Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Artūro Pažarskio, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant nuteistajai D. V., jos gynėjui advokatui L. K., nukentėjusiajai, išteisintajai V. D. – V.i, jos atstovui advokatui G. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. V. ir jos gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. ir nubausta:

pagal LR BK 154 str. 1 d. - 20 MGL, t.y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda;pagal LR BK 155 str. 1 d. - 30 MGL, t.y. 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., D. V. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, jai paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 30 MGL, t.y. 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) baudą.

V. D. - V.s civilinis ieškinys tenkintas iš dalies iš D. V. priteisiant 12,99 litų turtinės ir 3000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Iš D. V. priteista 560 litų suma byloje dalyvavusios V. D. - V.s atstovės, advokatės R. J. teisinei pagalbai apmokėti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. D. – V., kaltinta pagal LR BK 139 str. 1 d., išteisinta, nenustačius, kad ji padarė veiką turinčią šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. V. civilinis ieškinys dėl 1633,42 litų turtinės, 40000 litų neturtinės žalos atlyginimo, 200 litų proceso išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą bei turėtų 2000 litų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo iš V. D. - V.s paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. pripažinta kalta už tai, kad ji 2012 m. birželio 11 d., internetiniuose puslapiuose www.sex.pazintys.lt ir www.suaugusiems.lt įdėjo skelbimą - anketą, kurioje buvo nurodyta, kad V. D. - V. ieško sekso partnerio, siūlo įvairias seksualines paslaugas, šiuose skelbimuose paminint nukentėjusiosios V. D. – V. tikrą vardą bei telefono numerį. Šiais savo veiksmais kaltinamoji D. V. paskleidė apie nukentėjusiąją V. D. - V. tikrovės neatitinkančią, paniekinančią ir užgauliai žeminančią informaciją, t.y., kad ji ieško sekso partnerio ir teikia seksualines paslaugas. D. V. šią informaciją paskelbė veikdama tiesiogine tyčia, t.y. žinodama, kad jos minimi faktai nebus nustatyti ir siekdama nukentėjusiąją V. D.–V. paniekinti ir užgauliai pažeminti jos bei kitų žmonių akivaizdoje, bei pakirsti valstybės institucijų bei giminaičių pasitikėjimą V. D. - V..

