- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-28
- Bylos Nr.
- eI3-175-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00153-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- G. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos, Visagino skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkinio ministerijos, atstovaujama Ignalinos ir Visagino skyriaus
- Advokatai
- Inga Radinienė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovei S. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. D. skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. D. (toliau – ir pareiškėjas, ir G. D.) skundu ir patikslintu skundu (toliau – skundas) kreipėsi į teismą iš prašė: 1) panaikinti atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius) 2020 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 39SD-414-(14.39.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės“ (toliau – 2020 m. vasario 14 d. sprendimas), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 1SS-936-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – 2020 m. gegužės 7 d. sprendimas), NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 39VĮ-1285-(14.39.2.) „Dėl sąrašo fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės asmeninio ūkio poreikiams, kuriems nutraukiama asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisė, patvirtinimo“ (toliau – 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymas) dalį dėl K. G. (toliau – K. G.) naudojimosi asmeninio ūkio žeme nutraukimo; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įteisinti G. D. Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 10-08-127 „Dėl žemės reformos projekto patvirtinimo Ignalinos rajone“, K. G. suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus – 2,80 ha ploto žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,20 ha namų valdos žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).
G. D. skunde nurodė, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2020 m. vasario 14 d. sprendimas ir Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gegužės 8 d. sprendimas nepagrįsti, priimti netinkamai taikant materialinės teisės normas.
G. D. paaiškino, kad jo motina Z. D. (toliau – Z. D.) priėmė K. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą ir buvo jos įpėdinė, jai 2009 m. vasario 5 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, o Z. D. mirus (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėjas. G. D. vertinimu, jis yra teisėtas įpėdinis į Z. D. ir K. G. turtą, todėl reikalavimas jam įteisinti (suteikti) K. G. suteiktus asmeninio ūkio žemės sklypus yra pagrįstas. Vertindamas NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2017 m. balandžio 11 d. raštus, kuriais K. G. įpėdinės Z. D. ir O. S. (toliau – O. S.) buvo įspėtos dėl teisės naudotis asmeninio ūkio žeme nutraukimo, pareiškėjas akcentavo, kad pranešimas buvo skirtas ne jam, o Z. D., kuri jau buvo mirusi. Pareiškėjas teigė, kad jis nežinojo apie Z. D. skirtą 2017 m. balandžio 11 d. raštą ir apie teisę iki 2017 m. liepos 12 d. pateikti motyvuotą atsakymą, todėl negalėjo raštu išreikšti savo valios dėl naudojimosi asmeninio ūkio žemės sklypais, suteiktais K. G..
Be to, G. D. tvirtino, kad jo teises pažeidė ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymas, priimtas K. G. įpėdiniams nepateikus atsakymo, kad jie pradėjo naudotis asmeninio ūkio žeme savo asmeninio ūkio poreikiams, ją prižiūrėti, mokėti nuomos mokesčius. Pareiškėjas teigė, kad jis apie NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymą sužinojo, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą, iki to laiko apie šį įsakymą nebuvo girdėjęs ir nebuvo matęs šio dokumento. G. D. skunde nurodė, kad Z. D., priėmusi palikimą po K. G. mirties, rūpinosi, prižiūrėjo ir naudojo asmeninio ūkio sklypus. Pareiškėjas tvirtino, kad jis irgi naudoja ir ateityje naudos asmeninio ūkio žemę, kuri jam teisėtai priklauso po K. G. mirties. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 15 straipsnio 10 d ir 12 dalimis, teigė, jog NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimai neįteisinti asmeninio ūkio žemės yra neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje G. D. prašė tenkinti skundą, iš esmės remdamasis jame nurodytais motyvais ir išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikė papildomus paaiškinimus apie K. G. suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė Inga Radinienė naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas ir Nacionalinei žemės tarnybai atstovaujantis NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius atsiliepimu, remdamasis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 12 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 punktu, prašė G. