- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- 1S-27-487/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- M. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. M. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo M. M. prašymas atskirti jį nuo solidariosios prievolės priteisto civilinio ieškinio,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi, M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutine subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. P. ir J. Š..
1.1. Iš M. M., A. P. ir J. Š. solidariai nukentėjusiojo L. B. naudai priteista 436,16 Eur turtinei žalai atlyginti.
1.2. Iš M. M., A. P. ir J. Š. solidariai nukentėjusiojo L. B. naudai priteista 18 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.
1.3. Iš M. M., A. P. ir J. Š. solidariai nukentėjusiojo L. B. naudai priteista 800 Eur patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
1.4. Iš M. M., A. P. ir J. Š. solidariai (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai priteista 1 009,31 Eur turtinei žalai atlyginti.
1.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsniu, M. M., A. P. ir J. Š. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, paliktas galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.
2. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas nuteistojo M. M. prašymas patvirtinti, kad jis atlygino nukentėjusiajam L. B. visą turtinę ir neturtinę žalą (7 375,93 Eur), atskirti nuo solidarios prievolės priteisto civilinio ieškinio trims nuteistiesiems M. M., A. P. ir J. Š. atlyginti žalą nukentėjusiajam L. B., taip pat patvirtinti, kad jis atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasai turtinę žalą (336,44 Eur) ir atskirti nuo solidarios prievolės priteisto civilinio ieškinio trims nuteistiesiems M. M., A. P. ir J. Š. atlyginti turtinę žalą (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasai. Taip pat prašė nutraukti visas jam taikytas ir taikomas prievartos priemones išieškant žalą, priteistą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu nukentėjusiojo L. B. naudai.
3. Skundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas šio nuteistojo prašymo netenkino pažymėjęs, kad nagrinėjamoje byloje negalima objektyviai nustatyti, kokio dydžio tiksliai nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą bei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai turtinę žalą nusikalstamais veiksmais padarė kiekvienas iš nuteistųjų, todėl priteista iš nuteistųjų solidariai atlyginti nukentėjusiajam patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai turtinę žalą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Atlyginęs visą kelių asmenų bendrai padarytą žalą, asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis). Todėl tai, jog nuteistasis M. M. atlygino nukentėjusiajam L. B. ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai vieną trečiąją iš nuteistųjų solidariai priteistos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, jo atsakomybės atlyginti žalą solidariai, nešalina.
II. Skundo argumentai
4. Nuteistasis M. M. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį kaip nepagrįstą ir jo prašymą patenkinti. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, prieštaraujanti tiek faktinėms bylos aplinkybėms, tiek prašymo ir jo priedų faktinėms aplinkybėms, todėl turėtų būti panaikinta.
5. Nuteistojo skunde nurodoma, jog teismas, spręsdamas prašymo reikalavimą ir argumentuodamas atsisakymą jį tenkinti tuo, kad nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokio dydžio tiksliai nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę bei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai turtinę žalas padarė kiekvienas iš nuteistųjų savo nusikalstamais veiksmais, pažymėjo ir patvirtino, kad byloje liko neišspręstų aplinkybių. Tuo tarpu BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, kas reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messeguė ir Jabardo prieš Ispaniją; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją ir kt.).
6. Nuteistojo skunde taip pat pažymima, jog apygardos teismas nepagrįstai tvirtino, kad M. M. nurodė tik savo subjektyvią nuomonę, kad byloje yra galimybė individualizuoti iš kiekvieno nuteistojo priteistinos žalos dydį. Pirmiausia, nuteistasis prašė individualizuoti ne iš kiekvieno nuteisto asmens priteistiną žalos dydį, o individualizuoti tik jo, M. M., ir pateikė rašytinius įrodymus, jog savo noru atlygino didesnę priteistos turtinės ir neturtinės žalos dalį. Atlygintos žalos dalies (7 375,93 Eur) gavimo faktą patvirtino nukentėjusysis L. B. ir raštiškai sutiko, jog prieš nuteistąjį M. M. būtų nutrauktas bet koks išieškojimas nukentėjusiojo naudai. Taip pat nukentėjusysis L. B. apygardos teismui pateikė prašymą patvirtindamas, jog M. M. asmenine iniciatyva atlygino žalą, reikalaudamas pripažinti minėtą faktą, prašė atskirti M. M. nuo solidarios skolininkų pareigos ir nutraukti M. M. taikomą procesinę prievartos priemonę.
7. Be to, nuteistojo skunde teigiama, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje paliko neišspręstas ir netinkamai įvertintas aplinkybes, nenurodė teisinių argumentų, kurių pagrindu padarė atitinkamas išvadas, dėl ko teismo nutartis savo turiniu nėra aiški ir suprantama. Pagrindinis ir tiesiogiai žalą patyręs nukentėjusysis L. B. sutinka, kad jam žala M. M. yra atlyginta, prašo teismo nebetaikyti priverstinio priteistos žalos išieškojimo iš nuteistojo M. M. antstoliui pateikdamas vykdomąjį raštą reikalauja priverstinį likusios žalos dalies išieškojimą nukreipti tik į kitus skolininkus A. P. ir J. Š. solidariai L. B. naudai ir netaikyti jokių prievartos priemonių prieš M. M.. Dėl to apygardos teismo argumentas dėl įtvirtintos solidariosios skolininkų pareigos prezumpcijos (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) šia prasme laikytinas nepagrįstu, nes nebeliko pagrindų žalos išieškojimui iš M. M. nukentėjusiojo naudai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo sprendime turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam sprendimui pagrįsti. Patikslindamas ir papildydamas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime pažymėjo, kad remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principais, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus. Baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai ir proporcingai bausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
8. Nuteistojo skunde taip pat nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padaryta turtinė žala yra išvestinė žala, kilusi iš tiesiogiai nuo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos, todėl teismas turėjo labiau įsigilinti ir ištirti minėtas aplinkybes, nes nebelikus tiesioginio nukentėjusiojo reikalavimo, nukreipto į skolininką M. M. ir pateikus įrodymus dėl dalies išvestinės žalos sumokėjimo (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, kyla skolininkui taikytinos solidariosios pareigos atlyginti žalą teisėtumo ir proporcingumo principų tinkamo išlaikymo klausimas. Nuteistasis M. M., įvertinęs minėtas aplinkybes ir kylančias abejones dėl (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos dydžių individualizavimo skolininkams, asmenine iniciatyva atlygino visą (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą 1 009,31 Eur.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.
10. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo prašymą išnagrinėjo laikydamasis įstatymų nuostatų, aktualių teisės principų reikalavimų ir teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
11. Nuteistasis M. M. skunde pažymi, jog jis prašo individualizuoti ne iš kiekvieno nuteisto asmens priteistiną žalos dydį, o individualizuoti tik jo atžvilgiu, prašymą grįsdamas rašytiniais įrodymais, kad jis yra nukentėjusiajam atlyginęs žalos dalį ir pastarasis jam pretenzijų nebeturi, o taip pat yra atlyginęs žalą (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai.
12. BPK 113 straipsnyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso principams. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai nukentėjusiam asmeniui žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Ši taisyklė taip pat įtvirtinta ir CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, kuria nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.
13. Nagrinėjamu atveju, byloje kaltais dėl nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu padaryto nusikaltimo buvo pripažinti M. M., A. P. ir J. Š.. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam sužalojimas buvo padarytas bendrais nuteistųjų veiksmais, jiems veikiant kartu kaip bendrininkams. Todėl už žalą dėl bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ją padarę asmenys prieš nukentėjusį asmenį atsako solidariai. Tokiu būdu, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi, priteisė bendrais nuteistųjų tyčiniais veiksmais padarytą žalą kito asmens sveikatai, įvertinant ją pinigine išraiška, bei išlaidas, susijusias su šio asmens gydymu, solidariai iš M. M., A. P. ir J. Š. – atitinkamai iš (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 1 009,31 Eur turtinei žalai, nukentėjusiajam L. B. 436,16 Eur turtinei ir 18 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Aptariamu aspektu prievolės atlyginti žalą solidarumas reiškia, kad pareiga ją atlyginti negali būti skaidoma į dalis, nors ir yra keli skolininkai. Nustačius nuteistiesiems solidariąją atsakomybę, civiliniam ieškovui priteistą sumą nuteistiesiems padalinti lygiomis dalimis galimybės nėra, nes tai prieštarauja pačiai solidariosios atsakomybės prigimčiai ir tikslui (CK 6.6 ir 6.279 straipsniai). Taigi, nei baudžiamojo proceso teisės, nei civilinės, civilinio proceso teisės normoms nenumačius galimybės atskirti solidariojo ieškinio į dalis, nuteistojo M. M. prašymui įgyvendinti nėra teisinio pagrindo. Vis dėlto, atkreipiamas dėmesys, jog, vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 2 dalimi, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą, asmuo turi teisę iš kiekvieno jų reikalauti išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Vadinasi, M. M., atlyginęs visą solidariai priteistą civilinį ieškinį, kitų nuteistųjų A. P. ir J. Š. atžvilgiu įgytų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę dėl dalies sumokėto civilinio ieškinio susigrąžinimo.
14. Nuteistasis M. M. skunde nurodo atlyginęs savo veiksmais padarytos žalos dalį, tačiau, kaip pagrįstai nurodė apygardos teismas, tokios aplinkybės nešalina M. M. pareigos solidariosios prievolės atveju, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai atmestas nuteistojo prašymas atskirti jį nuo solidarios prievolės ir patvirtinti, kad jis atlygino visą turtinę ir neturtinę žalą. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad atlygintos žalos dalies gavimo faktą patvirtino nukentėjusysis L. B. ir raštiškai sutiko, jog prieš nuteistąjį M. M. būtų nutrauktas bet koks išieškojimas nukentėjusiojo naudai. Pažymėtina, jog BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Kaip minėta, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, jog asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad neleidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Įvertinus nukentėjusiojo L. B. pateikto prašymo turinį, negalima daryti išvados, kad nukentėjusysis atsisakė pretenzijų dėl likusios turtinės žalos atlyginimo, o tik išdėstė savo poziciją šiuo klausimu, t. y. nutraukti išieškojimo vykdymą M. M. atžvilgiu, juo labiau nukentėjusysis nenurodė apie pasekmių, jam atsisakius pareikšto civilinio ieškinio, žinojimą (12, b. l. 95). Dar kartą pažymėtina, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė, be kita ko, susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog visi trijų nuteistųjų bendrais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala L. B., todėl, net M. M. ir atlyginus dalį turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam, kuris neatsisakė civilinio ieškinio, pareiga atlyginti likusią žalą nukentėjusiajam išlieka solidariai visiems nuteistiesiems. Pagrindo teigti, jog M. M. nebeliko pagrindų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, nėra.
15. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, jog nuosprendis, kuriuo išspręstas nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės, o tuo pačiu nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimo, patenkinant civilinį ieškinį, klausimas, yra įsiteisėjęs, todėl šioje proceso stadijoje veikos įrodytumo klausimai nesprendžiami ir nuteistojo M. M. skundo argumentai dėl byloje nepašalintų abejonių ar prieštaravimų atmetami kaip nepagrįsti.
16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo M. M. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu ir 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo M. M. skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.