- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-19
- Bylos Nr.
- 2-80/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Donatas Šernas (pran.), Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės A. G. atžvilgiu, 2005 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria patikslinta 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties rezoliucinė dalis, bei 2005 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo A. G. prašymas panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę civilinėje byloje Nr. 2-2-2451-39/2005 dėl skolos ir delspinigių išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai S. T., D. Č. ir V. Č. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl skolos, susidariusios dėl netinkamo paskolos sutarties vykdymo, ir delspinigių priteisimo, kuriuo prašo solidariai priteisti iš atsakovų A. G. ir J. P. 292 000,00 Lt. skolos ir delspinigių.
Tuo pačiu ieškiniu ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, 146 000 Lt sumos ribose. Tokį prašymą motyvuodami, ieškovai nurodė, kad skola yra didelė, jos mokėjimo terminas suėjo prieš penkerius metus, tačiau atsakovas vengia vykdyti savo prievolę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies: nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo A. G. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių areštą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis. Surasti ir aprašyti areštuotą atsakovo turtą pavedė nutartį vykdančiam antstoliui.
A. G. 2005 m. spalio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu, panaikinti laikinąją apsaugos priemonę - piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į jo vardu atidarytą banko sąskaitą, areštą.
Šalies argumentai
Savo prašyme atsakovas nurodė, kad jis dirba VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ Širdies aritmijų ir rentgenochirurgijos skyriuje ir šis darbas yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, jokių kitų pajamų, turto ar bet kokio kito finansinio šaltinio neturi. Visas darbo užmokestis yra pervedamas į banko sąskaitą, vėliau į mokėjimo kortelę. Tiesioginio debeto būdu jis vykdo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, sudarytą su AB SEB Vilniaus banku, taip pat atsiskaito už mobiliųjų telekomunikacijų operatorių suteiktas paslaugas ir pan. Areštavus jo sąskaitą, jis yra išstumiamas iš normalaus gyvenimo, suvaržomas minimaliai būtinas ir kiekvienam žmogui įprastas gyvenimas, jis dirbtinai stumiamas į papildomas skolas. Atsakovas teigia, kad jam pareikštas ieškinys nėra toks jau akivaizdus ir aiškus, o laikinųjų apsaugos priemonių, kurios paralyžiuoja visą jo gyvenimą, taikymas yra labai abejotinas, neadekvatus, neteisingas ir nesąžiningas. Jei ieškinys būtų atmestas, jis patirtų nuostolių tiek turtine, tiek ir gydytojo reputacijos prasme. Be to, atsakovas nurodė, kad esą dėl ieškovų veiksmų, reikalaujant tariamos skolos grąžinimo, jam diagnozuotas kraujo vėžys.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
2005 m. spalio 14 d. ieškovo atstovas, vykdydamas minėtą nutartį, pateikė rašytinius įrodymus savo prašymui dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo pagrįsti.
2005 m. spalio 13 d. ieškovų atstovė pateikė prašymą išaiškinti, ar Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuo atveju, kai atsakovas neturi nekilnojamojo ar kito ilgalaikio materialaus turto bei turtinių teisių, ar jo turi, tačiau šio turto vertė yra mažesnė nei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, leidžia šią nutartį vykdančiam antstoliui areštuoti atsakovui priklausančias lėšas, esančias jo sąskaitose bankuose ir/ar kitose kredito įstaigose, taip pat ištaisyti minėtos nutarties rezoliucinę dalį, jei teismas padarė rašymo apsirikimus.
2005 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patikslino ir papildė 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad nesant ar nepakankant ieškovų reikalavimui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito ilgalaikio materialaus turto bei turtinių teisių, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 146 000 Lt.
Nutarties motyvuose teismas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartyje įsivėlė rašymo apsirikimas, nes šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad nesant ar nepakankant ieškovų reikalavimui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ar kito ilgalaikio materialaus turto bei turtinių teisių, areštuotinos atsakovo piniginės lėšos, esančios atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose neviršijant 146 000 Lt. Tuo tarpu nutarties rezoliucinėje dalyje ši sąlyga nėra nurodyta, todėl ji tikslintina ir pildytina.
Žemesnės instancijos teismas
2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsakovo A. G. prašymą panaikinti 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - piniginių lėšų areštą - atmetė.