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius atsiliepime nurodė, kad Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu K. G. buvo suteikta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės, o Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 10-08-127 „Dėl žemės reformos projekto patvirtinimo Ignalinos rajone“ patvirtintame Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte K. G. buvo suprojektuoti trys bendro 2,80 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomoti iš valstybės ir 0,20 ha namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkti iš valstybės, užskaitant 1992 m. liepos 14 d. įmokėtas įmokas. NŽT Ignalinos ir Visagino tvirtino, kad K. G. iki mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo išreiškusi valios suprojektuotus nuomai 2,80 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypus įsigyti privačion nuosavybėn, o už 0,20 ha namų valdos žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įmokėjusi įmokas. Be to, NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius nurodė, kad, nustačius, jog K. G. įpėdinės, t. y. jos seserys Z. D. ir O. S., mirusiajai suteiktos asmeninio ūkio žemės savo asmeninių ūkių poreikiams nenaudoja, kad šią žemę naudoja kiti asmenys, K. G. įpėdinėms išsiuntė 2017 m. balandžio 11 d. raštus Nr. 39SD-1199-(14.39.31.) ir Nr. 39SD-1200-(14.39.31.). Šiuos pranešimuose nurodė apie nustatytas asmeninio ūkio žemės naudojimo aplinkybes ir įspėjo apie K. G. suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimą, jeigu iki 2017 m. liepos 12 d. nenurodys pateisinamų aplinkybių, dėl kurių naudojimo teisė neturėtų būti nutraukta. Kadangi K. G. įpėdinės tokių įrodymų nepateikė, NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjas 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 39VĮ-1285-(14.39.2.) nutraukė K. G. suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę.
NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui paaiškino, kad G. D. 2020 m. sausio 29 d. pateikė prašymą Nr. 39FP-220 paženklinti ir įteisinti K. G. naudotą asmeninio ūkio žemę. Atsakant į šį prašymą, buvo parengtas skundžiamas 2020 m. vasario 14 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo pranešta, jog K. G. suteikta asmeninio ūkio žemė pareiškėjo vardu negali būti įteisinta, nes jos įpėdinės asmeniniam ūkiui suteiktos žemės nepradėjo naudoti, nesidomėjo šia žeme, nesikreipė dėl šios žemės įteisinimo, neatsakė į 2017 m. balandžio 11 d. raštus. NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius pažymėjo, kad K. G. įpėdinės turėjo teisę pradėti naudoti jai suteiktą asmeninio ūkio žemę nuo 2009 metų, kai paveldėjo jos turtą. Teigė, jog pareiškėjas, kuris ne kartą lankėsi NŽT Ignalinos ir Visagino skyriuje, buvo informuotas apie K. G. suteiktą asmeninio ūkio žemę. NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui nurodė, kad 2017 m. birželio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į skyrių ir pateikė Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro notarės 2016 m. vasario 8 d. išduotą liudijimą, patvirtinantį, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusios Z. D. įpėdinis. Atsižvelgus į Utenos apskrities viršininko 2001 m. gegužės 16 d. Išvadą Nr. 4187 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pareiškėjui buvo paaiškinta apie galimybę, panaudojant nurodytą išvadą, atkurti į K. G. suteiktus asmeninio ūkio žemės sklypus nuosavybės teises. Tačiau pareiškėjas 2017 m. birželio 28 d. pateikė prašymą Nr. 39FP-1766 „Dėl išvados panaudojimo“ ir pageidavo suprojektuoti žemės – miško sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 39S-61-(14.39.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui (-tei) K. G.“ K. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,47 ha buvusio žemės savininko P. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtajam 1,7769 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypus S. D., (duomenys neskelbtini) kaimuose.
NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius, pagrįsdamas sprendimą netenkinti G. D. prašymo įteisinti K. G. suteiktą asmeninio ūkio žemę, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-458-438/2019 pateiktu Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalies taikymo išaiškinimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-403-101 ir 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2340-662/2018 pateiktu sąvokos „naudojama“ išaiškinimu.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovė S. R., iš esmės pakartojusi atsiliepime nurodytus motyvus ir argumentus bei remdamasi jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateiktu teisės normų aiškinimu, prašė G. D. skundo reikalavimus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyriuje 2020 m. sausio 29 d. buvo gautas G. D. prašymas „Dėl žemės nuosavybės atstatymo“, reg. Nr. 39FP-220, kuriame pareiškėjas suformulavo prašymą paženklinti ir pateisinti K. G. iki mirties (duomenys neskelbtini) naudotą asmeninę žemę.
NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius, remdamasis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1, 10, 12 punktais, 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 39SD-414-(14.39.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės“ G. D. pranešė, kad K. G. suteikta asmeninio ūkio žemė negali būti įteisinta pareiškėjo vardu.
Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi G. D. atstovaujančios advokatės I. Radinienės skundą „Dėl 2020-02-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimo Nr. 39SD-414-(14.39.104.) panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus“, jo netenkino. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad nustačius, jog po K. G. mirties jos įpėdinės, o Z. D. mirus (duomenys neskelbtini) – ir jos įpėdinis G. D., nenaudojo mirusiai K. G. suteiktos asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį, todėl pareiškėjas prarado reikalavimo teisę į šią asmeninio ūkio žemės naudojimą.
Byloje nagrinėjamas žemės reformos teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl teisės į asmeninio ūkio žemę.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoje“.
Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą, vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose formuojami žemės sklypai, perduodami nuosavybėn neatlygintinai, parduodami arba nuomojami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojantiems asmenims. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis asmeninio ūkio žemę apibrėžia žemę, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šiame straipsnyje nustatyta, kad asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose (6 dalis); jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka; piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą, taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka (10 dalis); piliečiams, kurie pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šios teisės kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami iš laisvos žemės fondo (11 dalis); asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka (12 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoje“ 2.7 punkte numatė, kad teritorijose, kuriose žemė pagal įstatymus buvo suteikta asmeninio ūkio poreikiams, žemės sklypai, suprojektuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn ar nuomojami tik asmeninio ūkio poreikiams žemę naudojantiems piliečiams; šiose teritorijose žemė gali būti parduodama, jeigu žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektuose buvo suprojektuoti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., grąžinama natūra, perduodama, suteikiama nuosavybėn neatlygintinai arba išnuomojama (išskyrus šio nutarimo 2.6 punkto antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus) kitiems asmenims tik žemės reformos žemėtvarkos projekte patikslinus asmeninio ūkio teritorijos ribas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių asmeninio ūkio žemės statusą, yra nurodęs, kad, pagal Žemės reformos įstatymą, yra būtina nustatyti dvi sąlygas: pirma, ar asmeninio ūkio žemės skirta teisėtai; antra, ar asmeninio ūkio žemę naudojo asmuo, kam ji buvo skirta, ar jos įpėdiniai; tinkamu asmeninio ūkio žemės suteikimo aktu laikytinas ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui (žr., pvz., 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-155-1062/2021).
Žemės sklypai asmeniniam ūkiui buvo suteikiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. I-411 “Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinta “Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtinta Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarka, o nuo 1993 m. lapkričio 5 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka.
Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 4 punkte buvo nustatyta, sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui priima apylinkės taryba, išnagrinėjusi žemės ūkio įmonės (miškų ūkio ar kitos įmonės) pateiktą medžiagą. Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad asmenų, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui jau suteikti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“, jeigu šios žemės gavimo sąlygos nėra pakitusios, naudojamas asmeniniam ūkiui žemės plotas negali būti mažinamas, o šios tvarkos 9 punkte nustatyta, kad prašymus svarsto ir sprendimus dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo priima apylinkės taryba, atsižvelgdama į apylinkės agrarinės reformos tarnybos ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto pasiūlymus.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tuometinio Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu K. G. buvo suteikta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės, o Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) seniūno 1995 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 6 patvirtintuose Asmeninio ūkio žemės naudotojų patikslintuose sąrašuose pagal žemės ūkio bendroves (duomenys neskelbtini) sąrašo 9-ojoje eilutėje nustatyta, kad K. G. skirta naudoti 3,00 ha asmeninio ūkio žemės.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad K. G. 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės buvo suteikta, laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos.
Bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje pateikti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog G. D. ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius neginčijo aplinkybės, kad asmeninio ūkio žemė K. G. buvo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka ir kad ji šia žeme naudojosi iki savo mirties. NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovė S. R. teismo posėdyje nurodė, kad turimi duomenys patvirtina, jog K. G. iki 2007 metų už asmeninio ūkio žemę mokėjo žemės mokestį.
