškai kaltinamajam. A. Ž. paaiškino, jog negali pasakyti, kiek kainuoja įranga, tabakas. Jis sutinka su tuo, kad laikė nustatytus kiekius tabako, medžiagų, tačiau nesupranta, kodėl nustatyta tokia didelė 10 tonų tabako kaina, nes jo paties paskaičiavimu rastas pas jį tabakas turėtų kainuoti apie 3,5 milijonų litų.

Kaltinamasis prisiminė, jog jo sulaikymo metu cigarečių įranga veikė prastai, tačiau visos rastos cigaretės buvo pagamintos remontuojamos įrangos bandymo metu. Veikė pakavimo įranga į pakelius, tačiau taip pat labai prastai. Cigarečių pakavimo įranga į blokus dar neveikė. Kaltinamasis paaiškino, jog neteisėtai disponavo akcizais apmokestintomis prekėmis. Vienų kaltinamųjų prašė jam padėti, kitų ne. G. K. išnuomoti butą neprašė, tačiau tai padarė per A. B.. V. P. paprašė sutvarkyti elektros instaliaciją. A. V. prašė paskolos ne cigarečių gamybos įrangos ir priemonių įsigijimui, bet durų gamybos įrangai pirkti, todėl nei vieno lito nesunaudojo cigarečių įrangos remontui. Kaltinamasis A. V. nedavė nurodymo vežioti ukrainiečius iš darbo, nežino, kodėl pastarasis lankėsi angare, mano, kad gal dėl to, kad jam buvo žadėjęs dalį suteiktos paskolos atiduoti iš tų pinigų, kurie bus gauti už cigarečių įrengimų remontą. A. Ž. parodė, jog ne jis, o Zdislavas surado ir atsiuntė į Lietuvą pas jį dirbusius ukrainiečius. Pats kaltinamasis neturėjo jokio supratimo, kaip veikia cigarečių gamybos įranga. Atvežta ji atrodė kaip metalo laužas, kuris visiškai neveikė. Zdislavas tabaką ir cigarečių gamybai reikalingas priemones atvežė neatlygintinai, žadėjo už remontą 20-30 tūkst. eurų, buvo davęs 2 tūkst. eurų avansą, kurį kaltinamasis skyrė maistui ir detalėms pirkti. Tuo laikotarpiu buvo labai sunki A. Ž. materialinė padėtis. Jis suprato, jog tai, ką daro, yra nusikalstama veika, tačiau norėjo papildomai užsidirbti. Mano, jog įtraukiant jį į šią veiklą, buvo pasinaudota tuo, kad jis tuo metu buvo pažeidžiamas. Gailisi, kad į visą tai įtraukė kitus kaltinamuosius.

Kaltinamasis V. P. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino pilnai ir paaiškino, kad A. Ž. iki įvykio pažinojo jau keletą metų. Iki įvykio kitų kaltinamųjų nepažinojo. 2010 m. vasario mėn. jis susitiko su A. Ž.. Pokalbio metu jie išsiaiškino, jog A. Ž. turi durų gamybos įmonę, užsiima verslu, o V. P. yra elektrikas, tačiau neturi darbo. Tuomet V. P. paklausė, gal A. Ž. galėtų jį įdarbinti. A. Ž. atsakė, jog pagalvos, ir jie išsiskyrė. 2010 m. vasario mėnesio pabaigoje A. Ž. paskambino V. P. ir paprašė atvažiuoti į Vilnių. Kaltinamajam atvažiavus, jis pasakė, jog kažkoks žmogus atvežė cigarečių gamybos įrangą, kurią reikia suremontuoti ir pajungti. Tuo pačiu jis paprašė nuvažiuoti į Varšuvos centrinę stotį ir iš ten į Vilnių parvežti Y. D.. V. P. taip ir padarė. Po to kartas nuo karto kaltinamasis atvažiuodavo į angarą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje Vilniuje, tvarkyti įrangos, pajunginėti įrangos kabelių. V. P. tvarkė elektros instaliaciją, rūpinosi kabelių išvedžiojimu. Tuo metu visi trys ukrainiečiai krapštydavosi prie įrangos ir dirbo mechaninį darbą, o jis tvarkė elektrinę įrengimų dalį. Elektros instaliaciją kaltinamasis pradėjo tvarkyti 2010 m. kovo pradžioje, o kovo pabaigoje perdegė įrangos variklis, kurį jis išėmė ir nuvežė sutvarkyti pas meistrą į Marijampolę, paskui suremontuotą variklį atvežė atgal į Vilnių ir pajungė. (duomenys neskelbtini) gatvėje kaltinamasis pabuvojo 5-6 kartus. Ten buvo susitikęs A. V., tačiau jo asmeniškai nepažinojo. Mažiausiai tris kartus matė ten A. B., kuris atveždavo maisto dirbantiems ukrainiečiams ir detalių.

Kovo pabaigoje cigaretės jau buvo gaminamos. Jos buvo pakuojamos į pakelius. Pakavimo įranga į blokus dar nebuvo pajungta. Angare buvo cigarečių gamybos įranga, o pačios medžiagos cigaretėms gaminti buvo laikomos toje pačioje patalpoje, už metalinių durų. Tabakas buvo laikomas mažame sandėliuke pirmoje angaro patalpoje, o įranga stovėjo antroje patalpoje. Pagamintas cigaretes kaltinamasis bandė rūkyti pats. Jos jam pasirodė visai geros kokybės. A. Ž. V. P. žadėjo, jog jį įdarbins savo įmonėje, o kai įrengimai suges, vėl jį kvies juos taisyti ir pažadėjo mokėti už atliktą darbą, jei įranga veiks gerai. Kaltinamajam reikėjo darbo ir jis dirbo. V. P. tvirtina, jog jis nesuprato, kad, padėdamas A. Ž., daro nusikaltimą, tačiau prisipažįsta, kad A. Ž. prašymu sutvarkė elektros instaliaciją ir rūpinosi, jog šie įrenginiai veiktų.

