Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateiktą tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimo, 2014-12-10 bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2018 m. spalio 22 d. apie 17.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (2,58 ‰), konflikto metu smurtaudamas prieš žmoną E. T., spyrė vieną kartą pastarajai į dešinės kojos šlaunį, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai E. T. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. T. apklausiamas tyrimo metu įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona E. ir dukra M., gim. (duomenys neskelbtini) m.. Gyvena jo mamai priklausančiame bute. Pastaruoju metu jo ir žmonos santykiai yra įtempti, jie nesutaria, dažnai barasi. Dažniausiai konfliktai vyksta dėl to, kad jis pareina namo būdamas išgėręs alkoholio. 2018 m. spalio 22 d., po darbo, apie 16.30 val., į namus jis grįžo išgėręs alkoholio. Jam grįžus į namus, juose jau buvo jo žmona. Būtent dėl to, kad jis grįžo į namus apsvaigęs, žmona pradėjo jam priekaištauti. Jie susibarė, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Namuose buvo ir viską matė jų dukra M.. Žodinio konflikto metu žmona pradėjo sakyti, kad jis yra vartojęs ne tik alkoholinių gėrimų, tačiau ir narkotikų. Būtent toks žmonos pasakymas jį itin supykdė, nes jis nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, niekados jų nevartojo, todėl žmonai pasakius, jog neva jis vartoja narkotikus, jis labai supyko ir liepė eiti žmonai iš namų. Varoma iš namų žmona neišėjo, tuomet jis priėjęs prie žmonos dešine koja spyrė jai vieną kartą į dešinės kojos šlaunį. Tokį jo elgesį pamačiusi dukra išbėgo į kitą kambarį ir paskambinusi bendruoju pagalbos centro numeriu iškvietė policiją. Ar šio konflikto metu jis išsakė žmonai kokius nors grasinimus, jis neatsimena. Jei ir išsakė kokius grasinimus, tai tik dėl to, kad buvo apimtas pykčio, tačiau tikrai nieko blogo žmonai neketino daryti. Kadangi minėtą vakarą jis buvo neblaivus, todėl dėl girtumo jis nelabai viską atsimena. Neatsimena, ar buvo užsimojęs žmonai norėdamas suduoti daugiau smūgių. Atsimena, kad kilus konfliktui su žmona jis jai spyrė, po to atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė žmonai fizinį skausmą, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Pasižada ateityje nesmurtauti prieš žmoną (b. l. 26-27).

Nukentėjusioji E. T. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad ji gyvena kartu su M. T. ir dukra M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018-10-22 apie 16.00 val. ji grįžo iš darbo į namus, jis kambaryje sėdėjo neblaivus ir klausėsi muzikos. Ji su dukra buvo virtuvėje, kai vyras atėjęs į virtuvę pasakė, kad ji su dukra eitų iš buto. Ji su dukra norėjo išeiti iš buto, kambaryje rinkosi daiktus. Vyras, užėjęs į kambarį, priėjo prie jos ir kažkuria koja spyrė jai į dešinės kojos šlaunį. Jai skaudėjo, vyras pasakė, kad jai kažką padarys. Dukra pamatė, kai vyras spyrė jai į koją, išbėgo į lauką ir paskambino Nr. 112 bei pranešė, kad ją vyras muša. Vyras sakė, kad jai kažką padarys, kad neatsistos ir norėjo kumščiu jai smogti, bet ji pastūmė jį nuo savęs, nes vyras buvo užsimojęs dešinės rankos kumščiu. Tada atvažiavo policija ir vyrą sulaikė. Vyras prieš ją anksčiau irgi smurtavo (b. l. 5-7, 9).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018-10-22 18.00 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusi M. T. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad tėtis rėkia ant mamos, baiminasi, kad gali pradėti muštis, jai liepė eiti iš namų pas močiutę, pareigūnų laukia išbėgusi į lauką (b. l. 4).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos pareigūnas telefonu bendravo su E. T., kuri nurodė, kad pas teismo medicinos ekspertus nesikreips (b. l. 14).

Iš alkoholio kiekio matuoklio duomenų matyti, kad 2018-10-22 19.21 val. M. T. buvo nustatytas 2.58 promilės girtumas (b. l. 20)

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis M. T. pripažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavęs prieš savo šeimos narį – žmoną. Kaltinamojo kaltę pagrindžia detalūs nukentėjusiosios E. T. parodymai apie tai, jog kilusio konflikto metu jos vyras spyrė jai į dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas skausmą, taip pat kita rašytinė bylos medžiaga. Tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka nustatyti, kad M. T., būdamas neblaivus, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. T. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi M. T. smurtavo prieš savo žmoną, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip įvykdytą prieš šeimos narį. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro bendrą išvadą, kad M. T. padaryta veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. T. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 46-49, 50-52).

Skirdamas bausmę M. T., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. T. – dirbantis, praeityje teistas už analogiško pobūdžio veiką, administracine tvarka baustas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant vieneriems metams, kartu skiriant tam tikrus įpareigojimus. Skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu minėtos atsakomybės priemonės, atsižvelgus į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankamos ir adekvačios.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. T. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

LR BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka M. T. laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 22 d. 18.49 val. (b.l. 22) iki 2018 m. spalio 23 d. 16.40 val. (b. l. 32), t.y. dvi dienas. Šis laikas įskaitytinas į skirtiną bausmę (BK 65, 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirti M. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 22 d. 18.49 val. iki 2018 m. spalio 23 d. 16.40 val., t.y. dvi dienas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam M. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.