Nustačius, kad asmeninio ūkio žemė K. G. buvo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka, sprendžiama, ar po asmeninio ūkio žemės naudotojos K. G. mirties (duomenys neskelbtini), jos įpėdinė Z. D., o po jos mirties (duomenys neskelbtini) – pareiškėjas, naudojo asmeninio ūkio žemę.
Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, suteiktą asmeninio ūkio žemę fiziniai asmenys privalo naudoti tik asmeninio ūkio poreikiams tenkinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad asmeninio ūkio žemės naudojimas turi būti aiškinamas kaip reiškiantis tik faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes, bei kad į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais, pavyzdžiui, nuomojant (žr., pvz., 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-171/2011; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2064-525/2016; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2340-662/2018 ir kt. ).
NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus pateiktais duomenimis, Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 10-08-127 „Dėl žemės reformos projekto patvirtinimo Ignalinos rajone“ patvirtintame Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte K. G., kaip VII-ojo eiliškumo grupės pretendentei, (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuoti trys bendro 2,80 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomoti iš valstybės ir 0,20 ha namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkti iš valstybės. Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, vykdant žemės reformą, 7-ąją eile kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose formuojami žemės sklypai, perduodami nuosavybėn neatlygintinai, parduodami arba nuomojami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojantiems asmenims.
Bylos duomenys patvirtina, kad K. G. iki mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo raštu išreiškusi valios įsigyti iš valstybės privačion nuosavybėn suprojektuotus nuomai 2,80 ha bendro ploto tris asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo įkainojimo akto ir 1992 m. liepos 14 d. mokėjimo pranešimo duomenimis, K. G. 1992 m. liepos 14 d. buvo įmokėjusi 1 675 rublių už perkamą iš valstybės 0,20 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).
NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius atsiliepime nurodė, kad G. D. teiginiams apie naudojamą K. G. suteiktą asmeninio ūkio žemę patvirtinti įrodymų, įskaitant ir mokėjimų už valstybinės žemės sklypų naudojimą, nepateikė, K. G. turto paveldėtojos mokėjimų už valstybinės žemės naudojimą nuo 2009 metų irgi nėra atlikusios. Be to, NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius atsiliepime nurodė, kad 2017 metais buvo nustatyta, jog K. G. įpėdinės asmeninio ūkio žemės asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja, šia žemę naudoja kiti asmenys, K. G. įpėdinės iki nustatyto termino nepateikė įrodymų, kad pradėjo naudoti jai suteiktą asmeninio ūkio žemę (ar jos dalį) savo asmeninio ūkio poreikiams, todėl NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius priėmė sprendimą nutraukti K. G. suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę. NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius nurodė, kad Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priskirti laisvos žemės fondo žemei ir, rengiant paskesnius žemės reformos žemėtvarkos projektus pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą asmenų, pageidaujančių įsigyti, nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius, naudotis jais neatlygintinai ar valdyti patikėjimo teise, eilę, buvo projektuojami kitiems asmenims įsigyti nuosavybėn ar nuomoti iš valstybės. Paaiškino, kad į žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra atkurtos nuosavybės teisės, o sklypuose, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra kitiems asmenims priklausantys statiniai, šie sklypai gali būti formuojami kaip namų valdos žemės sklypai, todėl pareiškėjas neturi galimybės jų naudoti. Aukščiau išvardintas faktines aplinkybes teismo posėdyje nurodė ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovė S. R..
G. D. skunde tvirtino, kad po K. G. mirties jo motina Z. D. rūpinosi, prižiūrėjo ir naudojo mirusios turtą, įskaitant ir asmeninio ūkio žemės sklypus, ir kad jis naudoja bei toliau naudos asmeninio ūkio žemę, tačiau prie skundo leistinų rašytinių dokumentų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes, nepateikė. Teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje, G. D. nurodė, kad K. G. suteiktos asmeninio ūkio žemės 2,80 ha ploto sklypais, gavęs Z. D. sutikimą, naudojosi A. G., kuris šią žemę šienaudavo ir naudojo ją kaip ganyklą, o po A. G. mirties 2,80 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypais buvo leista naudotis ūkininkui, kurio pareiškėjas konkrečiai neįvardino.
Teismas sprendžia, jog nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po K. G. mirties jos įpėdinė ir pareiškėjo motina Z. D., o po pastarosios mirties – ir pareiškėjas, K. G. suteiktų 2,80 ha ploto trijų asmeninio ūkio žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), savo asmeninių poreikių tenkinimo tikslais nenaudojo, šiais žemės sklypais faktiškai naudojosi kiti asmenys.