Kaltinamasis G. K. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino pilnai ir parodė, jog iš kaltinamųjų pažinojo A. B., A. Ž. ir A. V.. A. B. yra jo draugas, o su A. Ž. ir A. V. santykiai buvo darbiniai, kitų kaltinamųjų nepažinojo. 2010 m. vasario mėn. A. B. paprašė pagalbos ieškant nuomai tinkamo buto. G. K. padėjo jam surasti norimą butą, kuris buvo Naujojoje Vilnioje. Abu ten nuvažiavo, apžiūrėjo ir išnuomojo. Butas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, pirmame aukšte, priklausė L. V.. A. B. gaudavo pinigus iš A. Ž.. Pirmą kartą pinigus už nuomą A. B. padavė kaltinamajam ir jis sumokėjo nuomotojai. Po to sumokėjo pats A. B.. Nuomos sutartis buvo G. K. vardu, todėl 100 litų papildomai už mėnesį buvo sumokėti ir jam. Papildomus pinigus jis gavo už buto suradimą ir sutarties sudarymą. A. B. nesakė, kas gyvens minėtame bute, o jis pats to ir neklausė. Bute kaltinamasis buvo 2 kartus: pirmą kartą jį apžiūrint ir antrą kartą paduodant raktus A. Ž.. Ukrainiečių į šį butą iš (duomenys neskelbtini) gatvės G. K. vežioti nereikėjo, to jis ir nedarė. Kaltinamasis yra juos vežęs tik į maisto prekių parduotuvę apsipirkti. Kaltinamasis prisiminė, jog A. B. jo klausė, ar pažįsta meistrus, kurie moka tekinti tam tikras detales. Kadangi G. K. pats buvo dirbęs autoservise, tai tokių meistrų pažinojo, todėl keletą kartų abu su A. B. važiavo ieškoti reikiamų detalių. Jei meistras jam detales padarydavo už 30 litų, tai G. K. A. B. pasakydavo, kad detalė kainavo 60 litų. A. B., kaltinamojo manymu, tai suprasdavo, tačiau prašomą sumą sumokėdavo. Detales abu veždavo į angarą. Tuo metu cigarečių gaminimo įranga dar neveikė. Ten prie staklių dirbo Y. D., kuris ją remontavo. Į angarą G. K. atvažiuodavo tik trumpam, todėl neprisimena, ar ten kada matė V.P.

Kaltinamasis sandėlyje matė sukrautas dėžes, kuriose buvo tabakas. Dėžės buvo didelės, todėl, kaltinamojo manymu, tabako angare galėjo būti apie 10 tonų. Cigarečių pakavimo medžiagų ir jų gaminimo proceso angare kaltinamasis nematė. Suprato, jog medžiagos, tabakas buvo skirtos cigarečių gamybai. G. K. neklausė A. B., kieno ta įranga, kuriai taisyti buvo reikalingos detalės, nes tai jam nebuvo svarbu. Jis A.B. padėjo draugiškai, bet tuo pačiu minėtu būdu prasimanydavo pinigų ir sau. Taigi jis prisipažįsta, jog su A. B. rūpinosi detalių užsakymu ir pristatymu, internete ieškodavo, kur galima pigiau rasti nupirkti detales. Butą išnuomojo A. B. prašymu, nežinojo, jog jis veikė paprašytas A. Ž., nežinojo, jog išnuomotas butas buvo skirtas trims ukrainiečiams, nesidomėjo, kas jame gyvena.

Kaltinamasis A. B. dėl pareikštų kaltinimų prisipažino pilnai ir paaiškino, jog iš kaltinamųjų labai seniai pažinojo A. Ž. ir G. K., kitų nepažinojo. Jam teko dirbti pas A. Ž. iki jo įmonės bankroto. 2009 m. gruodžio mėn. vėl susitiko A. Ž., kuris jam pasiūlė padėti sutvarkyti cigarečių gaminimo įrangą, bei užsidirbti pinigų. 2010 m. gruodžio mėn. A. B. su A. Ž. sunkvežimį su atvežta įranga atlydėjo iki patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir iškrovė. Po to viską perkrovę į A. Ž. įmonės sunkvežimį, pervežė į (duomenys neskelbtini) esantį angarą. Tai buvo įranga skirta cigarečių gamybai ir jų pakavimui. Priemonės skirtos cigarečių gamybai buvo atvežtos vėliau. Įrengimai buvo iškrauti gal 2009 metų gruodžio mėn. pradžioje ir palikti stovėti. Po kiek laiko kaltinamajam paskambino A. Ž. ir pasiūlė susitikti prie parduotuvės „Maxima“, esančios Minsko plente. Jis pasakė, jog atvažiuoja tabakas. Per vieną kartą tabako buvo atvežtas pilnas automobilis. A. B. su A. Ž. tabaką vėl iškrovė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tabakas buvo supakuotas į kartonines dėžes, tačiau ant jų nebuvo užrašyta, kad tai tabakas. Dėžės buvo sukrautos centrinėje angaro patalpoje, prie metalinių durų. A. Ž. jam sakė, jog įranga priklausė kažkokiam lenkui, o dabar reikia ją suremontuoti. Kada buvo atvežtos priemonės cigarečių gamybai ir kas tuo rūpinosi, kaltinamasis nežino. A. B. darbas buvo padėti sutvarkyti įrangą: surasti detales, suremontuoti, nupirkti dirželius, taip pat atvežti maisto ukrainiečiams, juos vežioti iš (duomenys neskelbtini) gatvės į nuomojamą butą, kuris buvo Naujojoje Vilnioje. Kaltinamasis paaiškino, jog minėtą butą išnuomojo G. K. savo vardu, nes A. B. jo paprašė tai padaryti A. Ž. prašymu, kuris tam davė pinigų. Kiek G. K. pasakydavo, tiek A. B. iš A. Ž. paimdavau pinigų. G. K. mokėjo du kartus už butą, trečią kartą sumokėjo pats A. B.. Už surastas, suremontuotas detales kiekvieną kartą sumokėdavo atskirai. Kaltinamasis su G. K. susitarė, jog už detales atsiskaitys grynais pinigais iš A. Ž. pinigų. Kiek mokėjo už butą, dabar neprisimena. Be to kaltinamasis paprašė G. K., jog padėtų greičiau surasti detales, reikalingas cigarečių gamybos įrengimų remontui. Pastarasis sutiko, todėl abu kartu važinėdavo į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur pristatydavo reikiamas detales. Kartais ten susitikdavo ir A. V., tačiau ką jis ten veikė, pasakyti negali. Kaltinamasis matydavo, jog ir pastarasis kartais atveždavo reikiamų detalių. Kartais, būnant angare, A. Ž. paklausdavo, kas gali parvežti namo į nuomojamą butą ukrainiečius. Jei kaltinamasis to padaryti negalėdavo, tai visuomet atsirasdavo kas nors kitas, kas tai padarydavo.

