Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-15-804/2014

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-02-27
Bylos Nr.: 1-15-804/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-87-1-00762-2011-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ričardas Prašmuntas
Civilinis ieškovas: E. R.
Kaltinamasis: J. N.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-15-804/2014Teisminio proceso Nr.1-87-1-00762-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;1.1.10.1;1.1.8.1.1;1.2.14.1.1;1.2.5.4;1.2.20.4 (S)

TRAKŲ RAJ. APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. vasario 27 d.Trakai

Trakų raJ. apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič,

dalyvaujant Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės šeštojo skyriaus prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. R., jos atstovei adv. Zitai Visbarienei

kaltinamajam J. N., jo gynėjai adv. Žanai Kozliakieneiviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

J. N., gim. (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas įvykdęs nusikaltimas veikas numatytas LR BK 178 str. 1d., 270 str. 3 d., 145 str. 1d., 234 str.,

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. laikotarpyje nuo 2011 metų spalio mėnesio vidurio iki 2011 metų gruodžio mėnesio vidurio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, dienos metu, svetimo turto vagystės tikslu, atvyko į E. R., V. S., bendra nuosavybės teise priklausančio miško, esančio Trakų miškų urėdijos, (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo, (duomenys neskelbtini) sklypą ir per kelis kartus, turėdamas tikslą pavogti, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, savavališkai nupjovė 26,763 m ³ žalios medienos, iš kurios 24,77 m ³ išvežė, tokiu būdu pagrobė E. R., V. S., priklausantį turtą už 2477,00 Lt t.y. J. N. savo veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Taip pat jis, 2011-10-30, apie 16 val. užėjęs į E. R. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r., iš nugaros priėjo prie sėdinčios ant kėdės E. R., užmetęs jai ant kaklo virvę bei virve spausdamas per kaklą, reikalavo nesikreipti į policiją dėl jo pjaunamo E. R. miško, priešingu atveju grasino ją nužudyti, tokiu būdu grasino nužudyti E. R. esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas t.y. J. N. veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Taip pat jis panaudodamas prievartą prieš nukentėjusiąją E. R. tiesiogiai bei per jos draugą A. V., siekė paveikti nukentėjusiąją, kad ši susitaikytų su kaltininku, sistemingai terorizuodamas nukentėjusiąją nuolatiniais skambučiais, o būtent: 2011-11-20, dienos metu, eilinį kartą paskambinęs mobilaus ryšio telefonu nukentėjusiajai E. R., grasindamas, kad ji bus atleista iš darbo, kad jos draugas A. V. bus stabdomas policijos, neteks vairuotojo pažymėjimo ir savo automobilio, reikalavo susitaikyti ir kad ikiteisminis tyrimas Nr. 87-1-00762-11, pradėtas Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK 2011-11-04 dėl E. R. bei jos bendrasavininkams priklausančios medienos vagystės, būtų nutrauktas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir toliau siekdamas paveikti nukentėjusiąją E. R. susitaikyti, 2012-01-29, 14 val. privažiavo savo automobiliu prie Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK VPS PB vyriausiojo patrulio V. B. ir patrulio E. M., patruliavusių Vilniaus gatvėje, Trakų mieste, ir nurodė jiems sustabdyti atvažiuojantį automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes jo vairuotojas A. V. yra neblaivus. Pareigūnams patikrinus vairuotojo blaivumą, informacija nepasitvirtino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2012-01-30, apie 9 val. paskambinęs mobilaus ryšio telefonu A. V. pranešė, kad parašė pareiškimą Trakų raJ. apylinkės prokuratūrai dėl E. R. melagingo pranešimo apie medienos vagystę ir pareikalavo įkalbėti E. R. susitaikyti su J. N.. t.y. J. N. veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK LR BK 234 str.

1. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai

Dėl E. R. bei V. S. priklausančios medienos vagystės

Kaltinamasis J. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikaltimo numatyto LR BK 178 str. 1 d. įvykdymo neprisipažino ir parodė, kad 2011 metų vasaros metu, datos tiksliai neatsimena, jo pažįstama E. R. dalyvaujant A. V., V. B., J. P. paprašė iškirsti jos miške išvartas, tai yra atlikti sanitarinį kirtimą ir sutvarkyti mišką. Jis sutiko, kadangi už darbą ji pažadėjo atsiskaityti. Miško dokumentus jam davė A. V.. Tuo tikslu, kartu su E. R. jis atvažiavo į Trakų raJ. agentūrą, ten ji surašė pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, kurį pasirašė pati E. R.. Tai vyko prie Trakų raJ. agentūros vyriausiojo specialisto V. G.. Kadangi miškas priklauso ne vienai E. R., ant šio prašymo turėjo pasirašyti ne tik E. R., bet ir kiti du miško bendrasavininkai: E. R. sesuo V. S., brolio žmona L. Ž.. Ant prašymo pasirašė pati E. R.. Jis (J. N.) pats nuvažiavo pas L. Ž., ji taip pat pasirašė ant prašymo. V. S. parašo jie negavo. Jis žinojo, kad E. R. nebendrauja su savo seserimi, todėl ji ir nepasirašė, tačiau E. R. ji užtikrino, kad sesers parašą gaus ir pasakė kirsti visus medžius iš eilės. Taip pat davė prašymo originalą, ant kurio buvo tik du parašai. Jis pradėjo darbus 2011 metų spalio mėnesį, datos neatsimena, kirto apie tris dienas. Su juo dirbo V. D., M. L. ir V. M.. Iškirto apie 20 m ³ medienos. Iškirto miške ribinę 4 metrų liniją. Kirto visus iš eilės medžius, nes jie maišė transportui įvažiuoti į mišką. Buvo pjaunami rastai po 3 metrus ir 6 metrus ilgio – ruošiama mediena ir malkinė mediena. Ribinėje linijoje buvo žalių medžių. Toliau kirto sausuolius. Taip pat kirto žalią baltalksnį, drebulę. Šiems žaliems medžiams leidimo kirsti nereikia. Visus rastus ištraukė prie keliuko, šalia E. R. miško. Sau atsivežė iš iškirsto miško maždaug 4 m ³ malkinės medienos, nes E. R. jam leido. V. D. su juo dirbo traktoriumi, o V. M. su M. L. pjovė medžius pjūklais. Po kurio laiko E. R. jam paskambino ir pradėjo sakyti, kad jis vagia jos mišką. Iš karto nutraukė visus darbus. E. R. miško jis nevogė, nesupranta, kodėl yra dėl to kaltinamas. Nukirsta mediena buvo suvežta prie E. R. namų. Iškirstą mišką prie jos namų vežė A. V. ir J. P..