Bylos duomenimis, 0,20 ha ploto žemės sklypas, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas prie gyvenamojo namo, kurį nuosavybės teise valdė K. G.. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. 322, 2009 m. vasario 5 d. išduoto Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro, duomenimis, po K. G. mirties (duomenys neskelbtini), jos turtą, į kurio sąrašą pateko ir (duomenys neskelbtini) (ginčo nagrinėjimo metu – (duomenys neskelbtini)) esantys gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai, lygiomis dalimis paveldėjo mirusiosios seserys Z. D. ir O. S..
Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad Z. D. Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikose 2009 m. spalio 19 d. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motina šioje gydymo įstaigoje buvo gydyta iki 2009 m. spalio 29 d., po to iki 2009 m. lapkričio 12 d. ji buvo hospitalizuota Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centre. Išanalizavus epikrizėje, parengtoje išrašant Z. D. iš šio centro, pateiktą informaciją, daroma išvada, jog pareiškėjo motinos biosocialinės funkcijos (mobilumas, apsitarnavimas, kalba) po patirto ūmaus galvos smegenų infarkto pagerėjo, tačiau jos savarankiškumas ir judėjimas liko apriboti. Viešosios įstaigoje (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 5 d. pažymos Nr. 19/SN-SP duomenimis, Z. D. nuo 2012 m. kovo 20 d. buvo apgyvendinta šioje įstaigoje ir joje gyveno iki mirties.
Sprendžiama, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Z. D., kaip K. G. įpėdinė, iki savo mirties 0,20 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypu, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai nesinaudojo.
Po Z. D. mirties jos palikimą, į kurį pateko ir bendrąja daline nuosavybe valdomas (duomenys neskelbtini) esantis nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, ūkio pastatai, kiemo statiniai), priėmė G. D.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjo nuosavybės teisės į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą įregistruotos, remiantis 2017 m. gegužės 30 d. išduotais Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, reg. Nr. S-3978, ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, reg. Nr. S-3975. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad G. D. savo asmeninės nuosavybės teises į Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini) esančių pastatų (gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, kiemo statinius) dalį yra perleidęs fiziniam asmeniui pagal 2018 m. gegužės 10 d. sudarytą dovanojimo sutartį, reg. Nr. LP-1864. Teismas sprendžia, kad G. D., sudarydamas civilinį sandorį, laisva valia atsisakė visų su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių. Minėta, kad G. D. prašymą paženklinti ir pateisinti asmeninę ir naudotą K. G. asmeninio ūkio žemę NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui pateikė 2020 m. sausio 29 d., t. y. jau po 2018 m. gegužės 10 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. LP-1864, sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad G. D. teikiant 2020 m. sausio 29 d. prašymą, reg. Nr. 39FP-220, ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui priimant 2020 m. vasario 14 d. sprendimą, pareiškėjas nebuvo K. G. suteikto 0,20 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas. Teismas kaip pagrįstus vertina NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus argumentus, kad pareiškėjas neturi galimybės naudotis šiuo žemės sklypu, kadangi jame yra kitam asmeniui priklausantys statiniai, nurodytas sklypas šiam asmeniui gali būti formuojamas kaip namų valdos žemės sklypas.
G. D. skunde ir teismo posėdyje akcentavo, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2020 m. vasario 14 d. sprendimas pažeidė jo ir Z. D., kaip įpėdinių, teises.
Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tačiau įstatymo leidėjas šio straipsnio 12 dalyje įsakmiai nustatė, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis dviejų kategorijų asmenims: fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, ir fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 2.7 punkte, numatančiame, kad teritorijose, kuriose žemė pagal įstatymus buvo suteikta asmeninio ūkio poreikiams, žemės sklypai, suprojektuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn ar nuomojami tik asmeninio ūkio poreikiams žemę naudojantiems piliečiams.
Teismas vertina, kad nurodytuose teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog mirusio asmeninio ūkio žemės naudotojo įpėdiniai teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti nustatyta tvarka suteiktą ir naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja, tik esant Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje nustatytoms sąlygoms.