Kaltinamasis Y. D. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino pilnai ir paaiškino, jog paskutiniu metu jis niekur nedirbo. 2010 m. žiemą jam paskambino vyriškis ir pasiūlė darbą - remontuoti cigarečių gamybos įrangą. Y. D. paklausė, kas paskambino, pašnekovas atsakė, jog neturi reikšmės. Kaltinamasis su pasiūlymu sutiko, nes turėjo įgūdžius remontuoti cigarečių gamybos įrangą. Ukrainoje dirbo cigarečių gamykloje mechaniku. Iki šio įvykio teko remontuoti įrangą ne tik gamykloje, bet ir Maskvoje pagal susitarimą.

Atvažiavęs į Varšuvą, jis susitiko su A. Ž., kuris jį iš Varšuvos centrinės stoties atsivežė į Vilnių ir apgyvendino viešbutyje. Kitą dieną abu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę apžiūrėti įrangos. Apžiūrėjęs cigarečių gamybos ir cigarečių pakavimo įrangas, kaltinamasis pasakė, jog reikės labai daug detalių, konkretizavo, ko trūksta. Po to Y. D. išvažiavo atgal į Ukrainą susitvarkyti vizos. Maždaug po savaitės laiko jis grįžo atgal į Vilnių ir dirbo kokias 4 dienas prie cigarečių gamybos įrangos, o pakavimo įrangos nelietė, nes jos nesuprato. Kaltinamasis A. Ž. neklausinėjo, kieno ta įranga, nesidomėjo, kam ji priklauso. Su A. Ž. jie nesitarė dėl atlyginimo už darbą, jokios darbo sutarties nesudarė. Tuos klausimus kaltinamasis buvo aptaręs su tuo, kuris telefonu pasiūlė jam darbą. Kaltinamasis neklausė A. Ž., ar jis turi licenciją cigarečių gamybai, nes pats nežinojo, ar ji reikalinga. Kai pirmą kartą atvažiavo apžiūrėti įrangos, tai A. Ž. jo prašė atvažiuoti dar kartą, todėl po dviejų savaičių, prasitęsęs vizą, kaltinamasis atvažiavo antrą kartą. Grįžo į Lietuvą tvarkyti įrangos, nes jam reikėjo pinigų. Kiti du ukrainiečiai atvažiavo gal po 2-3 savaičių, gyveno tame pačiame bute kaip ir Y. D.. Jie tvarkė pakavimo įrangą, o kaltinamasis – cigarečių gamybos įrangą.

Tuo metu angare dirbo ir V. P., kuris žiūrėjo, kur pajungti elektros instaliaciją, padėjo sutvarkyti sugedusį variklį. G. K. vežė kaltinamąjį į parduotuvę apsipirkti. Kartais namo vežiodavo A. B., jis atveždavo dirbantiesiems maisto. Pagrinde iš darbo į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje vežiojo A. B. ir A. Ž.. Labiausiai įranga rūpinosi A. Ž..

A. V. angare kaltinamasis taip pat matė, tačiau paaiškinti, ką jis veikė, negali, nes jį matė gal vieną kartą iki sulaikymo. A. V. tik kartą ukrainiečius yra parvežęs namo. Y. D. nematė, kad pastarasis į angarą būtų atvežęs reikiamų įrangos remontui detalių.

Y. D. patvirtino, kad visos angare rastos priemonės, t.y., tabakas, popierius, klijai ir kt., kas išvardinta kaltinime, buvo naudojamos cigarečių gamybai. Niekada A. Ž. su juo nesikalbėjo apie pagamintų cigarečių realizavimą. Kaltinamasis pripažino, jog įrangą remontavo ir ja rūpinosi paprašytas A. Ž..

Kaltinamasis I. B. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino pilnai ir paaiškino, jog su A. Ž. susipažino jau būdamas Lietuvoje, Vilniuje, neprisimena tiksliai kada. Jam 2010 metų pradžioje telefonu kažkas paskambino ir paklausė, ar yra dirbęs su cigarečių gaminimo ir pakavimo įranga. Paskambinęs žmogus neprisistatė, neįvardijo savęs, klausė, ar kaltinamasis moka naudotis cigarečių pakavimo įranga. Paskui iki vasario nebuvo jokių naujienų. Po to vėl jam paskambino neprisistatęs žmogus ir pasakė, jog reikia suremontuoti cigarečių pakavimo įrangą. I. B. sutiko įrangą apžiūrėti ir nuvažiavo į Vilnių. Įranga buvo blogos kokybė, labai sena. Su A. Ž. apie užmokestį už darbą kaltinamasis nesikalbėjo. Kaltinamasis buvo įsitikinęs, kad, jei įranga veiks, tai proceso metu jam bus sumokėta už darbą. Apmokėjimas būtų priklausęs nuo to, kiek laiko kaltinamasis būtų užtrūkęs remontuodamas įrangą, 2 savaites ar porą mėnesių. Kai būtų padaręs sulygtą darbą, atlygio būtų prašęs iš A. Ž..

Iš kaltinamųjų I. B. pažinojo I. G., nes su juo dirbo vienoje tabako gamykloje, todėl jam ir pasiūlė važiuoti kartu į Lietuvą remontuoti įrangos. Apie apmokėjimą už darbą abu tarpusavyje nesikalbėjo.

Angare buvusi pakavimo įranga buvo blogos būklės. Visi trys kaltinamieji, atvykę iš Ukrainos, su A. Ž., A. V. ir A. B. pagrinde kalbėdavosi tik apie cigarečių gamybą. A. Ž., A. V. ir A. B. patys įrangos netaisė, tai darė visi trys ukrainiečiai. Kaltinamasis paaiškino, jog jis asmeniškai nematė to momento, kai į angarą buvo atvežtas tabakas ir kitos cigarečių gamybai ir pakavimui reikalingos priemonės. Angare matė jau stovinčias kelias dideles dėžes tabako, iš kurio buvo gaminamos cigaretės „West“.

