Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2025-09-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-225-517/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-05
Bylos Nr.
eII-225-517/2025
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00043-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Advokatai
Andrius Bubulis, Audris Bubulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-225-517/2025Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00043-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.10.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 5 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Vaidai Gleiznienei,

dalyvaujant atsakomybėn patrauktai D. Š., jos atstovui advokato padėjėjui Audriui Bubuliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9911-2025 (ROIK: 25266656104).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9911-2025 (ROIK: 25266656104) (toliau ir – nutarimas) D. Š. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už ką jai paskirta 170 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesius.

Teisme gautas atsakomybėn patrauktos D. Š. (toliau ir – Pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma Pakeisti Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodoma, kad Institucija neįvertino to, jog Pareiškėjos veiksmuose, dėl kurių jai yra inkriminuojama veika, numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nebuvo tyčios. Pareiškėjos padarytas nusižengimas nebuvo ypatingai pavojingas ir realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai nesukėlė, t. y. byloje nenustatyta, jog dėl šio pažeidimo būtų kliudyta kitiems eismo dalyviams, kad jie turėjo dėl to keisti važiavimo greitį ar kryptį, staigiai stabdyti ir pan. Be kita ko, svarbu paminėti ir tai, kad kelio atkarpa, kurioje buvo fiksuojamas galimas nusižengimas yra kelias, vedantis ir į laukus, tai nėra judri gatvė ar tankiai apgyvendinta teritorija, iš kurios į pagrindinį kelią galėtų išvažiuoti transporto priemonės. Administracinio nusižengimo padarymo metu Pareiškėja vyko iš Vilniaus į Jonavą po numatyto (duomenys neskelbtini) sveikatos patikrinimo (duomenys neskelbtini). Minėtu keliu Pareiškėja įprastai nesinaudoja, kelio ruožas jai nepažįstamas. Be kita ko, pabrėžtina, ir atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėja, vairuodama transporto priemonę, priartėjo prie priekyje jos važiuojančios kitos transporto priemonės. Ji tam tikrą laiką važiavo iš paskos, ketindama atlikti lenkimo manevrą. Prieš atlikdama lenkimo manevrą iš anksto pasitraukė prie kairiosios eismo juostos krašto ir įvertinusi kelio reljefą ir kelio būklę, kelio ženklinimą ir kelio ženklus, įjungė savo vairuojamos transporto priemonės kairės pusės įspėjamąjį posūkio signalą, informuodama priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotoją apie ketinimą jį aplenkti. Prieš pradėdama lenkimo manevrą kelio ženklo, informuojančio apie sankryžą su šalutiniu keliu, nepamatė, kadangi buvo susikoncentravusi į kelią priekyje jos, kadangi norėjo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems bei žiūrėjo į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, norėdama įsitikinti, ar nė vienas iš važiuojančių paskui ją vairuotojų nepradėjo jos lenkti, o kelio ženklinimo, kuris draustų atlikti lenkimo manevrą toje kelio atkarpoje nebuvo. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo nėra galimybės matyti, jog Pareiškėja prieš lenkimo manevrą iš anksto priartėjo prie eismo juostos kairės pusės ir pakankamai ilgai dar važiavo paskui lenkiamą transporto priemonę, ketindama įsitikinti, kad aplenkusi priekyje važiuojančią transporto priemonę niekam nesukliudys ir galės saugiai užbaigti lenkimo manevrą. Pažymėtina ir tai, kad kelio horizontalaus ženklinimo toje kelio atkarpoje apskritai nebuvo. Todėl nedraudė išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą lenkimo metu ir tokį manevrą atlikti leido. Taip pat akcentuotina ir tai, kad dėl šio lenkimo manevro nebuvo sukelta grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui. Lenkimo manevro metu, įsitikinusi, kad lenkimas gali būti saugiai užbaigtas, minėtą manevrą Pareiškėja tęsė ir tik apvažiavusi lenkiamą transporto priemonę bei įgijus automobilio kėbulo pranašumą lenkiamosios transporto priemonės atžvilgiu pastebėjo, jog kelyje artėja sankirta. Todėl įvertinusi