D. V. priešpriešiniu skundu kaltino V. D. - V. tuo, jog savo veiksmais, t.y. persekiojimu, grasinimais, telefoniniais skambučiais ir trumposiomis žinutėmis D. V. sukėlė nepakeliamą psichologinę įtampą, kurios pasekmėje susirgo ir turėjo gydytis beveik du mėnesius, o būtent: ji, V. D. - V. 2012-05-24 internetinėje sistemoje „Mano dienynas“ parašė pastabą jai asmeniškai ir mokyklos administracijai. 2012-05-28 po jos atsakymo V. D. –V. dėl padarytos pastabos, pasipylė jos adresu kaltinimai, pamokymai, kas nėra V. D.-V. kompetencijoje, tuo sukėlė nepakeliamą emocinę įtampą bei privertė viešai, prieš klasę atsiprašyti V. D. – V. dukros, nors nemanė, kad buvo pasielgusi netinkamai. Vėliau, jos atostogų tų pačių metų vasarą metu, kai buvo išvykusi iš Vilniaus pailsėti prie jūros, maždaug liepos mėnesio pabaigoje į jos asmeninį mobilų telefoną paskambino V. D. - V., kuri teigė, jog konfliktas dėl jos dukros dar nebaigtas, bei turi su ja susitikti ir aptarti kažkokias sąlygas. Šis skambutis vėl atnaujino jai vidinę įtampą, sukėlė dvasinius išgyvenimus. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį, kai buvo su šeima grįžusi į Vilnių, į jos buto laidinį telefoną paskambino moteris, nepanorusi prisistatyti, neva „iš mokyklos“, darbo reikalais. Supratusi, jog tai būtent V. D. – V. ją persekioja ir terorizuoja, saugodama savo šeimos ramybę, 2012-08-07 buvo priversta pakeisti telefono numerį. Nuo to laiko pradėjo jaustis labai nesaugi, atrodė, jog V. D. – V. ją seka, nuskaito informaciją iš elektroninių laiškų, dienyno ir t.t., galimai klausosi telefoninių pokalbių, stebi kur eina ar važiuoja. Visą laiką jautė įtampą, bei laukė kažkokios atomazgos, kai prasidės mokslo metai ir mokykloje su V. D. – V. susitiks prie liudininkų ir galimai išsiaiškins. Pasibaigus rugsėjo mėnesiui jau pradėjo užmiršti konfliktą, įtampa slūgo, nors vis tiek prisimindavo ypatingai nemalonų pojūtį bendraujant su V. D. - V.. 2012-10-17 per mokyklos administraciją V. D. – V. pareikalavo susitikti su ja. Nuo šios žinios ji iš karto pasijautė blogai, ėmė svaigti galva, pradėjo pykinti, prarado pusiausvyrą. Kreipėsi į VšĮ „Antakalnio polikliniką“, kur jai buvo diagnozuota PAH 2 stadija su dažnom hipertenzinėm krizėm, hipertenzinė kardiopatija, adaptacijos sutrikimai po stresinės situacijos ir Melkersono - Rozentyal sindromas. Buvo konstatuotas labai aukštas AKS - 190/100 mm Hg. Tuo pagrindu jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Sužinojusi, jog susirgo, V. D. – V. jai tą pačią dieną (2012-10-17 17:40 val.) parašė žinutę į jos asmeninį mobilų telefoną, kurios turinys teismui pateiktas pagal antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Taip pat V. D. – V. į jos telefoną 2012-10-18 parašė dar dvi trumpąsias žinutes, kurių turinys taip pat pridėtas. Viso šito V. D. – V. persekiojimo pasekmėje buvo visiškai sugniuždyta ir susargdinta, jai ėmė kilti mintys pasitraukti iš gyvenimo. Apie tai 2012-10-23 informavo savo šeimos gydytoją, todėl skubos tvarka buvo nukreipta konsultacijos pas psichiatrą. Psichiatras siūlė stacionarų gydymą dėl psichinių sutrikimų, tačiau atsisakė dėl šeimyninių aplinkybių. Gydėsi ambulatoriškai poliklinikoje bei Vilniaus Psichikos sveikatos centre. 2012-12-10 poliklinikoje pasiprašė, kad būtų užbaigtas jos nedarbingumas ir vėl pradėjo dirbti, t.y. savo aukščiau išvardintais veiksmais V. D. – V. dėl neatsargumo ją, D. V., susargdino, tai yra kaltino padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu D. V. ir jos gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį D. V. atžvilgiu; patraukti V. D. - V. baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 139 str. 1 d, padarymą; iš V. D. - V. D. V. atžvilgiu priteisti 1633,42 litų patirtai turtinei žalai atlyginti, 40000 litų neturtinės žalos atlyginimui, 200 litų proceso išlaidoms už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą apmokėjimui, bei 2000 litų išlaidoms advokato padėjėjo pagalbai pirmoje teismo instancijoje apmokėti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, buvo šališkas. V. D. - V. teiginiai, neva ji, 2012-06-11, apie 20 val. būdama namuose, adresu Fabijoniškių g. 97-78, Vilniuje, į mobilaus ryšio telefoną pradėjo gauti SMS žinutes su nepadoraus pobūdžio tekstu, kad ji ieško sex partnerio, teikia seksualines paslaugas ir pan., pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip patikimi ir objektyvūs įrodymai, kurių pagrindu ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis D. V. atžvilgiu. Gynėjo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai šių aplinkybių neanalizavo, nesiaiškino jų patikimumo, nebuvo tirtos telefono abonento operatoriaus išklotinės, galinčios patvirtinti apie tokių SMS žinučių egzistavimą, jų skaičių bei žinutes rašiusius asmenis.