Cigarečių gamyboje kartu su kaltinamuoju dalyvavo I. B. ir Y. D., kuris tvarkė cigarečių gamybos įrangą. A. Ž. angare dažnai nebūdavo, retai būdavo ir A. V.. G. K. kaltinamasis net nepažinojo, V. P. ir A. B. taip pat matydavo retai. I. B. su A. Ž. nebuvo sudaręs darbo sutarties dėl cigarečių pakavimo įrangos remonto darbų atlikimo, nesitarė su juo dėl darbo užmokesčio, aptardavo tik įrangos stovį ir jos paleidimo galimybes. A. Ž. buvo nupirkęs porą blokų cigarečių kaip pavyzdžius ir nurodė, jog reikia suremontuoti įrangą taip, kad ji pasiektų būtent tokio lygio cigarečių pakavimo lygį. Įranga turėjo būti suremontuota taip, kad su ja būtų galima pagaminti kokybiškas cigaretes.

Vienam iš trijų kaltinamųjų, kurie I. B. veždavo į darbą, jis pasakė, jog cigarečių gamybai reikia priemonių. Jis atsakė, kad bus, ir vieną dieną atvykęs į angarą, kaltinamasis pamatė jau atvežtą tabaką, stovintį šalia įrangos. Iš atvežtų medžiagų pradėjo gaminti cigaretes, tačiau nebuvo kalbos apie pagamintų cigarečių prekybą. Pagamintos cigaretės buvo brokuotos, nes neveikė pakavimo į blokus įranga. Tuo metu kaltinamasis nesuprato, kad ruošiama nelegali veikla, jam nerūpėjo, ar reikia tam tikrų leidimų cigarečių gamybai. I. B. sutiko tik suremontuoti įrangą, o ne gaminti cigaretes, todėl A. Ž. neklausė, ar turi leidimą cigarečių gaminimui. A. Ž. žadėjo sumokėti už įrengimų remontą. Kaltinamasis parodė, jog jis prie cigarečių įrangos ir jų gaminimo dirbo nuo 2010 m. kovo 22 d. iki kovo 30 dienos. Su A. Ž. I. B. tarėsi, jog dirbs Lietuvoje tol, kol įranga bus suremontuota taip, kad galėtų gaminti kokybiškas cigaretes. Tada darbas bus baigtas. Kaltinamasis patvirtino, jog remontavo įrangą, nes buvo susitaręs su A. Ž..

Kaltinamasis I. G. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino pilnai ir paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta: su A. Ž. susipažino atvykęs į Vilnių, visus kitus matė dirbdamas angare. Kiekvienas iš kaltinamųjų kartais padėdavo plėšyti nekokybiškus cigarečių pakelius. Tai galėjo būti tos pačios cigaretės, kurias rado pareigūnai sulaikymo metu. A. V., A. B. prižiūrėdavo kaip viskas vyksta. Cigarečių pakavimo įranga stovėjo atskirai. G. K. kaltinamasis matė tik vieną kartą, kai šis buvo užėjęs į angarą. Kaltinamasis neprisimena, kad būtent A. K. būtų jį vežęs į maisto prekių parduotuvę. V. P. būdavo angare. Jis atjunginėjo laidus, kai buvo perdegęs variklis ir kažką prie jo dirbo.

I. G. parodė, jog į Vilnių jis atvyko 2010 metų kovo 23 dieną kartu su I. B.. Kaltinamuosius pasitiko ir apgyvendino bute A. Ž.. Darbas prie įrengimų remonto prasidėjo iš karto. Kai kaltinamasis atvyko, tabakas jau buvo angare, tačiau buvo sukrautas atskiroje patalpoje. Priemonės cigarečių gamybai stovėjo šalia įrangos. Visos rastos priemonės buvo naudojamos cigarečių gamybai. Vienam pakeliui cigarečių reikėjo apie 20 gramų tabako. Kaltinamasis paaiškino, kad su A. Ž. jis asmeniškai nesitarė dėl cigarečių gamybos įrangos remonto, nes šiuos klausimus buvo aptaręs su I. B..

Kaltinamasis A. V. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino pilnai ir paaiškino, jog iš kaltinamųjų pažįsta A. Ž., su kitais susipažino būdamas angare. 2009 metų pabaigoje kaltinamasis susitiko A. Ž., kalbėjosi kaip sekasi, o jau 2010 m. sausio pradžioje A. Ž. paskambino ir pasisakė, kad jis pradėjo durų gamybos ir dažymo darbus. A. V. sudomino durų gamybos verslas, nes jis turėjo užsakovų Lenkijoje. Šiam verslui A. Ž. buvo reikalingi pinigai, todėl sausio pradžioje kaltinamasis jam paskolino 50 tūkst. eurų, o kiek vėliau dar 70 tūkst. eurų. A. Ž. išrašė 120 tūkst. eurų sumai du vekselius ir įsipareigojo iki vasario mėn. pabaigos grąžinti skolą ir toliau toje įmonėje dirbti kartu su A. V.. Jau vasario mėn. A. V. priminus apie įsipareigojimą grąžinti skolą, A. Ž. pradėjo sakyti, kad turi sunkumų. Pasakė, jog turi įrangą, kurią jis turi suremontuoti ir tik tada, gavęs pinigus už remontą, jis galės grąžinti dalį skolos. Įranga, apie kurią kalbėjo A. Ž., stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šių įrengimų remontui kaltinamasis A. Ž. pinigų neskolino. Jis su A. Ž. nieko neaptarinėjo, neklausė, kieno tai įranga, nes jam tuo metu tai nebuvo įdomu. Kaltinamasis paaiškino, jog jis buvo suinteresuotas, kad A. Ž. jam kuo greičiau atiduotų skolą, todėl jam kartais padėdavo. Jis važiavo su A. Ž. į Varšuvą parsivežti Y. D., o kas atvežė kitus du ukrainiečius – I. G. ir I. B., nežino. Paskui kartais jis nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) gatvę pasižiūrėti kaip vyksta remonto darbai, kelis kartus parvežė iš darbo į nuomojamą butą ukrainiečius, kurie gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tik 2010 m. kovo pabaigoje kaltinamasis iš Y. D. sužinojo, jog remontuojamas cigarečių gamybos įrenginys. Tuo metu Y. D. remontavo cigarečių gamybos įrengimą, o kiti du ukrainiečiai dirbo prie pakavimo įrangos. Angare kaltinamasis buvo sutikęs V. P., kuris tvarkė variklį, matė ir A. B. su G. K., kurie rūpinosi reikalingų detalių pristatymu.