šią situaciją nusprendė užbaigti lenkimo manevrą. Pastebėjusi kelyje artėjančią kelių sankirtą iš karto kuo greičiau ir saugiau, t. y. užtikrindama saugų atstumą nuo lenkiamos transporto priemonės bei nesukliudydama lenkiamai transporto priemonei, baigė lenkimo manevrą grįždama į savo eismo juostą. Pareiškėja neneigia pačio lenkimo fakto, tačiau yra kvestionuojamas šio užfiksuoto lenkimo pavojingumas ir skirtinos administracinio poveikio priemonės individualizavimas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Sutiktina, jog asmenų, vairuojančių transporto priemones, kuomet yra atliekamas lenkimo manevras vietose, kuriose pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, veiksmai priskiriami prie šiurkštesnių ir keliančių pavojų eismo saugumui, tačiau, Institucija spręsdama administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, įvertino tik rūšinį, bet ne individualų padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kurio esamoje situacijoje tikėtina nėra arba jis akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Akcentuotina, kad Pareiškėja neturėtų būti tapatinama su vairuotojais, kurie tokius nusižengimus daro tyčia ir šiuos veiksmus atlieka keldami realų pavojų eismo saugumui. Šių aplinkybių visumos Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą tinkamai neįvertino. Pastebėtina, kad Institucija priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino aplinkybę, kad Pareiškėjos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas, kuris akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis, kontekste, suponuoja tai, jog paskyrus jai nuobaudą ir net pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones, duotuoju atveju atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, dėl to galimai jai kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi Pareiškėjos padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį (el. b. l. 35-46).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Pareiškėjos skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė nurodė, kad nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1 – 3 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pareiškėjai paskirta nuobauda lygi minimaliam nuobaudos dydžiui ir lygus minimaliam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės, atėmimo terminui. Paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga. Juolab, kad Pareiškėjai administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 95-ANR P-255-2025 buvo siūloma sumokėti 85 eurų baudą (pusė minimalios baudos) ir skiriamas minimalus 3 mėnesių specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas bet Pareiškėja administracinio nurodymo neįvykdė. Prašoma palikti 2025 m. balandžio 25 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-9911-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25266656104 nepakeistą ir Pareiškėjos atstovo skundo netenkinti (el. b. l. 73-76).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Pareiškėja, palaikydama skunde nurodytus motyvus, papildomai paaiškino, kad 2025 m. vasario 27 d., nebuvo įprasta diena, nes vyko į Vidaus reikalų ministerijos medicinos centrą atlikti (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Tą dieną išvyko apie 6 val. ryto, nebuvo valgiusi, nevartojo jokių skysčių, kadangi pusę dienos praleido atlikdama įvairius tyrimus. Grįždama iš Vilniaus į Jonavą, kelyje Širvintų r., Jauniūnėliai – Musninkai, važiavo paskui transporto priemonę, kuri, kaip tada atrodė, važiavo lėčiau. Norėdama atlikti lenkimo manevrą, žiūrėjo į veidrodėlius, į priekį, ar nėra iš priešpriešos atvažiuojančių automobilių ir įvertinusi, kad nebuvo jokio kelio ženklinimo, ištisinės linijos, įjungė kairio posūkio signalą, tam kad pradėtų lenkimo manevrą. Išvažiavo į priešpriešinę juostą ir pamatė, kad artėja sankirta, kuri buvo gerai matoma ir tai buvo žvyrkelis į laukus ir tada pasistengė kuo greičiau grįžti atgal į savo juostą. Šiek tiek vėliau ją pasivijo nežymėtas policijos automobilis ir pareigūnas pasakė, kad ji lenkė draudžiamoje vietoje. Buvo įsitikinusi, kad jokių kliūčių atlikti lenkimo manevrą nebuvo, nes prieš tai įsitikino, kad kelio ženklinimo nebuvo, kitų eismo dalyvių nebuvo. Jokio pavojaus nesukėlė, nes nebuvo nei transporto priemonių, nei pėsčiųjų, be to ta sankryža buvo su vieškeliu į laukus. Tiesiog netyčia