Pareiškėjas prašė panaikinti NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymo dalį dėl K. G. naudojimosi asmeninio ūkio žeme nutraukimo. Pagrįsdamas šį prašymą, G. D. skunde nurodė, kad 2017 m. balandžio 11 d. raštas, kuriuo K. G. įpėdinės buvo informuotos apie teisę naudotis asmeninio ūkio žeme, buvo išsiųstas Z. D., kuri buvo mirusi, ir kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui buvo žinoma, jog K. G. įpėdiniai valdo jos turtą. Pareiškėjas teigė, kad jis negalėjo raštu išreikšti savo valios dėl K. G. suteiktų asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo, nes 2017 m. balandžio 11 d. raštas buvo skirtas ne jam, o apie NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymą sužinojo, tik gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą. Iš esmės analogiškas aplinkybes G. D. nurodė ir teismo posėdyje.
NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius atsiliepime nurodė, kad, 2017 metais nustačius, jog K. G. įpėdiniai jai suteiktos asmeninio ūkio žemės asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja ir kad šią žemę naudoja kiti asmenys, K. G. įpėdinėms Z. D. ir O. S. buvo išsiųsti 2017 m. balandžio 11 d. raštai Nr. 39SD-1199-(14.39.31.) ir Nr. 39SD-1200-(14.39.31.) „Įspėjimas dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo“. K. G. įpėdinėms iki nustatyto termino nepateikus įrodymų šiuose raštuose nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjas 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu nutraukė K. G. suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę. NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius tvirtino, kad, rengiant 2017 m. balandžio 11 d. raštą, nebuvo žinoma apie Z. D. mirtį (duomenys neskelbtini), šis faktas tapo žinomas tik tada, kai pareiškėjas 2017 m. birželio 28 d. pateikė prašymą „Dėl išvados panaudojimo“ ir notaro išduotą liudijimą apie palikimo priėmimą. NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius pažymėjo, kad K. G. įpėdinė O. S. paaiškinimų iki 2017 m. balandžio 11 d. rašte nurodyto termino neteikė ir į skyrių asmeniškai nesikreipė. Teismo posėdyje NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovė S. R. iš esmės pakartojo nurodytas aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 385 2.7 punkte numatyta žemėtvarkos skyriaus pareiga kasmet iki gegužės 31 d. nustatyti, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja), ir sudaryti Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą; nurodytą sąrašą tvirtinti pavesta žemėtvarkos skyriaus vedėjui.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius 2017 m. balandžio 11 d. raštais Nr. 39SD-1199-(14.39.31.) ir Nr. 39SD-1200-(14.39.31.) „Įspėjimas dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo“ K. G. įpėdinėms Z. D. ir O. S. buvo pranešta apie tai, kad K. G. suteikta asmeninio ūkio žeme naudojasi kiti asmenys; nurodyta, kad nustatyta, jog Z. D. ir O. S. nesinaudoja žeme asmeninio ūkio poreikiams; Z. D. ir O. S. buvo įspėtos, kad joms asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė bus vienašališkai nutraukta, praėjus trims mėnesiams nuo šio rašto išsiuntimo dienos, jei jos raštu iki 2017 m. liepos 12 d. nenurodys faktų, dėl kurių ši teisė neturėtų būti nutraukta.
Bylos duomenimis, NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius 2017 m. balandžio 11 d. raštas Nr. 39SD-1199-(14.39.31.) Z. D. buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus rašytinių dokumentų (Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. 322, medicininių dokumentų ir kt.) duomenis, daroma išvada, kad iki 2012 m. kovo 20 d. Z. D. gyvenamosios vietos adresas buvo (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, G. D. notaro 2016 m. vasario 8 d. išduotą liudijimą, patvirtinantį, kad jis priėmė palikimą po Z. D. mirties, NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui pateikė 2017 m. birželio 28 d. Pareiškėjas įrodymų, galinčių patvirtinti, kad apie Z. D. apgyvendinimą nuo 2012 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini), Z. D. mirtį jis ar jo įgalioti asmenys NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui pranešė iki 2017 m. balandžio 11 d., nepateikė. Teismo posėdyje pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jis tokios informacijos NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui nepateikė.