Teismas nutartyje nurodė, kad reikalaujama priteisti suma yra pakankamai didelė, atsakovo įsipareigojimų terminai yra pasibaigę, todėl atsakovui priklausantis turtas ir piniginės sumos areštotos pagrįstai. Atsakovas A. G. turi tik kilnojamojo turto, kurio galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepakaktų. Todėl panaikinus piniginių lėšų areštą, ieškovai prarastų galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą.
Šalies argumentai
Atsakovas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, šia nutartimi patikslintos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį dėl piniginių lėšų arešto ir 2005 m. gruodžio 9 d. nutartį bei klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės - piniginių lėšų arešto - išspręsti iš esmės: netaikyti piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į jo vardu banko įstaigoje AB SEB Vilniaus bankas atidarytą sąskaitą ir/ar banko kortelę, arešto.
Savo atskirąjį skundą ieškovas motyvuoja tokiais argumentais:
1. Jis dirba VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ Širdies aritmijų ir rentgenochirugijos skyriuje ir šis darbas yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, jokių kitų pajamų, turto ar bet kokio kito finansinio šaltinio jis neturi. Apeliantas teigia, kad visas darbo užmokestis yra pervedamas į banko sąskaitą, vėliau į mokėjimo kortelę. Tiesioginio debeto būdu jis vykdo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, sudarytą su AB SEB Vilniaus banku, tokiu pačiu būdu atsiskaito ir už mobiliųjų telekomunikacijų operatorių suteiktas paslaugas ir pan.. Areštavus jo sąskaitą, apeliantas esąs išstumiamas iš normalaus gyvenimo, suvaržomas minimaliai būtinas ir kiekvienam žmogui įprastas jo gyvenimas, jis dirbtinai stumiamas į papildomas skolas. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neteisingas ir nesąžiningas. Atsakovas patirtų nuostolių tiek turtine, tiek ir gydytojo reputacijos prasme, jei ieškovų ieškinys būtų atmestas. Esą dėl ieškovų veiksmų, reikalaujant tariamos skolos grąžinimo, atsakovui diagnozuotas kraujo vėžys.
2. Dėl neteisėtų ieškovų veiksmų, reikalaujant tariamos skolos grąžinimo, atsakovai A. G. ir J. P. yra kreipęsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio rezultatų nežinantys.
3. Procesinis sprendimas, kuriuo buvo areštuotos jo piniginės lėšos, rodo aiškų proceso šalių lygiateisiškumo pažeidimą. Apelianto teigimu, 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodytas piniginių lėšų areštas nėra paprasčiausias lapsus linguae, nes 2005 m. spalio 6 d. nutartyje, kurioje teismas, vardindamas ir detalizuodamas 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytą turto areštą, piniginių lėšų arešto nemini. Dėl šios priežasties apeliantas yra įsitikinęs, kad 2005 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo ištaisytas ne rašymo apsirikimas, o iš esmės pakeista 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kas prieštarauja CPK 276 straipsnio pirmajai daliai. Apeliantas nurodo, kad 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis jam buvo įteikta tik 2005 m. gruodžio 8 d., kas pažeidžia CPK 276 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, įpareigojančią teismą nutartį išsiųsti šalims per 3 dienas nuo jos priėmimo. Be to, nei apeliantas, nei jo atstovas nebuvę informuoti apie ieškovų prašymą teismui ištaisyti rašymo apsirikimus.
4. Vilniaus apygardos teismas savo veiksmais pažeidė CPK 7 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą koncentruotumo principą, įpareigojantį teismą imtis CPK numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. Teismas 2005 m. spalio 4 d. prašymą išsprendė praėjus beveik dviem mėnesiams po visų dokumentų įteikimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovų atstovė prašo atsakovo A. G. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 16 d. ir 2005 m. gruodžio 9 d. nutarčių, 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalies panaikinimo ir laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų arešto – panaikinimo atmesti ir palikti galioti teismo 2005 m. rugsėjo 12 d., 2005 m. lapkričio 16 d. ir 2005 m. gruodžio 9 d. nutartis.
Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nepasinaudojo jam suteikta teise per septynias dienas nuo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties nuorašo gavimo dienos apskųsti ją atskiruoju skundu. Atsakovas neapskundė neteisėtų antstolio veiksmų, kuriais buvo areštuotos jo piniginės lėšos banko sąskaitoje. Teismas, patikslinęs ir papildęs 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties rezoliucinę dalį, nepažeidė procesinės teisės reikalavimų: nutarties rezoliucinė dalis buvo patikslinta atsižvelgiant į nutarties motyvuojamąją dalį, kuria remiantis teismas rezoliucinėje dalyje dėsto išvadas. Atsakovas tik apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus: asmeninės banko kortelės ataskaitų kopijas, nepatvirtintas banko darbuotojo, šie įrodymai neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų (išskyrus išrašus iš gydymo įstaigų bei banko kortelės ataskaitas), kurie pagrįstų būtinumą panaikinti piniginių lėšų areštą. 2005 m. gegužės 24 d. Valstybinio patologijos centro pažyma yra nepatvirtinta ir nepasirašyta jokio gydytojo, o VUL „Santariškių klinikos“ pažyma, pateikta teismui kartu su 2005 m. spalio 4 d. prašymu, išduota tik 2005 m. spalio 14 d. Atstovė teigia, kad atsakovo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo terminas suėjo 1999 m., atsakovui priklausančios autotransporto priemonės vertė yra ne didesnė nei 1/10 prašomos priteisti sumos, o kito turto jis neturi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties.
Atskirųjų skundų padavimo tvarką ir terminus nustato CPK 335 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatą, tuo atveju, jeigu skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.
Iš atsakovo prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo (b.l. 98) matyti, kad apie 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartį bei jos esmę atsakovui buvo žinoma jau 2005 m. spalio 4 d. Minėtos nutarties nuorašas atsakovui atstovavusiam advokatui buvo įteiktas 2005 m. spalio 19 d. (bylos viršelio 2 puslapis). Pagal CPK 119 straipsnio nuostatą toks procesinio dokumento įteikimas yra tinkamas. Tokiu būdu, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties atsakovas (ar jo atstovas) galėjo paduoti per septynias dienas nuo 2005 m. spalio 19 d. Tuo tarpu teismui atskirasis skundas pateiktas tik 2005 m. gruodžio 14 d., t.y. praleidus įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Prašymo šį terminą atnaujinti apeliantas nepateikė. Todėl apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 5 d.).
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutarties.
Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta: ,,...tik nesant ar nepakankant ieškovų reikalavimui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ar kito materialaus turto bei turtinių teisių, areštuotinos atsakovo piniginės lėšos, esančios bankų ir/ar kredito įstaigų sąskaitose neviršijant 146 000 Lt.“ Taigi minėta nutartimi teismas iš esmės išsprendė atsakovo piniginių lėšų arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo klausimą, nutaręs tokią priemonę taikyti tik nesant ar nepakankant atsakovo nekilnojamojo ar kito materialaus turto bei turtinių teisių, tačiau to nenurodė nutarties rezoliucinėje dalyje. Todėl skundžiamosios Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutarties išvada, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartyje įsivėlė rašymo apsirikimas, yra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Aplinkybė, kad 2005 m. spalio 6 d. nutartyje piniginių lėšų areštas neminimas, tokios išvados nepaneigia ir iš esmės jai neprieštarauja, nes, kaip jau minėta, 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties rezoliucinėje dalyje apie piniginių lėšų areštą iš tiesų nėra nurodyta. Kaip jau minėta, pagal CPK 276 straipsnio nuostatą ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Įstatymas nereikalauja pranešti apie ištaisymų klausimo nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims. Tuo tarpu aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs nutartį ištaisymo klausimu, pažeidė CPK 276 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, įpareigojančią teismą tokią nutartį išsiųsti šalims per 3 dienas nuo jos priėmimo, nesuponuoja šios nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Taigi pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį nėra.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutarties.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo ar kito asmens veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šias aplinkybes nustatęs, pirmosios instancijos teismas ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. G. atžvilgiu. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, ar atsakovas turi nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialaus turto bei turtinių teisių ir ar jo pakaks ieškovų reikalavimams užtikrinti. Dėl šios priežasties teismas nurodė, kad tik nesant ar nepakankant ieškovų reikalavimui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ar kito ilgalaikio materialaus turto bei turtinių teisių, areštuotinos atsakovo piniginės lėšos, esančios atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų apie atsakovo turimas pinigines lėšas bei gaunamas pajamas bei jų išmokėjimo būdą.