Apeliaciniu skundu pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apie V. D. - V. buvo paskleista tikrovės neatitinkanti, paniekinanti ir užgauliai žeminanti informacija. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokią auditoriją turi internetiniai portalai www.sex.pazintys.lt ir www.suaugusiems.lt, kokia kategorija asmenų juose lankosi bei kiek tų asmenų nuomonė gali būti kam nors reikšminga. Nuteistosios gynėjo vertinimu, tokios informacijos paskelbimas solidžioje, gausiai skaitomoje, klausomoje ar žiūrimoje žiniasklaidoje galimai galėtų turėti kokias nors pasekmes, tačiau tokie internetiniai portalai kaip www.sex.pazintys.lt ir www.suaugusiems.lt tikriausiai nėra lankomi asmenų, kurių nuomonė gali turėti kokios nors reikšmės.

Pažymima, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas konkretus asmuo, pateikęs aptariamą informaciją apie V. D. – V.. Nors V. D. – V. galimai šmeižianti informacija buvo paskleista iš IP adreso, kuris, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo duomenimis, priklausė būtent D. V., tačiau, nuteistosios gynėjo vertinimu, jai priklausančiu kompiuteriu galėjo pasinaudoti kiti asmenys, kurie ir galėjo įdėti kaltinime nurodytus skelbimus. Pabrėžiama, kad aptariamas kompiuteris stovi nuteistosios dukros S. M. kambaryje, tai stacionarus, o ne nešiojamas kompiuteris. Apie konfliktą su V. D. - V. S. M. galėjo perskaityti „Mano dienynas“, kadangi šią programą atidarydavo ir uždarydavo būtent ji. Kadangi S. M. yra apeliantės dukra, teismo metu nors ir sutiko duoti parodymus kaip liudytoja, tačiau apie save galėjo atsakinėti ir netiksliai, todėl dukros ir motinos vienos apie kitą ir apie kiekviena save yra vertintini ypatingai kritiškai. Pabrėžiama ir tai, kad V. D. telefono numerį iki 2013 metų rugsėjo mėnesio buvo galima lengvai sužinoti paprasčiausiai įvedus vardą pavardę internetinėje programoje „Google“, kadangi ji tarpininkaudavo parduodant/perkant ar išnuomojant nekilnojamąjį turtą.

Teismo posėdyje nuteistoji D. V. bei jos gynėjas advokatas L. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji V. D. – V. bei jos atstovas advokatas G. P. – atmesti.

Nuteistosios D. V. ir jos gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LR BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d.). LR BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

D. V. pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nuteista už tai, kad ji internetiniuose puslapiuose www.sex.pazintys.lt ir www.suaugusiems.lt įdėjo skelbimą - anketą, kurioje buvo nurodyta, kad V. D. - V. ieško sekso partnerio, siūlo įvairias seksualines paslaugas, šiuose skelbimuose paminint nukentėjusiosios V. D. – V. tikrą vardą bei telefono numerį. Šiais savo veiksmais, pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. V. paskleidė apie nukentėjusiąją V. D. - V. tikrovės neatitinkančią, paniekinančią ir užgauliai žeminančią informaciją, kas atitinka nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., požymius.

Konstatuodamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiosios V. D. – V.s, liudytojų B. M., I. B. parodymais, AB „Teo LT“ raštu, informuojančiu, jog šios įmonės administruojamas IP adresas Nr. 78.63.229.230 kaltinime nurodytu laiku priklausė D. V., informacija, kad nuteistoji yra baigusi kompiuterinio raštingumo kursus.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. V. dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir nurodė, kad sutinka, jog AB „TEO LT“ administruojamas IP adresas (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku priklausė jai, pažymėdama, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji (D. V.) gyveno ne viena. Papildomai paaiškino, kad kompiuteris stovi dukros kambaryje, kuriuo ji taip pat naudojasi. Pas dukrą kambaryje lankosi jos klasės draugai, todėl pasinaudoti kompiuteriu ir IP adresu tikrai galėjo ne tik ji (D. V.). Papildomai nuteistoji pažymėjo, kad klausimas dėl jos atsakomybės pagal LR BK 154 str. ir 155 str. nuostatas negali būti išspręstas nenustačius konkretaus asmens, kuris galimai patalpino V. D. – V.s nurodytus skelbimus, todėl byla jos atžvilgiu nutrauktina, nesant nusikaltimų sudėties (b. t. 1, b. l. 64-69).