Remiantis tuo, kas nurodyta, nėra pagrindo abejoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovės paaiškinimais, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui rengiant Z. D. 2017 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 39SD-1199-(14.39.31.) „Įspėjimas dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo“, nebuvo žinoma, jog Z. D. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nurodytas raštas buvo išsiųstas žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyriuje iki 2017 m. liepos 12 d., t. y. iki raštuose Nr. 39SD-1199-(14.39.31.) ir Nr. 39SD-1200-(14.39.31.) nustatyto termino, nebuvo gauta įrodymų, jog mirusiajai K. G. suteiktą asmeninio ūkio žemę jos įpėdiniai pradėjo naudoti asmeninio ūkio poreikiams tenkinti, kad šią žemę prižiūri, už naudojimąsi šia žeme moka žemės nuomos mokesčius ir pan., NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius turėjo pakankamą pagrindą priimti 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 39VĮ-1285-(14.39.2.) ir nutraukti K. G. suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę.
NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui priimant 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 39VĮ-1285-(14.39.2.), galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius parengiamųjų dokumentų, skirtų 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymui Nr. 39VĮ-1285-(14.39.2.) priimti, teismui nepateikė. Teismo posėdyje NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovė S. R. paaiškino, kad aplinkybės, jog K. G. suteikta asmeninio ūkio žeme naudojasi ne jos įpėdiniai, o kiti asmenys, buvo nustatytos, remiantis skyriuje turimais kitų asmenų žemės deklaravimo, prašymų suteikti naudotis žemę duomenimis, bei nurodė, kad atliktas duomenų tikrinimas ir aplinkybių nustatymas rašytiniu dokumentu nebuvo įformintas.
Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, ypač jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005); skundžiamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo; skundžiamas teisės aktas dėl procedūrinio pažeidimo naikinamas, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui, sutrukdė nustatyti reikšmingas akto priėmimui aplinkybes ir nešališku jas įvertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-412-442/2018).
Teismas sprendžia, kad, nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta objektyvių įrodymų, paneigiančių NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2017 m. balandžio 11 d. parengtame rašte Nr. 39SD-1199-(14.39.31.) „Įspėjimas dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo“ nurodytas aplinkybes, jog Z. D. savo asmeninio ūkio poreikiams tenkinti nenaudoja K. G. suteiktos asmeninio ūkio žemės, kad šia žeme faktiškai naudojasi kiti asmenys, o ne K. G. įpėdinės, įskaitant ir Z. D.. Priešingai, pareiškėjo teismo posėdyje pateikti paaiškinimai neabejotinai patvirtino, kad tiek Z. D., tiek ir jis pats K. G. suteiktos asmeninio ūkio žemės savo asmeninio ūkio poreikių tenkinimui nenaudojo, šia žeme faktiškai naudojosi kiti asmenys.
Teismas vertina, kad nustatytas procedūrinis pažeidimas nėra esminis, jis nesutrukdė nustatyti reikšmingas administracinio sprendimo priėmimui aplinkybes ir nešališkai jas įvertinti.
Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes apie suteiktos K. G. asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimą ir remiantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalimi, daroma išvada, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2020 m. vasario 14 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti G. D. 2020 m. sausio 29 d. prašymą „Dėl žemės nuosavybės atstatymo“, bei NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymo dalis dėl K. G. naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės nutraukimo yra motyvuoti, pagrįsti faktiniais duomenimis ir tinkamai parinktomis teisės normomis, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Nustačius, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus priimti administraciniai sprendimai teisėti, nėra pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijos, priimto 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo.
Netenkinus G. D. skundo pagrindinių reikalavimų, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimo G. D. įteisinti Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 10-08-127 „Dėl žemės reformos projekto patvirtinimo Ignalinos rajone“ K. G. suprojektuotus 2,80 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,20 ha ploto namų valdos žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands); . teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011 ir kt.). Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas nepasisakys dėl pareiškėjo abstrakčiai suformuluotų teiginių apie galimai neteisėtus NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus veiksmus perduodant kitiems asmenims K. G. suteiktus asmeninio ūkio žemės sklypus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (5 dalis).
Teismui netenkinus skundo reikalavimų, t. y. priėmus sprendimą pareiškėjo nenaudai, G. D. neįgijo teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo G. D. skundą ir patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.