Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Jolantai Teresei Litvinskienei, Liudmilai Karvelienei, Remigijui Rinkevičiui,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje;

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje;

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. P. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto tikslaus laiko neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 13,402 g kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį, t. y. 0,401 g šios narkotinės medžiagos, 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 22.45 val., neteisėtai laikydamas su savimi, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, prie Savanorių pr. 7 namo, už 10 Eur neteisėtai pardavė M. K. ir E. Š. nesuprasdamas, kad šis yra nepilnametis, o kitą dalį, t. y. 13,001 g kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai 2019 m. spalio 29 d. apie 19.40 val. šios narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų kratos metu.

A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

M. K. ir E. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad M. K. ir E. Š. bylai reikšmingu laiku nuvažiavo M. K. vairuojamu automobiliu į aikštelę, esančią Vilniuje, Sausio 13-osios g., netoli televizijos bokšto, kur pasidalijo su E. Š. įsigytas narkotines medžiagas, t. y. M. K. paliekant 0,267 g narkotinės medžiagos, o E. Š. paliekant 0,134 g narkotinės medžiagos. Tokias aplinkybes nurodė patys kaltinamieji, apklausti teisiamojo posėdžio metu. Bylą nagrinėjant teisme, liudytojais apklausti policijos pareigūnai S. Ž. ir E. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad pas abu kaltinamuosius buvo rasta draudžiama medžiaga. Tai, kad M. K. ir E. Š. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga įrodo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvada Nr. 140-(4324)-IS1-4790 ir 2019 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvada Nr. 140-(4323)-IS1-4782.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (įsakymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) (toliau – Rekomendacijos), nedideliu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu laikoma ne daugiau kaip 5 g, o dideliu jų kiekiu – daugiau kaip 500 g. Taigi M. K. ir E. Š., neteisėtai disponavo nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu – atitinkamai 0,267 g ir 0,134 g kanapių (antžeminių dalių).

Byloje nenustatyta, kad minėti kaltinamieji turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Įvertinęs kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamieji suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl jie padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Šioje byloje pagrindinis klausimas yra iškilęs – kas pardavė M. K. ir E. Š. draudžiamas medžiagas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. P. pardavė kitiems kaltinamiesiems narkotines medžiagas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog A. P. bylai reikšmingu laiku ir vietoje pardavė už 10 Eur M. K. ir E. Š. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Vien šio fakto pakanka pripažinti, kad A. P. neteisėtai disponavo draudžiama medžiaga turėdamas tikslą ją platinti. Be to, tokį tikslą netiesiogiai įrodo ir anksčiau aptartos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo gyvenamojoje vietoje draudžiamų medžiagų ir kitų priemonių radimu.

A. P. taip pat inkriminuota alternatyvi BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis narkotinės medžiagos – 13,402 g kanapių (antžeminių dalių) – įgijimas, taip pat jos dalies gabenimas. Teismas pažymi, kad kiekviena iš BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Byloje nėra gautų patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur, iš ko A. P. įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis); taip pat iš kur, kokį atstumą gabeno draudžiamos medžiagos dalį siekdamas parduoti ją kitiems kaltinamiesiems. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Vien A. P. abstrakčių parodymų dėl narkotinės medžiagos įgijimo, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, nepakanka pripažinti, kad įrodyta, jog A. P. neteisėtai įgijo šią medžiagą.

Todėl A. P. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – įgijimu ir jos dalies gabenimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.

Taigi byloje įrodyta, kad A. P. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto tikslaus laiko neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 13,402 g kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį, t. y. 0,401 g šios narkotinės medžiagos, 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 22.45 val., neteisėtai laikydamas su savimi, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, prie Savanorių pr. 7 namo, už 10 Eur neteisėtai pardavė M. K. ir E. Š. nesuprasdamas, kad šis yra nepilnametis, o kitą dalį, t. y. 13,001 g kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai 2019 m. spalio 29 d. apie 19.40 val. šios narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų kratos metu.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Be to, kadangi A. P. nusikalto būdamas nepilnametis, bausmės skyrimui reikšmingos baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, skirdamas A. P. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. P. padarė tiesiogine tyčia vieną baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstama veika padaryta turint tikslą platinti draudžiamą medžiagą, nustatytas vienas platinimas faktas.

