Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-12-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-25228-950/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
e2YT-25228-950/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16233-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Pareiškėjas
E. K.
Suinteresuotas asmuo
J. B.
Advokatai
Jolanta Ramoškienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-25228-950/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16233-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms - Vaidai Ambrozevičienei ir Jūratei Augustaitienei,

dalyvaujant pareiškėjos E. K. atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,nedalyvaujant pareiškėjai E. K.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. B.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. K. 2021 m. spalio 18 d. pateiktu parreiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jam priklausantį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. K.. Kadangi A. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, todėl po jo mirties įstatymų nustatyta tvarka ir terminais į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė. Tik vėliau, t.y. 2021 m. vasarą, kuomet sugalvojo parduoti butą (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad šio sandorio sudaryti ji negali, nes minėtas butas, nors ir buvo registruotas tik jos vardu, tačiau yra įgytas santuokoje. Kadangi minėtas turtas buvo ir liko registruotas jos vardu, todėl ji protingai tikėjosi, kad į notarą jai kreiptis nereikia, t.y. sąžiningai klydo. Pareiškėja tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po jo mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini), rūpinosi juo, mokėjo ir iki šios dienos moka visus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio A. K. mirties ji priėmė jam priklausiusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja E. K. į teismo posėdį neatvyko.

Pareiškėjos E. K. atstovė advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, teisiniais argumentais pagrindė pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. B. 2021 m. lapkričio 15 d. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Patvirtino, kad ji, kaip mirusio A. K. dukra į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, į likusį turtą nepretendavo.

Suinteresuotas asmuo J. B. į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo išreiškė procesinio pobūdžio prašymą nagrinėti civilinę bylą jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. B. (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja E. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad 1989 m. balandžio 1 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta pareiškėjos ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) santuoka. Po A. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Gyventojų registro duomenimis, A. K. mirė santuokoje su E. K.. Mirusysis santuokos metu su apreiškėja buvo susilaukęs dukters J. B.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 26 d. išrašas patvirtina, kad E. K. vardu yra registruotas butas (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2004 m. sausio 14 d., turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų (J. B. ir V. K.) paaiškinimai vienareikšmiškai liudija, kad būtent pareiškėja E. K. po sutuoktinio mirties toliau rūpinosi butu (duomenys neskelbtini), mokėjo visus einamuosius mokesčius (CK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, t.y. įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja yra palikėjo A. K. sutuoktinė, todėl paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Jokių prieštaravimų dėl pareiškimo suinteresuotas asmuo (mirusiojo pirmos eilės įpėdinė - dukra) J. B. neišreiškė.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, jog pareiškėja po savo sutuoktinio mirties išreiškė valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais - per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti jų kartu santuokos metu įgytą turtą (butą (duomenys neskelbtini)) kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi ir kaip savininkė spręsdama kaip su tuo turtu elgtis (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėja E. K. priėmė palikėjui priklausantį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis; CPK 448 straipsnis).

Prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos priteisiamos 10,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėja E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjui priklausantį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjos E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,75 Eur (dešimt eurų 75 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Informuoti pareiškėją, kad šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Tomas Ridikas