A. V. angare matė supakuotas cigaretes, sudėtą ant stalo tose patalpose tabaką, tačiau nežinojo, kur buvo laikomos priemonės cigarečių gamybai. Matė tik tiek, kiek buvo patalpoje, tačiau viso tabako kiekio, kuris nurodytas kaltinime nebuvo matęs. A. Ž. jis neklausė, kodėl įranga remontuojama, nebuvo kalbos apie bendrą verslą iš cigarečių gamybos. Kaltinamasis tikėjosi, kad dalis skolos jam bus grąžinta iš tų pinigų, kurie bus gauti suremontavus įrengimus, nes durų verslui, kad gauti pelną, reikalingas ilgesnis laikas. Kaltinamasis paaiškino, kad 120 tūkst. eurų jis buvo užsidirbęs iš statybų verslo. Jie buvo deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jis žino, kad už šiuos paskolintus pinigus buvo supirkta įranga durų gamybai ir dabar šios durys yra gaminamos, vežamos į užsienį. Užsakymus pagaminti duris yra pateikę darželiai, ligoninės. A. V. patikslino, jog jis nevykdė A. Ž. pavedimų, o pats savo iniciatyva, prašant ukrainiečiams, kartais juos parveždavo iš darbo namo arba atvirkščiai, atveždavo trūkstamas remontui detales. A. Ž. paskolą suteikė ne nusikalstamos veikos vykdymui, o durų gamybos verslui.

Liudytojas D. F. parodė, jog dirba Muitinės kriminalinėje tarnyboje tyrėju. Jis paaiškino, kad 2010 m. kovo 30 d. buvo gautas skyriaus viršininko nurodymas nuvykti pagal gautą informaciją patikrinti gamybines patalpas, kuriose veikia nelegali tabako gaminių linija. Nuvažiavus į įvykio vietą, gamybinėse patalpose, buvusiose (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo rasti cigarečių gamybos įrengimai, tabako gaminiai, priemonės skirtos cigarečių gamybai: popierius, banderolės, kitame kambaryje buvo sudėtos pakavimo dėžės. Tuo metu buvo sulaikyti ten buvę asmenys, dirbę prie tabako įrenginių. Vieni ten buvę žmonės nešiojo dėžes, kiti dirbo su atsuktuvais. Matėsi, kad įrenginyje buvo pakrauta dalis tabako ir medžiagų, paruoštų cigarečių gamybai, dalis pagamintų cigarečių buvo sukrautos dėžutėse. Iš kaltinamųjų įvykio vietoje liudytojas matė visus tris ukrainiečius: Y. D., I. B. ir I. G. bei A. V. ir A. Ž., o kiek vėliau atvyko ir A. B.. Ukrainiečiai neturėjo su savimi dokumentų.

Liudytojas E. L. parodė, jog jis 2010 m. kovo 30 d. iš savo vadovo gavo nurodymą, jog reikia nuvykti į Naująją Vilnią, kur vykdoma cigarečių gamyba ir asmenys atlieka nusikalstamą veiką. Apžiūros metu jis sulaikė asmenis, dalyvavusius cigarečių gamybos procese, taip pat rado cigarečių gamybos įrengimus, susandėliuotą tabaką. Visos rastos priemonės, tabakas, filtrai buvo skirta cigarečių gamybai. Taip pat ten buvo suplėšytų cigarečių, jos buvo supakuotos atskirai. Matėsi, kad vyksta procesas, nes prie įrangos stovėjo cigarečių gaminimo priemonės ir įrenginys veikė, žmonės dirbo. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 119-120), kad prie įrangos buvo A. Ž., A. V., I. G., I. B. ir Y. D.. Kiek vėliau į patalpas atvyko ir A. B., kuris, kaip ir visi kiti, buvo sulaikytas. Rastos pagamintos cigaretės „West“, „Jin Ling“, rūkomasis tabakas, cigarečių popierius, cigarečių gamybos plastikinės dėtuvės, metaliniai stelažai, klijai, polietileno plėvelė, cigarečių pakelių ruošiniai, Rusijos Federacijos banderolių ženklų ruošiniai, cigarečių pakelių popieriaus rulonai, filtrų rulonai, filtrų lazdelės.

Liudytojas A. D. parodė, kad jis iš kaltinamųjų pažįsta G. K. ir A. B., kuriam baldų pervežimui buvo paskolinęs savo automobilį „Volvo 240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas jo pažįstamos G. A. vardu. Paskui šį automobilį Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai paėmė iš Naujosios Vilnios garažo ir grąžino liudytojui. A. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 117-118), kad jis automobilį paskolino 2010-04-28.

2010-03-30 įvykio vietos apžiūros protokolas tvirtina, kad gamybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo rasta veikianti cigarečių gamybos linija ir medžiagos, skirtos cigarečių gamybai: 10281 kg smulkinto tabako, 69,6 kg tabako atliekų, 501600 vienetų cigarečių ,,WEST“, 1700 vienetų cigarečių „JIN LING“, cigarečių gamybos mašina „Mark 8“, cigarečių filtrų klijavimo mašina „Max 3“, cigarečių pakavimo įranga, 72,2 kg cigarečių popieriaus, oro filtravimo įranga, 227 vnt. cigarečių gamybos plastikinių dėtuvių, 5 vienetai metalinių stelažų, 500 kg klijų „Navekal“, 763 kg polietileno plėvelės, 22 kg plonų polietileninių juostelių, 1073,2 kg cigarečių „West“, „Jin ling“ ir „Viceroy“ pakelių popierinių ruošinių, 135,6 kg cigarečių „West“ blokų popierinių ruošinių, 15,1 kg banderolių ženklų ruošinių, 882,64 kg sidabrinės spalvos folijos rulonų, 527,7 kg baltos spalvos cigarečių pakelių popieriaus rulonų, 512,8 kg baltos spalvos plono cigarečių popieriaus rulonų, 374,2 kg geltonos spalvos cigarečių filtrų popieriaus rulonų, 957,6 kg cigarečių filtrų lazdelių, cigarečių įrangos montavimo instrukcijos. (t. 1, b.l. 5-46)