Įstatymų leidėjas, įvertinęs šios nusikalstamos veikos pavojingumą, daromą žalą visuomenės narių sveikatai, įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę (tik realią laisvės atėmimo bausmę). Kita vertus, būtina atsižvelgti į A. P. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaltinamasis neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – 13,402 g kanapių (antžeminių dalių) Pagal Rekomendacijas, nedideliu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu laikoma ne daugiau kaip 5 g, o dideliu jų kiekiu – daugiau kaip 500 g. Nors pagal Rekomendacijas A. P. neteisėtai disponuotas minėtas narkotinės medžiagos kiekis nėra laikytinas nedideliu, tačiau jo negalima vertinti kaip itin viršijančio nedidelį draudžiamos medžiagos kiekį ir artėjantį prie didelio jo kiekio. Be to, kaltinamojo neteisėtai disponuota draudžiama medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) – pagal savo pobūdį yra mažesnio pavojingumo, nei kitos draudžiamos medžiagos, pavyzdžiui, cheminio pobūdžio (psichotropinės) medžiagos. Byloje nustatytas vienintelis narkotinės medžiagos platinimo faktas kitiems kaltinamiesiems M. K. ir E. Š., t. y. jiems išplatinti itin nedaug kanapių (antžeminių dalių) – 0,401 g.

Nors nenustatyta byloje A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra.

A. P. iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas (3 t., b. l. 12), po to dėl jo nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 5–11). Kita vertus, dauguma A. P. padarytų administracinių nusižengimų yra nešiurkštūs (pavyzdžiui, važiavimas viešuoju transportu be bilieto, kelio važiuojamosios dalies perėjimas neleistinoje vietoje, cigarečių turėjimas su savimi). Kelios kaltinamojo padarytos smulkios vagystės laikytinos jo netinkamu elgesiu, kurį lemia nesusiformavusi asmenybė, nes tokie administraciniai nusižengimai padaryti dar esant nepilnamečiui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dauguma paskirtų baudų už administracinius nusižengimus yra sumokėtos.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311/2011, 2017 m. gruodžio 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340-648/2017 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktus, 54 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. balandžio 12 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

Anksčiau aptartos A. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka už itin šiurkščius administracinius nusižengimus, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau nenusikalto, šiuo metu mokosi, iš esmės teigiamai charakterizuojamas mokymo įstaigoje) leidžia vertinti jo asmenybės pavojingumą kaip mažesnį. Kaip minėta, šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis neteisėtai disponavo narkotine medžiaga (kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios vartojimas daro mažesnę žalą, nei psichotropinės (cheminiu pagrindu pagamintos) medžiagos. Byloje nustatytas vienas neteisėtas draudžiamos medžiagos platinimo faktas. Taigi nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad A. P. yra itin pavojingas visuomenei, kad jam būtų pagrindas taikyti laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, A. P., nusikalstamos veikos padarymo metu buvusiam nepilnamečiui, už BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje nustatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, aiškiai būtų pažeistas teisingumo principas (BK 54 straipsnio 3 dalis), juolab vienas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų yra riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo galimybes (BK 80 straipsnio 2 punktas). Šiuo konkrečiu atveju anksčiau visapusiškai įvertinta A. P. asmenybė nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą izoliuoti jį nuo visuomenės. Tokios išvados nepaneigia, kad valstybinė kaltintoja baigiamojoje kalboje prašė atidėti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes net ir atidėjus ją šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė yra per griežta valstybės reakcija į nepilnamečio elgesį. Kartu nebus pažeistas visuomenės interesas paskyrus kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamajam pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui, o kartu leistų ir kontroliuoti kaltinamojo elgesį kompetentingoms institucijoms. Tokia bausmė ne tik nubaus A. P. už jo padarytus nusikalstamus veiksmus, bet ir sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, byloje nustatytą A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi:

1) įpareigoti A. P. bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis (tęsti mokslą). Jei mokslai bus užbaigti, įpareigoti jį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) uždrausti A. P. bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

3) įpareigoti A. P. bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

V. Dėl M. K. ir E. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo M. K. gynėjas advokatas R. Rinkevičius pateikė prašymą atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant kaltinamojo motinos J. K. atsakomybėn.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad savo poelgį vertina blogai. Pasikeitė požiūris į narkotines medžiagas, po to, nebevartoja žolės, pradėjo dirbti, turi tikslų – kurti ateitį su drauge, sukurti šeimą. Jis gyvena su tėvais, motina J. K. daro jam teigiamą įtaką, prižiūrėtų, kad daugiau jis nenusikalstų. Motina yra artima, autoritetas, kaltinamasis padeda jai buityje, prisideda prie finansų.