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, po audros buvo išvartytas jai ir kitiems bendrasavininkams priklausantis miškas. Trakų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini)kaime yra jos tėvų namas. Kitoje kelio pusėje gyvena J. N. sesuo V. B.. J. N. dažnai atvažiuoja pas ją. Žinodamas, kad ji (E. R.) su seserimi V. S. atkūrė nuosavybės teisę į mišką ( 5 ha ), esantį (duomenys neskelbtini)kaime, Trakų r., J. N. jau prieš porą metų iki įvykio pradėjo jai siūlyti savo paslaugas, kad suteiks miško valymo paslaugas. Ji atsakė, jog neturi teisinio pagrindo ką nors daryti miške, nes bendrasavininkai jie yra trys ir sklypas nepadalintas. Tada jis pasisiūlė padėti susitvarkyti dokumentus. Po ilgų įkalbinėjimų ji davė jam žemės sklypo planą su tikslu, kad jis padės sutvarkyti dokumentus t.y. atidalinti mišką tarp bendrasavininkų ir tik sutvarkius dokumentus užsiims miško išvartų tvarkymu. Visa tai vyko 2011 m. gegužės mėnesį. Kadangi J. N. ji davė miško žemėlapį (planą) (jis pasiėmė atvažiavęs pas ją į darbą), todėl jis žinojo, kur yra tas sklypas. Po kelių savaičių jai paskambino pažįstamas A. K. iš (duomenys neskelbtini)kaimo ir pasakė, kad J. N. pjauna jos mišką. Tą dieną kai buvo skambinta ji negalėjo atvyki į (duomenys neskelbtini)kaimą. Po kelių dienų ji nuvyko į kaimą ir pamatė, kad po truputį buvo kertamas jos miškas. Pamatė, kad išlaužyti medžiai kaip gulėjo tai ir guli, o išpjauti stovintys geri medžiai. Apie tai ji telefonu kalbėjo su J. N. girdint A. V. namuose, (duomenys neskelbtini)kaime, ji J. tiesiog uždraudė važiuoti į jos mišką ir kirsti medžius, grasino kreiptis į policiją. Jis pažadėjo to daugiau nedaryti. 2011-10-31 ji važiavo pro savo mišką ir nutarė užsukti pasižiūrėti, ar jo nekarta J. N.. Įvažiavusi į keliuką, kurio dešinėje pusėje yra jos miškas, pamatė kelkraštyje stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš karto pažino, kad šis automobilis priklauso J. N.. Kitame kelkraštyje, šalia jo automobilio buvo prikrauta išpjautų medžių. Jie buvo paruošti išvežimui. Medžiai buvo žali, o ne sausuoliai. Jos miško pusėje girdėjosi motorinio pjūklo garsas. Girdėjosi, kad ten dirba ne vienas žmogus, girdėjosi balsai. Po 2011-10-30 įvykio, kai J. N. užmetė jai ant kaklo virvę ir bandė smaugti, ji bijojo prieiti arčiau ir pasižiūrėti, kas ir kaip pjauna mišką, nors buvo įsitikinusi, kad tai buvo būtent J. N.. Ji tik nufotografavo jo automobilį bei išpjautus medžius. 2011-10-31 pamačiusi, kad toliau kertamas jos miškas, apie tai pasakė savo seseriai, taip pat policijai. 2011-11-04, kartu su seserimi Vitalija bei policijos darbuotojais atvykus prie jų miško pastebėjo, kad yra naujai iškirtų medžių, o seniau iškirstų medžių rastų miške jau nebėra. Iš to ji suprato, kad miškas yra ne tik kertamas bet ir vagiamas. Šis darbas vyko apie porą savaičių. Ne vieną kartą tuo laiku ji kalbėjo telefonu su J. N. ir kategoriškai draudė jam toliau pjauti ir vežti medieną. Jis vis tikino, kad daugiau nepjaus, bet ir toliau pjovė bei vogė mišką. Tik po to, kai 2011-12-13 ji buvo atvykusi prie miško su Trakų raJ. agentūros vyr. specialistu V. G. ir policijos darbuotojais suskaičiuoti neteisėtai išpjautos medienos kiekį, maždaug nuo to laiko kirtimai ir medienos vagystės baigėsi. Ji kategoriškai pareiškia, kad kartu su J. N. į Trakų r. aplinkos apsaugos agentūrą nevyko ir jokių dokumentų niekur nepasirašinėjo tame tarpe ir pranešimo apie ketinimus kirsti mišką. Kalbant su J. N. jam kelis syk buvo griežtai pasakyta, kad kol dokumentai nesutvarkyti jokių miško valymo darbų tame miške atlikinėti negalima.

Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini)kaime, Trakų rajone ji turi bendra nuosavybės teise priklausančią miško dalį. Šio miško, kurio plotas 20,22 m³, bendrasavininkai taip pat yra jos sesuo E. R., brolis L. Ž., kuris jau yra miręs bei MSK „(duomenys neskelbtini)“. Bendru susitarimu minėtas miško plotas yra padalintas į tris dalis, iš kurių vienas trečdalis priklauso jai, jos seseriai bei mirusiam broliui, o du trečdaliai priklauso Miško savininkų kooperatyvui (toliau MSK) „(duomenys neskelbtini)“. 2011-11-04 jai paskambino sesuo E. ir pasakė, kad J. N. kerta mišką. Tą pačią dieną ji atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą ir pamatė, kad bendra nuosavybės teise jai priklausančiame miške iškirsti spygliuočiai ir lapuočiai medžiai. Kaimo gyventojai, kurių ji nenori įvardinti, taip pat papasakojo, kad jos mišką kirto J. N.. Iš sesers E. ji sužinojo, kad J. N. pats pasisiūlė sutvarkyti mišką po audros, jį išvalyti. Sesuo sutarė, kad J. N. pradės valyti mišką tik tada, kai bus sutvarkyti dokumentai. Apie tai, kad bus iškirsti žali medžiai, su J. N. nebuvo jokios kalbos. Jam taip pat nebuvo leista medieną išsivežti iš miško. J. N. jas apgavo, panašiai apgaudinėja ir kitus kaimo gyventojus. ( b.l. I t. 29, 115-116);

L. V. G. teisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Valstybinėje miškų tarnyboje vyr. specialistu. 2011 metų lapkričio mėn. į agentūra kreipėsi pil. E. R. su pranešimu, kad yra neteisėtai kertamas jos miškas. Jis kartu su E. R. 2011-12-13 d. nuvažiavo apžiūrėti E. R. ir kitiems bendrasavininkams priklausančio miško esančio (duomenys neskelbtini)kaime. Leidimas kirsti minėtą mišką niekam duotas nebuvo. Nuvažiavus buvo aiškiai matyti pagal kelmus, kad yra iškirstas sveikas miškas apie 27 kubus medienos. Miško savininkas, ketinantis kirsti mišką, pateikia Valstybinei miškų tarnybai Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam padaliniui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra miško plotas, pranešimą apie ketinimus kirti mišką. Pagal šį pranešimą, miško savininkai, šiuo atveju bendrasavininkai: E. R., V. S., L. Ž., miško savininkų kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“, turi teisę per metus iš 1 ha išsikirsti 3 ktm žalių medžių, bet ne daugiau 15 km. iš valdos. Po pateiktu prašymu visi bendrasavininkai turi pasirašyti. Jei Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinis kontrolės skyrius per 14 dienų neduoda neigiamo atsakymo, tik tada miško savininkas gali kirsti pranešime nurodytą medienos tūrį. Prieš tai J. N. buvo kreipiąsis dėl leidimo kirsti E. R. mišką. Jam leidimas nebuvo išduotas, kadangi nebuvo reikiamų parašų iš bendrasavininkų. J. N. byloje pateiktas pranešimas apie ketinimus kirsti mišką yra be datos ir neužregistruotas miškui kirsti leidimų sistemoje. Joje yra registruojami visi pranešimai ir leidimai. Taip pat po pranešimu yra pasirašę E. R. ir L. Ž., bet pastaroji nėra bendrasavininkė, todėl jos parašas nereikalingas. Po pranešimu trūksta V. S. ir miško savininkų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ parašų. Tai gi, J. N. byloje pateiktas pranešimas apie ketinimus kirsti mišką yra negaliojantis. E. R., V. S. ir L. Ž. privati valda, jų bei miško savininkų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ bendru susitarimu, yra bendros miško valdos viduryje. Šiam plotui ribinės linijos neturėjo būti kertamos. Ribinė linija, tai riba tarp dviejų miško valdų, kuri iškertama 1,5 m nuo riboženklio į savo valdos pusę. Pagal Trakų r. PK prašymą, dalyvaujant E. R., patikrinus E. R., V. S. ir L. Ž. miško valdą, kurioje buvo atliktas neteisėtas miško kirtimas, buvo nustatyta, jog savavališkai iškirsta 3 vnt. žalios pušies, 2 vnt. žalio ąžuolo, 7 vnt. žalios eglės, 5 vnt. žalio beržo, 7 vnt. žalio baltalksnio. Šių medžių kirtimui reikalingas leidimas miško kirtimui, kuris nebuvo išduotas.