Analogiškos aplinkybės išdėstytos ir nuteistosios bei jos gynėjo apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atlikus įrodymų tyrimą, nuteistosios D. V. gynėjo prašymu buvo papildomai apklausta nuteistosios dukra S. M., kuri paaiškino, kad kompiuteris, kurio IP adresas nurodytas kaltinime, yra jos kambaryje. Mama juo naudojasi savo darbiniams reikalams. Kartais mama paprašo jos (S. M.) pagalbos, jeigu ko nors nesupranta, ar nemoka. Papildomai liudytoja paaiškino, kad kartą jos mama paliko kompiuteryje įjungtą programą „Mano dienynas“. Ji (S. M.) nutarė paskaitinėti pranešimus, tarp kurių buvo ir V. D. – V. pranešimas. Po kurio laiko, jos mama pradėjo elgtis labai keistai, tapo nervinga ir ji (S. M.) suprato, jog būtent tie pranešimai yra tokio mamos elgesio priežastis. Pranešimuose mama buvo gana aršiai ir negražiai kaltinama, kas ją (S. M.) labai įžeidė ir supykdė. Ji jautėsi blogai, matydama savo mamą – D. V. stresuojančią, todėl nusprendė tam tikru būdu V. D. – V. atkeršyti, t. y. susiradusi pastarosios telefono numerį internete, įkelti aptariamus skelbimus į internetą. Liudytoja pažymėjo, kad apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ji davė melagingus parodymus, kadangi buvo labai išsigandusi. Apie tokius savo veiksmus mamai nieko nesakė, nes negalvojo, kad viskas nueis taip toli. Bijojo pasisakyti ir dabar. Būtent šitaip pasisukus reikalams, matydama, kaip jos mama išgyvena, sužinojusi, kad jai darbo vietoje dėl šio įvykio kilo tam tikri nemalonumai, nusprendė, kad reikia prisipažinti. Prisipažinimui ją paskatino įvykis, kai birželio mėnesį mama papasakojo, kad į jos darbovietę skambino asmenys iš Švietimo skyriaus ir dabar ji turinti nemalonumų darbe. Tuo metu ji (liudytoja) suvokė, kad būtų visiškai neteisinga, jei jos mama būtų nuteista ir jos lauktų tokios pasekmės už tai, ką padarė ji, t. y. S. M.. Pabrėžė, kad V. D. – V. ji nepažinojo, žinojo tik pastarosios vardą ir pavardę. Nežinojo, nei kuo pastaroji dirba, nei kas ji yra. Bendraujant su draugais, jai (S. M.) kilo mintis įdėti skelbimus į internetą ir tiesiog nesugalvojusi kito keršto būdo ji taip pasielgė. V. D. – V. telefono numerį ji rado internete ties skelbimu apie parduodamą sodybą. Ankščiau ji niekada negirdėjo blogo žodžio apie savo mamą, tuo tarpu V. D. – V. pranešimuose mama buvo kaltinama melu bei netinkamu, kaip specialistei, elgesiu, kas ją (liudytoją) labai įžeidė ir supykdė. Mama apie tokius pastarosios veiksmus nieko nežinojo, ji (S. M.) jai prisipažino tik birželio mėnesį. Skelbimuose ji nurodė kitą vardą ir amžių, parinko bet kokį į galvą šovusį vardą ir užrašė bet kokius metus, t.y. skaičius. Aptariamus skelbimus į internetą patalpino mėnesio laikotarpyje nuo tada, kai perskaitė V. D. – V. pranešimus sistemoje „Mano dienynas“. Daugiau niekas nežino apie šių skelbimų patalpinimą. Papildomai liudytoja paaiškino, kad šiuo metu ji studijuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, supranta, kad už tokius veiksmus jai gresia baudžiamoji atsakomybė, pažymėdama, kad 2012 m. birželio mėnesį, t.y. nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo pilnametė, t.y. ji gimusi (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos S. M. parodymus kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei nuteistosios D. V. parodymų kontekste, neturi pagrindo jais netikėti. Ji nuosekliai paaiškino visas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nurodydama, kokiu būdu sužinojo nukentėjusiosios telefono numerį, kokiu būdu ir kada ji patalpino aptariamus skelbimus į interneto portalus www.sex.pazintys.lt ir www.suaugusiems.lt bei nurodė, kad tokius jos veiksmus paskatino pašlijusi mamos sveikata dėl konflikto su nukentėjusiąja V. D. – V.. Abejonių tokia S. M. įvykių versija teismui nekyla, juo labiau, kad pastarajai teismo posėdžio metu buvo išaiškinta, jog tokių veiksmų atlikimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ką S. M. patvirtino visiškai suprantanti ir siekianti, kad už jos neteisėtus veiksmus netektų atsakyti nekaltam asmeniui. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad S. M. buvo apklausta ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur ji nurodė nežinanti, kas galėjo patalpinti aptariamus pranešimus, galimai šmeižiančius nukentėjusiąją V. D. – V., į interneto tinklalapius, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tokius savo veiksmus ji paaiškino kaip baimę ir netikėjimą, kad visa ši situacija nueis taip toli, papildomai pažymėdama nesitikėjusi, kad už tokius jos veiksmus teks atsakyti jos mamai – D. V. ne tik prieš teismą, bet ir savo darbovietėje. Tokiais liudytojos S. M. paaiškinimais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti.