Galima laiduotoja J. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba pardavėja, bendrauja su žmonėmis. Gyvena kartu su sūnumi, kuris yra teigiamas, pozityvus, teisingas, sąžiningas, darbštus, padeda namų ruošoje. Jos požiūris į narkotines medžiagas yra neigiamas. Mano, kad gali daryti sūnui teigiamą įtaką, kalbėjo apie įvykį su juo, sakė, kad padarytų išvadas dėl savo elgesio. Ji yra sūnui autoritetas, jis klausia J. K. nuomonės, pasipasakoja.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią neįtvirtintas laisvės atėmimas, t. y. baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl M. K. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Būtina įvertinti M. K. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą. M. K. šiuo metu dirba (3 t., b. l. 94), anksčiau neteistas (2 t., b. l. 89), baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 86–88). Byloje nėra duomenų apie M. K. įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą ar gydymą psichiatrinėse ligoninėse. Nenustatyta, kad šis kaltinamasis anksčiau būtų vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas. Teismas taip pat atsižvelgia į M. K. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motina J. K., su kuria kaltinamasis kartu gyvena. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad M. K. ir jo motiną J. K. sieja artimi santykiai, jie kartu gyvena, artimai bendrauja, kaip nurodė J. K., sūnus padeda ir finansiškai, ir buityje, sūnus klauso jos nuomonės. M. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad mama yra autoritetas, jis klauso jos nuomonės. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. K. dirba (2 t., b. l. 60), darbe teigiamai charakterizuojama (2 t., b. l. 62), neteista ir nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 63, 65). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad J. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima M. K., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką M. K., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, M. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs nedidelį M. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teigiamą kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju taikyti jam baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti kaltinamąjį E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, būdamas nepilnametis (nesulaukęs 18 metų). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą, ar kaltinamasis daugiau nebenusikals, būtina įvertinti jo asmenybę. E. Š. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 143), baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais (2 t., b. l. 139–142). Kaltinamasis šiuo metu dirba. Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. E. Š. motina teisiamojo posėdžio metu teigiamai atsiliepė apie savo sūnų. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindas manyti, kad E. Š. padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis ateityje nebenusikals.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytos visos BK 93 straipsnio 1 dalis 3 punkte įtvirtintos nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos bei yra pagrindas manyti, kad E. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla dėl jo nutraukiama. Atsižvelgiant į BK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, E. Š. skiriama BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

E. Š. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalis 3 punkto pagrindu, taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) nėra teisinio pagrindo.

VI. Kiti klausimai

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. ir E. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 111, 170), o A. P. – kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (3 t., b. l. 30–32). Jos paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) voką su polietileniniais maišeliais (37 vnt.), perduotais saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. lapkričio 7 d. kvitas B serija BBB Nr. 5PK001847) (1 t., b. l. 108–109);

2) voką su pypke, perduotais saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. lapkričio 21 d. kvitas B serija BBB Nr. 5PK001863) (2 t., b. l. 6–7);

3) voką su smulkintuvu, 2 vnt. tuščių popieriaus lankstinukų, 3 vnt. plastikinių konteinerių su vatos tamponais, perduotais saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. spalio 4 d. kvitas B serija BBB Nr. 5PK001803) (2 t., b. l. 19–20);

4) dėžę su objektais po tyrimo perduotais saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. gruodžio 17 d. kvitas B serija BBB Nr. 5PK001899) (2 t., b. l. 28–29);

5) tyrimo objektus, perduotus po surašytos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gruodžio 2 d. specialisto išvados Nr. 140-(5062)-IS1-6096 saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7 (2 t., b. l. 23).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi:

1) įpareigoti A. P. bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis (tęsti mokslą). Jei mokslai bus užbaigti, įpareigoti jį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) uždrausti A. P. bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

3) įpareigoti A. P. bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

M. K. (M. K.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. K. ir J. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti M. K. ir J. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

E. Š. (E. Š.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti E. Š. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. Š. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Auklėjamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) voką su polietileniniais maišeliais (37 vnt.), perduotais saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. lapkričio 7 d. kvitas B serija BBB Nr. 5PK001847);

2) voką su pypke, perduotais saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. lapkričio 21 d. kvitas B serija BBB Nr. 5PK001863);

3) voką su smulkintuvu, 2 vnt. tuščių popieriaus lankstinukų, 3 vnt. plastikinių konteinerių su vatos tamponais, perduotais saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. spalio 4 d. kvitas B serija BBB Nr. 5PK001803);

4) dėžę su objektais po tyrimo perduotais saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. gruodžio 17 d. kvitas B serija BBB Nr. 5PK001899);

5) tyrimo objektus, perduotus po surašytos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gruodžio 2 d. specialisto išvados Nr. 140-(5062)-IS1-6096 saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.