Iš 2010-04-01 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtos medžiagos, skirtos cigarečių gamybai, paimtos kaip pavyzdžiai iš patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini): du tabako maišeliai, 200 vienetų cigarečių „Jin Ling“, 10 vienetų pakelių cigarečių „West“, 50 vienetų cigarečių „West“, 20 vienetų filtrų, 5 vienetai pakuočių Rusijos federacijos banderolių ruošinių, 20 vienetų cigarečių „West“ pakelių popierinių ruošinių, 20 vienetų cigarečių „Jin Ling“ pakelių popierinių ruošinių, 20 vienetų cigarečių „Viceroy“ pakelių popierinių ruošinių, 20 vienetų cigarečių „West“ blokų popierinių ruošinių, klijai „Navekol“ plastikiniame 20 l talpos kibire, sidabrinės spalvos folijos rulonas, baltos spalvos cigarečių pakelių popieriaus rulonas, baltos spalvos plono cigarečių popieriaus rulonas, geltonos spalvos cigarečių filtrų popieriaus rulonas, polietileno plėvelės rulonas, plonų atplėšiamų polietileninių juostelių rulonas. (t. 1, b.l. 55-60)

2010-04-13 daiktų apžiūros protokole fiksuota, jog buvo apžiūrėti: 2010-01-13 paprastasis 70000 eurų vekselis ir 2010-01-20 paprastasis 50000 eurų vekselis, kuriais A. Ž. įsipareigojo be sąlygų grąžinti nurodytas pinigų sumas A. V. (t. 1, b.l. 83-94).

2010-06-10 UAB „Philip Moris Baltic“ išvada tvirtina, kad cigarečių gamybos įranga, rasta ir paimta iš patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra sudaryta iš cigarečių gamybos ir cigarečių pakavimo linijų, skirtų cigarečių gamybai ir pakavimui. Ši įranga yra standartinė, plačiai naudojama cigarečių produkcijos gamybai. Iš bendros būklės galima spręsti, kad įranga yra veikianti ir skirta cigarečių gamybai. Ši įranga nėra specialiai skirta cigarečių rūšiai, t.y. ja gali būti gaminamos bet kokio prekinio ženklo cigaretės. Iš 10281 kg rūkomojo tabako galima pagaminti 9-10 milijonų cigarečių. (t. 1, b.l. 99-108)

Iš Vilniaus teritorinės muitinės specialisto išvados Nr. 31 matyti, kad 2010-03-30 10281 kg rūkomojo tabako muitinė vertė buvo 775598,64 Lt, importo mokesčiai: muitas – 5809229 Lt, akcizas – 1141191 Lt, PVM – 3088344 Lt. Iš viso importo mokesčių – 10038764 Lt. Vertė, apskaičiuota į muitinę vertę, įskaitant privalomus mokesčius – 10814362,64 Lt.

Teisiamajame posėdyje specialistė R.Kiziūnienė pateikė naujus duomenis. Ji paaiškino, kad paskaičiuojant 10281 kg rūkomojo tabako vertę buvo padaryta skaičiavimo klaida. Šio tabako vertę sudaro ne 10814362,64 Lt, bet 3022232,64 Lt.

25080 vnt. pakelių cigarečių „West“ muitinė vertė buvo 20816,40 Lt, importo mokesčiai: muitas – 11990 Lt, akcizas – 113863 Lt, PVM – 30801 Lt. Iš viso importo mokesčių – 156654 Lt. Vertė, apskaičiuota į muitinę vertę, įskaitant privalomus mokesčius – 177470,40 Lt.

85 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“ muitinė vertė buvo 46,75 Lt, importo mokesčiai: muitas – 27 Lt, akcizas – 386 Lt, PVM – 97 Lt. Iš viso importo mokesčių – 510 Lt. Vertė, apskaičiuota į muitinę vertę, įskaitant privalomus mokesčius – 556,75 Lt. (t. 1, b.l. 115)

2010-06-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos išvada Nr. S 249/10 (01) tvirtina, kad ant cigarečių nuorūkų, paimtų patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rasti DNR profiliai priklauso I. G., I. B., V. P., A. B., Y. D.. (t. 1, b.l. 145-147).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto Nr. 140-S2-760 matyti, kad ant butelių, rastų patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rasti pirštų pėdsakai priklauso Y. D., I. G. ir I. B.. (t. 1, b.l. 159)

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo inkriminuota, kad jis 2010-01-13 paprastuoju vekseliu suteikė 70000 eurų paskolą ir 2010-01-20 paprastuoju vekseliu suteikė 50000 eurų paskolą A. Ž. nusikalstamos veikos vykdymui. Ši kaltinime inkriminuota aplinkybė nepasitvirtino. Kaltinamieji A. Ž. ir A. V. nuosekliai tvirtino, jog šią pinigų sumą A. Ž. pasiskolino iš A. V. jo vykdomam durų gamybos verslui ir nurodė, kada ir kur tuos pinigus panaudojo. Šių kaltinamųjų aiškinimas byloje nepaneigtas absoliučiai jokiais bylos faktiniais duomenimis. Nors paskolos laikas sutampa su nusikaltimo padarymo laiku, kuriame abu kaltinamieji dalyvavo, tačiau vien tik ta aplinkybė neįrodo, kad minėti pinigai buvo naudojami imantis ūkinės veiklos, kuriai licencijos jie neturėjo. Tai, kad A. V. pats ikiteisminiam tyrimui pateikė minėtus vekselius, neprieštarauja tam, jog pinigai buvo skolinti oficialiam A. Ž. vystomam durų gamybos verslui. Paskolos suteikimo ir nusikaltimo padarymo laiko sutapimas gali būti vertinamas tik kaip prielaida, kad šie pinigai galėjo būti panaudoti cigarečių gamybos įrangos įsigijimui, tačiau, kaip jau buvo minėta, ši prielaida nepatvirtinta jokiais kitais objektyviais faktiniais duomenimis. Nuosprendį grįsti prielaidomis įstatymas neleidžia. Todėl ši aplinkybė šalinama iš visiems kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. kaip neįrodyta.