2011 metų gal rugpjūčio mėnesį, tikslios datos jis neatsimena, J. N. buvo atvykęs į Vilniaus RAAD Trakų raJ. agentūrą. Jis turėjo su savimi pranešimą apie ketinimus kirsti mišką. Šis pranešimas nebuvo priimtas, o tik ant jo buvo užrašyti kvartalo ir kadastro numeriai, nes miško valda turi keturis savininkus, o po pranešimu buvo tik E. R. pavardė su parašu. Jam buvo išaiškinta, jog trūks kitų trijų bendrasavininkų sutikimo ir parašų. J. N. tuo klausimų į Trakų raJ. agentūrą daugiau nesikreipė. Į agentūrą jis buvo atvykęs vienas, be E. R.. E. R., V. S. ir L. Ž. privačioje valdoje buvo iškirsti žali ir vertingi medžiai, kurie dar galėjo augti, tuo padaryta augmenijai. Kadangi iškirsti pavieniai, atskiri medžiai, jų kiekis nėra didelis, todėl Valstybinės miškų tarnybos manymu, padaryta žala augmenijai nėra didelė kuri siekia 695,83 Lt.

Liudytojas S. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba MSK (miško savininkų kooperatyvas, toliau MSK) „(duomenys neskelbtini)‘‘ direktoriumi. 2011 metų pabaigoje, datos tiksliai jis neatsimena, jam paskambino vyriškis, prisistatęs J. N. vardu. Jis taip pat prisistatė kaip E. R., V. S. bei L. Ž. atsakovas ir paprašė sutikimo iš MSK „(duomenys neskelbtini)“ kaip bendraturčio dėl miško kirtimo, E. R., V. S. bei L. Ž. miško dalyje. Į tai jis J. N. atsakė, kad tų asmenų nuosavybės dokumentai nėra iki galo sutvarkyti, nes vienas iš savininkų yra miręs. Kai dokumentai bus sutvarkyti, leidimą jis duos, tačiau daugiau niekas dėl to leidimo nesikreipė. MSK „(duomenys neskelbtini)“ jokia žala nėra padaryta ir kaltinamajam jokių pretenzijų nėra.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. N. beveik nepažįsta apie jį sužinojo iš savo pažįstamos E. R.. Jis (A. V.) dažnai kartu su E. R. savaitgaliais atvažiuoja į (duomenys neskelbtini)kaimą. Matydavo J. N., kuris atvažiuodavo pas savo seserį V. Jo sesuo gyvena E. R. kaimynystėje. 2011 metų pavasarį, eilinį kartą būnant pas E. R. kaime, atėjo J. N.. Jis pasisiūlė padėti E. R. įteisinti jos miško dalį ir gauti leidimą jį valyti po audros. E. R. sutiko su jo pasiūlymu. Tuo tikslu padavė J. N. žemės sklypo plano kopiją bei nuosavybės dokumentų kopiją. Jis (A. V. )spats asmeniškai padarė minėtų dokumentų spalvotas kopijas. Buvo įsitikinę, kad J. N. padės E. R., kadangi sakė, kad jau buvo su girininku apžiūrėti E. R. priklausantį mišką ir jau ruošiami dokumentai. J. pasisiūlė išvalyti E. R. mišką. Į tai E. jam pasakė, kad dar iki galo nėra sutvarkyti miško dokumentai, todėl valyti miško kol nesutvarkyti dokumentai negalima. Jis patikimo, kad tvarko dokumentus. 2011 metų spalio mėnesio pabaigoje, datos tiksliai neatsimena, jam paskambino E. R. ir pranešė, kad jos mišką kerta J. N.. Jis (A. V.) patarė E. R. dėl to kreiptis į policiją,

