Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Kelmės r., Lietuvos respublikos piliečiui, turinčiam 6 klasių išsilavinimą, turinčiam II gr. Invalidumą, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, šiuo metu gydomam (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje, teistam: Šiaulių apygardos teismo 2009-08-24 nutartimi pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. būdamas nepakaltinamas, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose,

įtariama padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 str. 2d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2015 m. liepos 14 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), savo motinai D. L. priklausančioje daržinėje padegė du šieno rulonus, tokiu visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas D. L. 20 eurų turtinę žalą.

Nukentėjusioji D. L. parodė, kad ji yra S. L. mama. 2015 m. liepos 14 d. vakare sūnus S. L. norėjo žiūrėti televizorių, o ji jam liepė eiti miegoti. Sūnus nuėjo į apačią ir po kurio laiko grįžęs pasakė, kad dega daržinė. Nuėjusi į daržinę pamatė ant šieno rulonų sukrautą kauburiuką, kuris degė. Ji labai išsigando ir iškvietė gaisrininkus. Daržinėje buvo šieno. Gaisrą gesino patys. Prieš tai sūnus susinervinęs buvo išpylęs chemikalus bei nuplėšęs elektros laidus. Anksčiau S. L. buvo pripažintas kaltu nužudžius žmogų ir gydėsi psichiatrinėje ligoninėje 7 metus. Po gydymo grįžo į namus ir pragyveno 3-4 mėnesius laiko. Tada padegė šieną. Sūnus turi negalią nuo vaikystės. Po šio įvykio sūnus buvo išvežtas į Šiaulių psichiatrinę ligoninę. Praėjus dešimčiai dienų ji sūnų parsivežė į namus ir sūnus jai papasakojo, kad prieš padegdamas šieną išgėrė keturias tabletes.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad gyvena su D. L. ir S. L.. Įvykio dienos vakare žiūrėjo televizorių. S. L. nuėjo į apačią ir praėjus nedaug laiko grįžęs pasakė, kad dega daržinė. Nuėjęs pamatė liepsną daržinės viduje ir užgesino. Nuo ko užsidegė daržinė, nematė. Daržinėje elektros nebuvo. S. L. nesakė, kad padegė daržinę. Kaimynai sakė, kad S. L. pasakojo kaip jis padegė šieną. Tą dieną S. L. buvo nervingas, išpylė chemikalus, nes jis neleido S. jų purkšti dėl S. sveikatos būklės. Po gaisro S. L. tėvas paskambino policijai. Atvykę greitosios pagalbos medikai Saulių išvežė. Prieš tai S. L. buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Grįžęs į namus pagyveno apie 3 mėnesius ir padegė šieną. Grįžęs po gydymo S. L. buvo ramus, po to tapo nervingas. Jis mano, kad Sauliui reikėjo daugiau priežiūros.

Liudytojas J. L. ikiteisminio tyrimo metu (l. 35-36) parodė, kad jis yra S. L. tėvas. Sūnus nuo gimimo turi psichinę negalią, lankosi VšĮ Kelmės rajono Psichikos sveikatos centre, yra gydęsis psichiatrinėse ligoninėse. 2015 m. liepos 14 val. apie 23:00 val. jam paskambino kaimynas ir pasakė, kad kažkas vyksta jo buvusios žmonos D. L. ir sūnaus S. L. namuose. Nuėjęs ten pamatė atvykusius gaisrininkus ir sužinojo, kad S. L. daržinėje padegė du rulonus šieno. Bijodamas, kad sūnus ko daugiau nepadarytų iškvietė policijos pareigūnus, kurie iškvietė greitosios pagalbos medikus. Medikai sūnų išvežė į Šiaulių psichiatrinę ligoninę. Jis labai bijo, kad jo psichiškai nesveikas sūnus S. L. ko nors nepadarytų, ko nors nenuskriaustų. Mano, kad sūnų reikėtų priverstinam gydymui uždaryti į psichiatrijos ligoninę, nes jis yra visiškai neprognozuojamas.

Iki ekspertizės atlikimo S. L. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 187 str. 2 d. ir jis buvo apklaustas įtariamuoju (l. 47-48). Jis kaltu prisipažino. Parodė, kad gyvena su savo motina D. L. ir jos sugyventiniu V. Ž. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos mėnesį, vakare, kai jau buvo tamsu, išgėrė 4 tabletes ir sugalvojo padegti motinos daržinėje esantį šieną. Pasiėmęs žiebtuvėlį bandė padegti šieno rulonus, bet kadangi šienas nedegė, parėjęs į namus pasiėmė „celofaninį“ maišelį, kurį padegęs numetė ant šieno ir šienas užsidegė. Parėjęs į namus apie gaisrą pasakė savo motinai ir jos sugyventiniui. Atvykę gaisrininkai gaisrą užgesino. Dėl to, ką padarė, labai gailisi ir žada daugiau taip nedaryti.