A. Ž. tvirtino, kad jis nesiėmė ūkinės veiklos, norėjo tik suremontuoti cigarečių gamybos ir pakavimo įrengimus ir, už tai gavęs užmokestį, juos grąžinti taip vadinamam Zdislavui. Šis jo aiškinimas prieštarauja jo paties parodymams ir kitiems byloje esantiems faktiniams duomenims. A. Ž. nurodė, jog reikalingus cigarečių gamybai įrenginius ir didelius kiekius tam reikalingų medžiagų – didelės vertės turtą – jam iš kitos šalies atgabeno, atsiuntė specialistus vien tam, kad jis, niekada neturėjęs ryšio su tokio pobūdžio įrengimais, prižiūrėtų šių įrengimų remontą. Nors jis nurodė, kad jam atsiuntė įrengimus Zdislavas, tačiau jo nei pavardės, nei gyvenamosios vietos nurodyti negalėjo. Aiškino, kad tikėjosi, jog su pastaruoju sudarys įrengimų remonto sutartį, tačiau faktiškai šios sutarties nesudarė ir teismui nepateikė. Aiškindamas, kad buvo pasamdytas Zdislavo kontroliuoti įrengimus remontuojančių asmenų veiklą, pats nurodė, jog neturėjo tiesioginio ryšio su minėtu asmeniu, nes prireikus paskambinti jam negalėjo – neturėjo jo telefono numerio, nes pastarasis juos keitė. Be to A. Ž. abejojo ir minėto asmens vardo tikrumu. Kaip matyti iš kaltinamojo A. Ž. paaiškinimų, įvykio vietos apžiūros, poėmio protokolų, įvykio vietoje rastas rūkomasis tabakas buvo atvežtas krovininiu automobiliu lenkiškais numeriais, nepaženklintas banderolėmis, o tai patvirtina, jog į Lietuvą jis pateko neteisėtu būdu, kas susiję su rizika prarasti brangų krovinį ir dar būti patrauktam atsakomybėn. Visos šios aplinkybės papildo viena kitą ir paneigia A. Ž. aiškinimą, kad jis neturėjo tikslo imtis ir nesiėmė neteisėtos ūkinės veiklos. Jei pastarasis ir bendrininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsigydamas cigarečių gamybai skirtus įrengimus ir priemones, ši aplinkybė nepanaikina jo atsakomybės dėl ėmimosi ūkinės veiklos stambiu mastu neturint tam licencijos Lietuvoje. Nuosprendyje aptarti bylos faktiniai duomenys rodo, jog įrengimai cigarečių gamybai buvo atvežti į Lietuvą. Čia gi buvo atvežtas didelis kiekis – daugiau nei 10 tonų – rūkomojo tabako ir visos reikalingos priemonės cigarečių gamybai. Priemonių sąraše buvo ne tik pakuočių ruošiniai, bet ir rusiškos banderolės. Rastos jau pagamintos cigaretes. Visa tai rodo, kad minėta ūkinė veikla turėjo būti vykdoma ne kažkur kitur, o Lietuvos teritorijoje. Kaltinamasis šios veiklos ėmėsi. Todėl tokį A. Ž. aiškinimą, kad jis norėjo tik suremontuoti įrengimus ir nesiėmė neteisėtos ūkinės veiklos, teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.

Kaltinamieji Y. D., I. B., I. G. paaiškino, jog jie į Lietuvą atvyko tik todėl, kad neturėjo darbo ir siekė tokiu būdu užsidirbti šiek tiek pinigų, nesuprato, jog daro nusikaltimą. Kaip matyti iš pačių kaltinamųjų parodymų, jie Ukrainoje dirbo cigarečių gaminimo fabrike. Taigi jie puikiai žinojo ir suprato, kad cigarečių gamyba yra ribojama ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje, ir tokia ūkinė veikla griežtai reglamentuota įstatymais. Be to jie atvyko į Lietuvą tarpininkaujant jiems nepažįstamam asmeniui, kuris su jais kalbėjosi tik telefonu, A. Ž. anksčiau jie taip pat nepažinojo. Su jais jokios darbo sutartys oficialiai nebuvo sudarytos, įrengimų remontą jie vykdė patalpose, kurios akivaizdžiai nebuvo panašios į legalaus fabriko patalpas. Taigi jie puikiai suprato, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose imamasi neteisėtos ūkinės veiklos stambiu mastu, ir jie dalyvavo šio nusikaltimo padaryme. Todėl tikėti, jog pastarieji nesuprato, kad jų veiksmai yra nusikalstami, teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamasis G. K. teigė, jog jis, A. B. prašymu išnuomodamas butą, nežinojo, kad jame gyvens asmenys, nelegaliai gaminantys cigaretes. Tačiau jis paaiškino, jog nuomos sutartį jis sudarė ne A. B., o savo paties vardu ir už tai iš jo gavo tam tikrą pinigų sumą. Be to jis pats sutiko ieškoti ir teikti detales, reikalingas cigarečių gamybos įrangai remontuoti, pats jas vežė į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas, matė įrangą remontuojančius ir cigaretes gaminančius kaltinamuosius Y. D., I. B., I. G., žinojo, kad pastarieji gyvena jo išnuomotame bute, tačiau nuomos sutarties nenutraukė. Taigi jis puikiai suprato, kad savo veiksmais, išnuomodamas butą ir teikdamas detales, jis įsijungė į minėtos nusikalstamos veikos vykdymą.