Čia taip pat pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog D. V. puikiai išmano darbo kompiuteriu ypatumus bei geba naudotis įvairiomis kompiuterinėmis programomis, įskaitant ir internetą (apylinkės teismo vertinimu, tai patvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centro pedagogų kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas Nr. 811, išduotas D. V. vardu), apeliacinės instancijos teismo manymu, tai nėra neginčijamas D. V. kaltės įrodymas. Pažymėtina, jog remiantis S. M. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, jos mama D. V. dažnai prašydavo pagalbos dirbant kompiuteriu, dažniausiai ji (D. V.) kompiuteriu naudojosi tik kai reikėdavo kažką atlikti, kas buvo susiję su darbu, t.y. elektoriniu dienynu. S. M. parodė, kad mama mokėjo naudotis ne visomis kompiuterio programomis. Liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta mokyklos, kurioje dirba nuteistoji D. V., direktoriaus pavaduotoja, aiškindama minėtų kompiuterių kursų prasmę, nurodė, kad šie kursai yra privalomi visiems mokytojams, o programa „Mano dienynas“ naudojamasi interneto pagalba (b. t. 2, b. l. 9). Tokie duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kad nors D. V. ir buvo baigusi kompiuterinio raštingumo kursus, tačiau vien tik ši aplinkybė nepatvirtina fakto, jog ji patalpino skelbimus į interneto portalus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčytinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, o būtent apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos S. M. parodymai, paneigia tai, kad D. V. dalyvavo padarant jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. 2014 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas (LR BKP 329 str. 1 p.), priimant naują - išteisinamąjį nuosprendį D. V. atžvilgiu. Išaiškėjus naujoms nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms, nukentėjęs asmuo turi teisę pradėti naują privataus kaltinimo procesą prieš nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Tuo tarpu, vertinant apeliaciniame skunde išreikšto prašymo patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. D. - V. pagal LR BK 139 str. 1 d., pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal LR BK 139 str. 1 d. atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Šiame straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika inkriminuojama tik nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Nagrinėjamu atveju D. V. priešpriešiniu skundu kaltino V. D. – V. tuo, kad ji savo veiksmais, t.y. persekiojimu, grasinimais, telefoniniais skambučiais ir trumposiomis žinutėmis D. V. sukėlė nepakeliamą psichologinę įtampą, kurios pasekmėje susirgo ir turėjo gydytis beveik du mėnesius. Šiuos kaltinimus D. V. grindė išrašu iš medicininių dokumentų (b. t. 1, b. l. 70, 87), jos nusiskundimais gydytojui, diagnoze ir gydymu (b. t. 1, b. l. 71, 72), kvitais už įsigytus vaistus (b. t. 1, b. l. 73), pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. t. 1, b. l. 74), pažyma apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b. t. 1, b. l. 75, 76), pažyma apie nedarbingumą (b. t. 1, b. l. 77, 78), įsakymu dėl tarifikacijos (b. t. 1, b. l. 79), pažyma dėl jos darbo krūvio sumažėjimo (b. t. 1, b. l. 81), jos charakteristika (b. t. 1, b. l. 82), pažyma dėl telefono numerio pakeitimo (b. t. 1, b. l. 83), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. t. 1, b. l. 88, 89).

