Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei., dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistojo V. K. gynėjui advokatui Broniui Šimkui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., prie bausmės pridėta dalis – 6 (šeši) mėnesiai neatliktos bausmės pagal Kauno apygardos teismo 2002-06-10 nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal LR BK 302 str. 1 d. V. K. išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 29 d. apie 20 val. Alytaus mieste, Pulko gatvėje ant šaligatvio įžūliais veiksmais - panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. B., t. y. suduodamas jam smūgį į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, V. K. nuteistas ir už tai, kad 2006 m. lapkričio 25 d. apie 20 val. Alytaus rajone, Tolkūnų kaime, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. K., sudavė jam smūgį ranka į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė A. K. priklausančius 600 litų, padarydamas nukentėjusiajam 600 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis V. K. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-07-16 nuosprendį ir prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, dirba, turi mažametę dukrą. Be to teismas neužskaitė lygtinio paleidimo, kiek jis išbuvo laisvėje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas V. K. atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas bei paskyrė bausmę. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Bausmė V. K. paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str., paskirtoji bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra per griežta. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltininko asmenybę, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Apelianto įvykdyti nusikaltimai pagal LR BK 11 str. priskiriami nesunkiems ir apysunkiams nusikaltimams, jie padaryti veikiant tiesiogine tyčia, abu nusikaltimai baigti, V. P. baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 37), teisiamas šeštą kartą, nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu (2 t., b.l. 34), turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (LR BK 27 str. 1 d.), o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl laikytina, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas – parinkta teisingai.

Už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. padarymą paskirta vienerių metų, o už LR BK 180 str. 1 d. – trejų metų laisvės atėmimo bausmės yra netgi mažesnės negu šių straipsnių sankcijose numatytų tos rūšies bausmės vidurkiai, todėl atsižvelgiant į V. K. asmenybę (ankstesnius teistumus), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, laikytina, kad bausmės už atskirus nusikaltimus nėra per griežtos.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams lėmė tai, kad V. K. nusikalto neatlikęs ankstesnės bausmės pagal Kauno apygardos teismo 2002-06-10 nuosprendį (2 t., b.l. 7-20), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Tokiais atvejais teismas paskiria bausmę už naujai paaiškėjusius nusikaltimus, jas subendrina LR BK 63 str. pagrindu, o vėliau ji bendrinama su neatlikta bausme. Teismas savo nuožiūra pasirenka visiško ar dalinio bausmių sudėjimo būdą, todėl šiuo atveju laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė LR BK 64 str. 1 ir 3 d. nuostatas, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės tik iš dalies pridėdamas Kauno apygardos teismo 2002-06-10 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį – šešis mėnesius. Siekiant bausmių efektyvumo, subendrinta bausmė paskirta pagal du nuosprendžius, turi būti didesnė už bausmes, paskirtas atskirais nuosprendžiais.

V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, dirba, turi mažametę dukrą, tačiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimas yra teismo prerogatyva. Savanoriškas kaltininko prisipažinimas turi būti grindžiamas pozityviais motyvais, nuoširdžia atgaila dėl padarytų nusikalstamų veikų, noras išvengti sunkesnių padarinių ir pan. Apylinkės teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad V. K. kaltu prisipažino tik dėl nepaneigiamų kaltinančių duomenų, o ne laisva valia, todėl prisipažinimas pagrįstai nepripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. O tai, kad apeliantui buvo išduotas verslo liudijimas suteikiantis teisę 2006-11-18 – 2006-12-17 laikotarpiu verstis prekyba ir tai, kad jis turi mažametę dukrą, nėra pakankamas pagrindas bausmę dar labiau švelninti, atsižvelgiant į V. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę, aukščiau aptartus duomenis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.