A. B., A. V. ir V. P., darydami jiems inkriminuotus veiksmus, lankėsi patalpose, matė ten vykstantį procesą, įrengimus, sukrautus didelius kiekius medžiagų, reikalingų cigarečių gamybai. Taigi jie žinojo ir suprato, kad savo veiksmais jie imasi neteisėtos ūkinės veiklos, t.y. cigarečių gamybos stambiu mastu, neturėdami tam leidimo ir norėjo taip veikti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 199(2) str. 1 d. dispoziciją atsako tas, kas, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pilnai pasitvirtino, jog kaltinamieji: A. Ž., A. V., A. B., G. K., V. P., Y. D., I. B., I. G. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – rūkomuoju tabaku. Kaip nuosprendyje buvo minėta, teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, jog šį nusikaltimą kaltinamieji A. Ž., A. V., A. B., G. K., V. P., Y. D., I. B., I. G. padarė veikdami organizuotoje grupėje ir ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė visiems iš kaltinimo pagal šį baudžiamąjį įstatymą šalinama kaip neįrodyta, inkriminuojant, jog šie kaltinamieji neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis bendrininkaudami.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, jog jie visi įgijo, laikė ir naudojo rūkomąjį tabaką, gamindami cigaretes. Teismų praktika įgijimu laiko veiksmus, kuriuos atlikęs asmuo neteisėtai gauna akcizais apmokestinamas prekes. Tokie veiksmai gali būti pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas ir pan. Šių medžiagų laikymas – tai jų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitoje vietoje). Paprastai laikomos tos prekės, kurias kaltininkas buvo įgijęs. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, esant grupei iš anksto susitarusių asmenų, neteisėtai laikyti gali ir asmuo, kuris jų neįgijo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, remiantis nuosprendyje aptartais įrodymais, t.y. pačių kaltinamųjų paaiškinimais apie įvykio aplinkybes, įvertinus kiekvieno iš jų nusikalstamus veiksmus, nustatyta, kad rūkomąjį tabaką, kurio vertė žymiai viršijo 250 MGL dydžio sumą, įgijo A. Ž., kuris jį laikė savo žinioje patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tam, kad jis būtų naudojamas cigarečių gamybai. Tose pat patalpose kaltinamieji Y. D., I. B., I. G. dirbo, matė, kiek jo yra, kur sudėtas, naudojo A. Ž. parsivežtą rūkomąjį tabaką, gamindami cigaretes, kurį, inkriminuotu laiku turėdami savo žinioje, laikė. Taigi Y. D., I. B. ir I. G. tyčia šio nusikalimo padaryme apėmė ne tik akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą naudojimą, bet ir laikymą. Šie keturi kaltinamieji bendrais veiksmais realizavo vieno ir to paties nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, siekė to paties nusikalstamo rezultato. Taigi jie veikė bendrininkų grupėje kaip šio nusikaltimo bendravykdytojai. Taip veikdami jie pritarė vieni kitų veiksmams, siekdami iš laikomo rūkomojo tabako pagaminti geros kokybės cigaretes, ir tai darė. Todėl A. Ž., Y. D., I. B. ir I. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 199(2) str. 1 d., inkriminuojant, jog jie veikė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis A. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai aiškino, jog įvykio vietoje rastą tabaką jam atsiuntė Zdislavas, A. B. padėjo jį iškrauti, o kiti kaltinamieji įgijime nedalyvavo. Šiam kaltinamojo aiškinimui neprieštarauja ir visų kitų kaltinamųjų parodymai. A. B. pripažino padėjęs tabaką pakrauti ir iškrauti, o kiti kaltinamieji tvirtino, jog jie tabaką pamatė, kai jis jau buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kadangi byloje nėra duomenų paneigiančių šiuos faktinius duomenis, teismas kaltinamiesiems Y. D., I. B. ir I. G. iš kaltinimo, pareikšto pagal Lietuvos Respublikos BK 199(2) str. 1 d., akcizais apmokestinamų prekių – rūkomojo tabako – įgijimą šalina kaip neįrodytą.

Kaltinamieji A. V., G. K., A. B., tiekdami detales cigarečių gamybos įrangos remontui, o A. B. dar ir padėdamas tabaką iškrauti, V. P., pajungdamas elektrinę įrengimų dalį, suprato, kad užtikrina cigarečių gamybos įrangos sėkmingą veikimą, tuo pačiu ir rūkomojo tabako naudojimą cigarečių gamybai. Taigi pastarieji sudarė sąlygas neteisėtam akcizais apmokestinamų prekių naudojimui, o A. B. – ir jo įsigijimui, tuo padėdami kaltinamiesiems A. Ž., Y. D., I. B., I. G. šį nusikaltimą padaryti. Šie jų nusikalstami veiksmai vertinami kaip neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis padėjėjų, todėl A. V. ir G. K. iš pareikštų kaltinimų šalinamas rūkomojo tabako įgijimas ir laikymas, o A. B. – laikymas, kaip neįrodytas, o minėti jų nusikalstami veiksmai perkvalifikuojami iš Lietuvos Respublikos BK.199(2) str. 1 d. į BK 24 str. 6 d. 199(2) str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, jog kaltinamieji nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį rūkomojo tabako, didesnės nei 250 MGL vertės, nepaženklinto banderolėmis, kurį laikė ir naudojo gamindami cigaretes iki 2010-03-30 10.30 val., kol šį rūkomąjį tabaką, 3022232,64 Lt vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą, pagamintas cigaretės, bendros 178.027,15 Lt vertės, surado policijos pareigūnai. Vertinant visų kaltinamųjų parodymus apie rūkomojo tabako įgijimo vietos, laiko ir kiekio aplinkybes, įvykio vietoje rastą tabako kiekį ir iš įgyto tabako pagamintų cigarečių kiekį, teismas šias aplinkybes nuosprendyje tikslina.

Kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus, t.y. neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis ir neteisėtą vertimąsi ūkine veikla be licencijos teismas vertina kaip idealiąją šių nusikaltimų sutaptį, nes šie nusikaltimai buvo padaryti tais pačiais nusikalstamais veiksmais.

Kaltinamasis A. Ž. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Kaltinamieji A. B., G. K., A. V., V. P., Y. D., I. B., I. G. prisipažino tiek dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tiek dėl neteisėto vertimosi ūkine veikla, ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai teismas pripažįsta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamieji A. Ž., Y. D., I. B., I. G., A. B., G. K., A. V., V. P. neteisėtai vertėsi ūkine veikla stambiu mastu, veikdami bendrininkų grupėje. A. Ž., Y. D., I. B., I. G. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis taip pat veikdami bendrininkų grupėje. Tai teismas pripažįsta kaltinamųjų atsakomybę sunkiančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamieji padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai.

A. Ž. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas jam yra išnykęs (t. 5, b.l. 179-180), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t. 6, b.l. 32-35). Šis kaltinamasis turi šeimą, augina du vaikus (t. 5, b.l. 163-164, t. 7, b.l. 153-154), rūpinasi neįgalia motina (t. 7, b.l. 155-158), dirba, darbovietėje charakterizuojamas kaip kruopštus, pareigingas, atsakingas, aukštos kvalifikacijos darbuotojas (UAB „F“ (duomenys pakeisti) pažyma, t. 7, b.l. 159), teikė paramą vaikams (Vilniaus lopšelio-darželio „Vilnelė“, Labdaros ir paramos fondo „Ateities žvaigždė“ padėkos (t. 7, b.l. 160-161)), yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Esant šioms aplinkybėms, teismo manymu, bausmės tikslai šiam kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. inkriminuotų nusikaltimų padaryme buvo pats aktyviausias, sukurstė nusikalsti kitus kaltinamuosius, jam skirtinos maksimalios baudžiamajame įstatyme už šiuos nusikaltimus numatytos baudos.