V. D. – V. su jai pareikštais kaltinimais nesutiko, nurodydama, kad ji D. V. nepersekiojo, šiai negrasino nei telefoniniais skambučiais, nei SMS žinutėmis. Ji jokiais tyčiniais veiksmais nesukėlė nepakeliamos psichologinės įtampos D. V.. Atkreipė dėmesį į tai, kad jos teisėti veiksmai negalėjo susargdinti D. V.. Pripažino, kad ji (V. D. – V.) 2012-05-24 internetinėje sistemoje „Mano dienynas“ parašė pastabą D. V. asmeniškai ir mokyklos administracijai. 2012-05-28, po D. V. atsakymo, ji pastarosios nekaltino, nemokė, tik norėjo teisingumo savo dukters atžvilgiu, tačiau nesiekė sukelti D. V. nepakeliamos emocinės įtampos. Pripažino, kad tų pačių metų vasarą, maždaug liepos mėnesio pabaigoje ji į D. V. asmeninį mobilų telefoną paskambino, tačiau tik tam, kad paklaustų, ar aptariami skelbimai buvo patalpinti D. V.. Atkreipė dėmesį į tai, kad jų pokalbis buvo normalus, švelniu ir ramiu tonu. Šiuo skambučiu ji nesiekė sutrikdyti D. V. sveikatos. Juolab, kad ji dar neturėjo duomenų, nebuvo įsitikinusi, jog minėtus skelbimus galėjo patalpinti būtent jos dukros mokytoja D. V.. Neigė, jog ji tų pačių metų rugpjūčio - spalio mėnesį skambino į D. V. buto laidinį telefoną, kas suponuoja išvadą, kad ji neatliko jokių veiksmų, kad D. V. pakeistų savo laidinio telefono numerį. Taip pat neigė, jog ji kokiu nors būdu būtų sekusi D. V., nuskaičiusi informaciją iš pastarosios elektroninių laiškų, dienyno ir t.t., neigė, jog klausėsi D. V. telefoninių pokalbių, stebėjo, kur ši eina ar važiuoja. V. D. – V. pripažino, kad 2012-10-17 per mokyklos administraciją ji paprašė susitikti su D. V., tačiau tai ji padarė tik dėl to, kad D. V. pati norėjo kalbėtis su ja tik prie liudytojų. Šio pokalbio tikslas buvo gražiuoju išsiaiškinti su mokytoja, kaip iš jos (D. V.) namų kompiuterio IP buvo įdėtas skelbimas apie ją (V. D. – V.). Po šio jos pageidavimo direktoriaus pavaduotojai, D. V. susirgo. Jog ši susirgo ji (V. D. – V.) sužinojo iš dukros, kuri pasakė, kad mokytoja D. V. serga. Taigi prašymu pavaduotojai, kad ši suorganizuotų susitikimą su D. V., ji tyčia nesiekė, kad D. V., sužinojusi apie šį prašymą, pasijaustų blogai, šiai svaigtų galva, pradėtų pykinti, ji prarastų pusiausvyrą, t.y. kad ši būtų nedarbinga. Neneigė, jog 2012-10-17 17:40 val. parašė žinutę į D. V. asmeninį mobilų telefoną, kurios turinys teismui pateiktas pagal antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Taip pat, kad ji į D. V. telefoną 2012-10-18 parašė dar dvi trumpąsias žinutes, kurių turinys taip pat pridėtas. Tuo ji, turėdama teisę kreiptis į teismą, prieš tai norėjo viską išsiaiškinti, žinoti aplinkybes, kodėl iš D. V. namų IP adreso buvo patalpinta tokio pobūdžio informacija apie ją. Taigi, iš esmės neigė kaltinime nurodytas aplinkybes dėl nesunkaus D. V. sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Šių V. D. – V. nurodytų aplinkybių plotmėje, atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp V. D. – V. veikos bei D. V. sveikatos sutrikdymo, dėl ko baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 139 str. 1 d. nagrinėjamu atveju negalima.