nepastebėjo to ženklo, kadangi buvo susikoncentravusi į lenkimo manevrą. Taip pat kurį laiką važiavo paskui tą automobilį, prieš atlikdama šį lenkimo manevrą. Šis kelias jai nežinomas, juo važiavo antrą kartą, naudojosi navigacija. Taip pat nurodė, kad jos vairavimo stažas yra (duomenys neskelbtini) metai, yra bausta du kartus už KET pažeidimus. Priežastys, dėl kurių neturėtų būti atimta teisė vairuoti transporto priemones: pirma priežastis būtų – kartu su vyru augina mažametį sūnų, vyras dirba užsienyje, dvi savaites jis būna komandiruotėje ir vieną savaitę būna namuose. Tai didžiąją dalį laiko sūnumi rūpinasi ji, veža jį į mokyklą, nes jis yra pradinėse klasėse, į baseiną, reikia vykti į parduotuvę, vaistinę. Antra priežastis – į darbovietę jai nuvykti yra 39 km, galimybės nuvykti į darbą viešuoju transportu nėra. Darbe, tam kad savo funkcijas atliktų, taip pat reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Trečia priežastis – šiuo metu turi sveikatos problemų, nustatytas (duomenys neskelbtini), rugsėjo 4 d. bus paskirta operacijos data. Tai jeigu ji bus po operacijos ir negalės vairuoti, tai negalės pasirūpinti savo sūnumi, nuvykti į parduotuvę ir pan. Prašo, sušvelninti bausmę ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams, nes tai sukels žlugdančias pasekmes.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pareiškėjai taikant administracinio poveikio priemonę, ši poveikio priemonė sukeltų ypatingai neigiamą poveikį jos gyvenimui, kadangi augina mažametį vaiką, vyras labai dažnai nebūna Lietuvoje. Taip pat nurodytos aplinkybės dėl vykimo į darbą ir darbinių funkcijų atlikimas. Ji yra (duomenys neskelbtini) ir neturėtų tokios prabangos sau leisti išeiti iš darbo tam tikram laikotarpiui ir vėliau grįžti, nes išėjimo ir grįžimo procedūros (duomenys neskelbtini) yra sudėtingos ir turinčios tam tikrų apribojimų. Dėl pooperacinio laikotarpio, kaip Pareiškėja nurodė, ji tą koją turės mankštinti, bet jei ir turės kažkokių ribojimų dėl kojos lankstumo, tai netrukdytų vairuoti transporto priemonės, nes jos transporto priemonė yra su automatine pavarų dėže. Kairėje kojoje (duomenys neskelbtini) nustatytas, tai su dešine koja galės minti pedalus. Vienareikšmiškai teisė vairuoti esant šioms visoms išdėstytoms aplinkybėms yra būtina, nes ji priešingu atveju susidurtų su ypatingai žlugdančiomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad šioje vietoje kaltė Pareiškėjos nėra tyčia, galbūt netyčinis neapsižiūrėjimas, bet tas neapsižiūrėjimas susijęs su tuo, kad ji kaip tik, vadovaudamasi KET, atliko visas KET nurodytas pareigas, t. y. apžvelgti kelią, tiek priekyje, tiek apžvelgiant galinio vaizdo veidrodėlius. Be kita ko, reiktų atkreipti dėmesį ir į kitas aplinkybes. Transporto priemonė, kurią Pareiškėja aplenkė, važiavo lėčiau negu leidžiama tame kelio ruože, bet to, pats lenkimo manevras, kelio ženklas, informuojantis apie būsimą sankirtą, būtent tuo metu ir buvo atliekamas tikėtina tas lenkimas. Tai neatmetama aplinkybė ir tai, kad pastebėti tą kelio ženklą sutrukdė ne tik atliekami veiksmai, t. y. žiūrėjimas į veidrodėlius, į priekį, bet ir galimai pačios lenkiamos transporto priemonės užstojimas to kelio ženklo. Institucija formaliai įvertino nusižengimą ir jo rūšį ir formaliai paskyrė tiek baudą, tiek poveikio priemonę. Minimame kelio ruože eismas beveik nevyksta. Kelio ženklas yra informatyvus, bet įvertinus visą visumą, matyti, kad šis keliukas, kuriame buvo ta sankryža, jis nuveda į laukus, į miškus. Vadinasi, kad iš to keliuko, kad išvažiuos kita transporto priemonė, labai svarstytinas ir keltinas klausimas. Pats lenkimas, kuris buvo atliktas, jokio realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui nesukėlė, taip pat nebuvo pažeistos kitų eismo dalyvių teisės. Vėlgi šiuos duomenis policija tikrai netinkamai vertino, o būtent į tai reikia atkreipti dėmesį nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Institucija tipinį, rūšinį pažeidimą nustatė, tačiau aplinkybių visumos netyrė, nesivadovavo ir formaliai pažiūrėjo į šią situaciją. Iš bylos duomenų matyti, kad Pareiškėja nėra nuolatinis KET pažeidėjas. Ji atsakingai vairuoja transporto priemonę, per savo vairavimo stažą yra bausta tik du kartus už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prašoma pakeisti Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsiliepimas

Institucijos įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teisme gautas prašymas, kuriame nurodoma, kad Institucijos įgaliotas atstovas palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes, ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujat (el. b. l. 91-92).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikoma už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, tai yra atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pareiškėja 2025 m. vasario 27 d., 13 val. 00 min., rajoniniame kelyje Jauniūnėliai – Musninkai, 9,700 km, Širvintų r. sav., vairuodama automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama pagrindiniu keliu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kitą automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Tokiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1 punktą (el. b. l. 8-11, 29-31).

Pagal KET 140.1 punktą lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu Pareiškėja prašė atsižvelgti į tyčios nebuvimą padarius administracinį nusižengimą, eismo sąlygas, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, žmogiškuosius faktorius ir neskirti administracinės poveikio priemonės. Ji nurodė, jog per turimą daugiau nei dvidešimties metų vairavimo stažą administracine tvarka buvo bausta vos tris kartus už KET pažeidimus, sietiną su sąlyginai nedideliu greičio viršijimu (el. b. l. 2-4). Dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltę iš esmės pripažįsta, neginčija jai skirtos baudos. Prašo neskirti administracinio poveikio priemonės dėl turimo darbo, šeiminių aplinkybių ir turimų sveikatos problemų. Pareiškėjos darbo vieta yra kitame mieste nei jos gyvenamoji vieta. Į darbovietę nuvykti viešuoju transportu neturi galimybės. Be to, teisė vairuoti Pareiškėjai būtina atliekant jos darbines funkcijas. Kartu pažymėtina, kad Pareiškėja augina mažametį vaiką, jos sutuoktinis dažnai būna išvykęs darbo reikalais į kitą šalį, todėl jai vienai tenka vaiką nuvežti į gydymo ir gydymo įstaigas, vaistines, popamokines veiklas, aprūpinti namus maistu ir kitais būtinais dalykais. Pareiškėja taip pat pateikė duomenis, kad turi sveikatos problemų, dėl kurių yra numatyta kojos operacija. Kadangi sutuoktinio dažnai nebūna namuose, o dėl apribotos galimybės judėti po kojos operacijos, ji negalės vaikščioti ilgesnių distancijų, todėl galimybė vairuoti transporto priemonę jai taip pat laibai svarbi. Pareiškėja tiek teismui pateiktame skunde, tiek ir vykusio teismo posėdžio metu, aiškindama administracinio nusižengimo aplinkybes, nurodė, kad tą dieną vyko iš sveikatos patikrinimo, buvo pavargusi, nieko nevalgiusi ir negėrusi. Kelio ruožas, kuriame padarytas administracinis nusižengimas, Pareiškėjai nežinomas, tuo keliu ji važiavo viso labo antrą kartą. Kadangi prieš ją važiavęs automobilis judėjo lėtai, ji įvertinusi eismo intensyvumą, stebėdama automobilio veidrodėlius, pradėjo lenkimo manevrą, nepastebėjusi kelio ženklo Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Savo veiksmais pavojaus aplinkiniams nekėlė, tikrai dėl savo poelgio gailisi, kaltę iškart pripažino.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir skundą padavusio asmens kaltės. Skundu iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Skundu prašoma netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su D. Š. paskirtos ir skundžiamos administracinio poveikio priemonės dydžiu.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismo vertinimu, D. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – 170 eurų bei privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – minimaliam sankcijoje nustatytam terminui – 3 mėnesiams.