Iš duomenų, pateiktų prie atsakovo prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo, matyti, kad, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo areštuotos atsakovo piniginės lėšos, esančios jo vardu atidarytoje sąskaitoje banke (b.l. 103,104 – patvarkymai dėl lėšų arešto). Atsakovo pateiktų kortelės sąskaitos ataskaitų (b.l. 105-109) duomenys patvirtina atsakovo teiginius, kad jo pajamos, gaunamos iš VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ pervedamos į jo sąskaitą banke, iš šios sąskaitos atliekami mokėjimai už suteiktas telekomunikacijų paslaugas, mokėjimai bankui pagal paskolos sutartį, kiti būtini mokėjimai už prekes ir paslaugas. Minėtas dokumentas taip pat rodo, kad atsakovo gaunamos pajamos – darbo užmokestis – pervedamos į sąskaitą, kuri yra areštuota, taikant laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovas nurodo, kad kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, jis neturi. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie kokias nors kitas atsakovo pajamas. Tokiu būdu, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - piniginių lėšų, kurios yra atsakovo pragyvenimo šaltinis, areštas nėra adekvati tikslui, kurio siekiama laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ji gali nepagrįstai žymiai apsunkinti tolesnį normalų atsakovo gyvenimą, jo būtinųjų kasdieninių poreikių tenkinimą, padaryti atsakovui nuostolių. Todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas prieštarauja įstatymo nustatytam ekonomiškumo, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, principui, o taip pat ir protingumo, įgyvendinant teises bei taikant įstatymus, principui (CPK 145 str. 2 d., CK 1.5 str. 1, 4 d.). Sprendžiant minėtos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į atsakovo nurodytą aplinkybę dėl jo sveikatos būklės. Atsakovo pateikti medicininiai dokumentai (b.l. 110-112) rodo, kad atsakovas turi pakankamai rimtų sveikatos problemų, todėl piniginių lėšų, kurios yra jo pragyvenimo šaltinis, areštas dar labiau apsunkintų normalų atsakovo gyvenimą bei galimybę naudotis mokamomis medicinos paslaugomis, įsigyti reikalingų nekompensuojamų medikamentų.
Negalima sutikti su ieškovų atstovės teiginiais dėl atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nepatikimumo ar neatitikimo rašytiniams įrodymams keliamiems reikalavimams. Kaip matyti iš bylos duomenų, aukščiau paminėti atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai buvo pateikti 2005 m. spalio 14 d., vykdant teismo 2005 m. spalio 6 d. nutarties dėl prašymo trūkumų pašalinimo, reikalavimus (b.l. 101). Pateiktieji dokumentai patvirtinti byloje dalyvaujančio advokato parašu, kaip tai nustatyta CPK 114 straipsnio pirmojoje dalyje (b.l. 105-112). Pateiktos asmeninės banko kortelės ataskaitų kopijos yra įprastos banko nustatytos formos, kuri nėra tvirtinama banko darbuotojų parašais ir nekelia abejonių dėl joje nurodytų duomenų tikrumo.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą, į aukščiau paminėtas aplinkybes neatsižvelgė, taigi klausimą išnagrinėjo ne visa apimtimi, tuo pažeidė proceso teisės normas. Dėl šio pažeidimo klausimas buvo išspręstas neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą, panaikinus skundžiamą 2005 m. gruodžio 9 d. nutartį, atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės - piniginių lėšų arešto – panaikinimo, kaip pagrįstą įstatymu bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, patenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnio 1, 3 dalimis, 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1, 2 punktais, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties nutraukti.
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo patenkinti. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo A. G., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (darbo vieta VŠĮ ,,Vilniaus universitetinės Santariškių ligoninės klinika“, Kardiologijos skyrius, Santariškių 2, Vilnius) piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į jo vardu banke AB SEB Vilniaus bankas atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)ir/ar banko kortelę ,,Visa“ (duomenys neskelbtini), areštą.