Analizuojant 2013 m. vasario 27 d. išrašą iš D. V. medicininių dokumentų, matyti, kad pastarajai, po gydytojų apžiūros buvo konstatuotas PHA 2 stadijos aukštos grupės su dažnom hipertenzinėm krizėm; hipertenzinė kardiopatija, adaptacijos sutrikimai po stresinės situacijos bei Melkersono Rozentyal sindromas. Šiam išraše nurodyta, jog pacientė – D. V. po didelio streso darbe kreipėsi į polikliniką 2012-10-17 su labai aukštu AKS - 190/100 mm Hg, galvos svaigimo, pykinimo ir lygsvaros sutrikimų. Buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2012-10-17 (b. t. 1, b. l. 26). Nors D. V. nurodo, kad šie sveikatos sutrikimai atsirado tik po jos ir V. D. – V. konflikto, tačiau, įvertinus D. V. sveikatos istorijoje esančius duomenis, su tokiais argumentais sutikti negalima.

Remiantis D. V. ligos istorijos duomenimis, dėl analogiškų simptomų į gydymo įstaigą ji kreipėsi ne vieną kartą, tokia nuteistosios būklė fiksuota jau nuo 2002 metų, 2007 metais ji buvo gydyta neurologijos ir konsultacijų skyriuje, kai į ligoninę iš darbo vietos buvo pristatyta dėl galvos svaigimo, mėtymo į šalis, pykinimo, galvos skausmo, pakilusio AKS, galūnių tirpimo bei bendro silpnumo, ir po gydytojų apžiūros D. V. patvirtino, kad kelis kartus ir ankščiau jai buvo pakilęs AKS, tačiau dėl to ji nesigydė (asmens sveikatos istorija Nr. V-293). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, jog D. V. sveikatos būklė pablogėjo tik po pastarosios ir V. D. – V. konflikto, byloje nenustatyta.

Motyvuojant šią išvadą sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad D. V. teismui nepateikė nei specialisto, nei eksperto išvados, kurioje būtų konstatuota, jog jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sveikatos sutrikdymo, turi būti pateikiama sveikatos sutrikdymo nustatymo ekspertizė, atliekama vadovaujantis LR BPK nustatytais pagrindais ir tvarka. Nesant tokios išvados, nėra galimybės neabejotinai konstatuoti, jog tam tikro asmens veiksmai ar neveikimas buvo tiesioginė nukentėjusiojo sutrikusios sveikatos priežastis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, t. y. nenustačius V. D. – V. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 139 str. 1 d. požymių, nėra pagrindo spręsti ir D. V. nurodytos turtinės bei neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo klausimą.

Taip pat netenkintinas ir V. D. – V. atstovo advokato G. P. prašymas priteisti jam už atstovavimą 1500 Lt atstovavimo byloje išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistosios D. V. ir jos gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendį dalyje dėl D. V. pripažinimo kalta pagal LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

išteisinti D. V. pagal LR BK 154 str. 1 d. bei 155 str. 1 d., neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

V. D. – V. civilinį ieškinį, pareikštą D. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš D. V. priteisti 560 (penkis šimtus šešiasdešimt) litų išlaidų byloje dalyvavusios V. D. – V.s atstovės, advokatės R. J. pagalbai apmokėti, atmesti.

V. D. – V. atstovo advokato G. P. prašymą dėl 1500 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo iš D. V. atmesti.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.