Iš tarnybinio pranešimo (l. 10) matyti, kad 2015 m. liepos 14 d. 23:43 val. buvo gautas OVP pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjo sūnus S. L., 30 m., paleistas iš psichiatrinės ligoninės, dabar paūmėjo liga, padegė šieno rulonus. Nuvykus nurodytu adresu, D. L. paaiškino, kad yra mama to piliečio, kuris padegė ūkiniame pastate du šieno rulonus. Teigė, kad sūnus S. L., gim. 1985 m., serga psichine liga ir dėl ko galėjo padegti šieną, ji nežino. Prieš dieną pastebėjo, kad sūnaus liga pradėjo vėl sunkėti. Padegęs du rulonus šieno jis nubėgo į už ūkinio pastato esantį mišką. Radus miške S. L., šis perduotas GPM medikams, kurie pilietį išvežė į Šiaulių psichiatrinę ligoninę. PGT apie gaisrą paaiškino, kad ūkiniame pastate tik ruseno du rulonai, atviros liepsnos nebuvo. Grėsmės ūkiniam pastatui nebuvo. D. L. teigė, jog jokių pretenzijų dėl padegimo savo sūnui S. L. neturi.

J. L. prašyme Telšių AVPK Kelmės r. PK viršininkui (l. 11) pranešė, kad jo sūnus S. L., gim. (duomenys neskelbtini), prieš 2 mėn. grįžo iš Rokiškio psichiatrinės ligoninės, nes buvo padaręs nusikaltimą. Šiuo metu S. kelia pavojų kaimo gyventojams. Matydamas, kad mama nesusitvarko su sūnumi, o sūnus su juo nebendrauja, prašo pagalbos. 2015-07-14 naktį buvo padegta daržinė. Sūnus yra Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje ir jis prašo sūnaus neišleisti į laisvę, kadangi jis kelia pavojų visuomenei.

2015 m. liepos 17 d. apžiūros protokole (l. 17-20) užfiksuota sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Matosi sodyba, joje matosi mūrinis namas ir ūkinis pastatas. Matosi ūkinio pastato atdaros durys ir daržinės patalpoje išdraskyta sudeginto šieno. Matosi, kad šienas išsklaidytas.

Iš specialisto išvados Nr. 97 TPK-268/2015 (l. 73) matyti, kad S. L. buvo nustatyta diagnozė F71.1 Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę S. L. tikslinga.

2015 m. rugpjūčio 14 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. t-122-471/2015 (l. 75-76) patenkintas VšĮ Kelmės psichikos sveikatos centro administracijos teikimas ir S. L. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Iš 2015 m. spalio 13 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto (l. 91-92) matyti, kad įtariamasis S. L. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, vidutiniu protiniu atsilikimu su žymiu elgesio ir emocijų sutrikimu reikalaujančiu dėmesio ir gydymo, jis nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo savo veiksmų valdyti, šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų tinkamai valdyti, jis negali būti apklausiamas, negali dalyvauti teismo posėdyje, jam reikalingos priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės bendro stebėjimo sąlygomis.

Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertas K. M. rašte (l.118) nurodyta, kad S. L. yra atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, jis visiškai tvirtina ekspertizės išvadas dėl S. L. psichinės būsenos ir gydymo režimo.

Aptartais įrodymais nustatyta, kad S. L. tyčia padegė D. L. priklausančius daržinėje buvusius šieno rulonus, taip sugadino svetimą 20 Eur, vertės turtą. Degindamas degią medžiagą - šieną, daržinėje, arti gyvenamojo namo, kėlė pavojų aplinkiniams, dėl tokio elgesio galėjo kilti ir kitos sunkios pasekmės, todėl pripažįstama, kad S. L. sugadino svetimą turtą, visuotinai pavojingu būdu, S. L. veika sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Iš ekspertizės akto matyti, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šiuo metu S. L. konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas su žymiu elgesio ir emocijų sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo, jis negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones bendro stebėjimo režimo sąlygomis. Ekspertizės išvados leidžia daryti išvadą, kad S. L. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamumo būklėje, nes jos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės (suvokti veikos pavojingumo) ir jų valdyti. Šiuo metu jo sveikatos būklė nėra pakitusi, jam reikalingas specialus gydymas, todėl jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d. ir 98 str. 1 d. 2 p., BPK 403 str. 2 d. 2 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymoje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (l. 115-116) nurodoma, jog valstybės naudai iš kaltinamojo S. L. priteistinos 48,29 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. vasario 29 d. teismo nutartimi (l. 107) S. L. gynėjas paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 2 p., 393 str. 1 d., 396 str. 3 d., 399 str., taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą iš S. L. nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. L. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Nutartį apeliaciniu skundu gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.