Kita vertus, iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad D. Š. dirba (duomenys neskelbtini), kuri nuo jos gyvenamosios vietos nutolusi apie 39 km atstumu ir kitokio, nei asmenine transporto priemone, tiesioginio susisiekimo su darboviete viešuoju transportu nėra. Be to, vykdant (duomenys neskelbtini) funkcijas teisė vairuoti jai būtina (el. b. l. 22-24). Kadangi Pareiškėja turi finansinių įsipareigojimų, ji jaučia būtinybę išsaugoti turimą darbą (el. b. l. 55). Pareiškėjos šeimoje auga mažametis vaikas, kuriuo didžiąją laiko dalį Pareiškėja rūpinasi iš esmės viena (el. b. l. 49-50, 52). Byloje taip pat pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad Pareiškėja turi sveikatos problemų, dėl kurių tam tikrą laikotarpį jos galimybė fiziškai laisvai judėti bus apribota (el. b. l. 54, 56). Byloje pateikti duomenys teigiamai charakterizuoja Pareiškėją (el. b. l. 51).

Teismas nustatė, kad Pareiškėja kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir Institucija teisingai įvertino tai, kaip Pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija išnagrinėjusi bylą nenustatė. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, taip pat nenustatė Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Institucijos paskirtos baudos ir jos dydžio už nagrinėjamo nusižengimo padarymą D. Š. nekvestionuoja. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų, teismas pastebi, kad Pareiškėja sistemingai KET nepažeidinėja, nors automobilį vairuoja kasdien, tačiau penkerių metų laikotarpyje bausta tris kartus už mažai pavojingus KET pažeidimus, jai skirtas baudas sumokėjusi, kas neleidžia abejoti tokio asmens pareigingumu. Be kita ko, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad Pareiškėjos padarytas nusižengimas truko trumpą laiko tarpą, žalos nei kitiems asmenims, nei kitų asmenų turtui nepadarė. D. Š. padarytas nusižengimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, neturintis ypatingai įžūlaus pobūdžio.

Teismo vertinimu, tenkinti Pareiškėjos prašymą ir visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Pareiškėja padarė tyčinį administracinį nusižengimą, t. y. lenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį kelio ženklo „Sankryža su šalutiniu keliu“ galiojimo zonoje, t. y. esant kategoriškam draudimui atliko draudžiamą manevrą, todėl sutiktina, kad toks KET pažeidimas yra pavojingesnis nei neatsargus ir dėl jo gali kilti daug skaudesnės pasekmės, dėl ko įstatymo leidėjas ir numato daug griežtesnę administracinę atsakomybę už tokio pažeidimo padarymą, todėl skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą dar švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys, kad neigiami padariniai – teisės vairuoti trumpalaikis praradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl kasdienis poreikis vairuoti negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės.

Tačiau, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto pažeidimo turinį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl kaltės pripažinimo ir gailesčio, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pačios Pareiškėjos jau padarytas reikalingas išvadas – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir D. Š. skirti trumpesnį administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, jo dydį nustatant pagal padaryto pažeidimo turinį ir visas reikšmingas aplinkybes. Dėl to įvertinus neteisėtos veikos trukmę, pažeidimo vietą ir laiką, pažeidėjos asmenybę ir padarytas išvadas, kaltės pripažinimą ir lengvinančią atsakomybę aplinkybę teismas pripažįsta, kad teisingas ir protingas privalomos administracinio poveikio priemonės terminas gali būti išimties būdu sumažintas nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vieno) mėnesio laikotarpio. Teismo įsitikinimu toks teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. nutarimas keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatant D. Š. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, nei ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis

nutarė:

D. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9911-2025 (ROIK: 25266656104) pakeisti: pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį D. Š. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9911-2025 (ROIK: 25266656104) dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Rinaldas Adamonis