Liudytojas M. L. teisminio tyrimo metu parodė, kad J. N. jis pažįsta. J. N. ne vieną kartą yra jo prašęs padėti vežti medieną iš miško, J. N. traktoriumi. Pas E. R. miške jis (M. L.) taip pat yra dirbęs dvi dienas. J. jam paskambino ir pasakė, kad yra darbas. Tai yra reikia važiuoti prie E. R. mišto. Kada tai buvo tiksliai datos jis neprisimena. Jis maždaug žinojo, kur yra jos miškas, bet tikslių ribų nežinojo. Prie to miško jis atvažiavo su J. traktoriumi, o J. su savo automobiliu. J. N. pasakė, kad su E. R. yra viskas suderinta ir galima pjauti mišką. Pjovė viską iš eilės. Tai buvo vieta prie keliuko. Ten dar nebuvo pradėta pjauti, jie buvo pirmi. Toje vietoje augo žali baltalksniai. Abu pjūklais plovė tuos žalius baltalksnius. Nupjovus medį, supjaudavo jį kaladėlėmis ir krovė į traktorių. Taip pripjovė pilną traktoriaus priekabą. Visą tą priekabą su baltalksnio kaladėlėmis, tą pačią dieną, J. nurodymu jis nuvežė į (duomenys neskelbtini)raJ., (duomenys neskelbtini)kaimą. J. pirmas važiavo ir rodė kelią. Suprato, kad tas kaladėles J. pardavė kažkokiam tai žmogui. Antrą priekabą nuvežė ir paliko J. N. sesers V. B. kieme. Už tas dienas J. jam pinigų nesumokėjo.

L. V. D. teisminio tyrimo metu parodė, kad J. N. jis pažįsta daug metų. Pas E. R. ir jos bendrasavininkų miške jis yra dirbęs vieną dieną. Tą dieną, kurią tiksliai nebeprisimena. Jis pjūklu pjovė egles ir pušis. Jos buvo storos, žalios, nebuvo kleimuotos. Jos augo miško viduryje. J. rodė, kurias konkrečiai pjauti. Pats nepjovė. Su juo E. R. miške dar dirbo V. M.. Jis taip pat pjūklu pjovė, lyg egles ir pušis. Kai tą dieną jis atvažiavo į mišką, ten jau buvo nupjautų medžių. Prisimena, kad buvo pripjauta eglių. Buvo išpjauta ne mažai žalių medžių. Dalis gulėjo miške, o dalis jau buvo sukrauta prie kelio. J. N. pasakojo, kad dieną prieš tai iš miško mediena buvo vežama traktoriumi su pakrovėju. Jo savininkas buvo atvykęs iš Alytaus. Tą dieną prakiuro traktoriaus padangą, todėl traktorius buvo pastatytas J. sesers namo kieme. J. sakė, kad pjauti žalius medžius jam leido E. R.. Jokių dokumentų nerodė Jis (V. D.) klausė J. N., kodėl medžiai nekleimuoti. Į tai J. atsakė, kad jų kleimuoti nereikia, viskas sutarta su E. R..

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis kaltinamojo J. N. sesers V. B. sugyventinis. Gyvena pas ją namuose, (duomenys neskelbtini)k., Trakų. 2011 metais, datos tiksliai neatsimena, E. R. buvo sakiusi J. P., jog nori pasikalbėti su V. broliu, kad jis išvalytų po audros jos mišką. Tuo tikslu, datos tiksliai neatsimena: jis (J. P.,) V. B., J. N., J. automobiliu atvažiavo pas E.. E. R. paprašė J., kad jis išvalytų mišką, supjautų išvartas, tai yra atliktų sanitarinį kirtimą. Po to visi nuvažiavo į mišką kur E. R. parodė kur yra jos miškas ir kur yra išvartos kurias reikia sutvarkyti. Taip pat pasakė, kad tas miško plotas priklauso ne vien jai. Bendrasavininkai yra jos sesuo bei mirusio brolio žmona. Su seserimi E. sakė, kad pati susitars, o J. N. pažadėjo nuvažiuoti pas Ž. ( mirusio brolio žmoną ). Prie jo, jokių dokumentų E. R. nedavė. Po kelių dienų J. jam sakė, kad buvo nuvažiavęs pas Ž. prašyti leidimo kirsti mišką ir Ž. jam leido. E. R. leido J. kirsti išvartas. Po kurio laiko ji nuvažiavo į savo mišką ir pamatė, jog J. iškirto ne tik sausuolius, bet ir žalią mišką. Dėl to ji labai pasipiktino, susipyko su J.. Jis pats (J. P.) asmeniškai E. R. prašymu arkliu atvežė supjautų malkų t.y rąstelius į jos kiemą. Po to kiek dar žino, kad malkas vežė ir E. R. draugas A..Visa tai vyko jau prasidėjus ikiteisminio tyrimo procesui. Jis asmeniškai tame miške kirtimų nevykdė.

Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji 2011 metais tikslai dabar datos neprisimena, girdėjo pokalbį tarp jos brolio J. N. ir E. R., kuri jos broliui pasiūlė sutvarkyti jos miške esančias išvartas. Kurioje vietoje jos miškas yra ji nenurodė, tačiau leido jam sutvarkyti ir žadėjo dar už tai susimokėti. Kad kam nors jos brolis grasino tai tikrai tokio dalyko nebuvo ir jis taip pasielgti negalėjo.

Iš 2007-08-29 pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nustatyta, kad E. R., V. S., L. Ž. ir MSK „(duomenys neskelbtini)“ bendra nuosavybės teise priklausantis 20.2200 ha miško plotas, esantis (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r., kurio u/n (duomenys neskelbtini) (b.l. I t. 33-35)

2011-11-04 Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra E. R., V. S., L. Ž. ir MSK „(duomenys neskelbtini)“ bendra nuosavybės teise priklausantis miško plotas, esantis (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. Miško plote matosi nupjautų medžių kelmai ir sukrautos medžių šakos. Medžių kelmai yra įvairių storių, tiek spygliuočių, tiek lapuočių medžių. Šalia miško keliuko prie nupjautų medžių rastų matosi traktoriaus ir automobilio ratų pėdsakai. (b.l. I t. 20-25);

2011-11-23 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra septynios spalvotos foto nuotraukos, pateiktos nukentėjusiosios E. R.. Nuotraukose užfiksuotas vaizdas, kur ant miško keliuko stovi automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šalia guli medžių rastai. ( I t. 49-53 );

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji E. R. parodė vietoje prie kokių aplinkybių 2011-11-31 ji matė prie savo miško įtariamojo J. N. automobilį ir jį nufotografavo bei girdėjo kaip jos miške motoriniu pjūklu yra pjaunami medžiai. (b.l. I t. 58-62);

Vilniaus RAAD Trakų raJ. agentūros patikrinimo akte 2011-12-13 Nr. VR-12.10-172 užfiksuota, kad privačiame E. R. ir bendraturčių miške, tai yra Trakų miškų urėdijos, (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartale, sklype (duomenys neskelbtini), neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, savavališkai iškirsta žalios pušies 3 vnt. ( 1,966 m ³ ); žalio ąžuolo 2 vnt. (1,358 m³ ); žalios eglės 7 vnt. ( 12,054 m ³ ); žalio beržo 5 vnt. ( 3,206 m³ ); žalio baltalksnio 27 vnt. ( 8,179 m ³ ), tai yra 26,763 m ³ medienos. Didžiosios dalies paruoštos medienos - 24,77 m ³ nėra. Kita dalis paruoštos medienos ( beržo, baltalksnio, eglės ) yra išvežta prie keliuko ir susandėliuota, tai yra – 1,993 m ³ . ( b.l. I t. 63-64 );

Vilniaus RAAD Trakų raJ. agentūros rašte nurodyta, kad iš viso žala aplinkai sudaro 695,83 Lt. Padaryta žala miško savininkų miškui, turtui yra 2477,00 Lt. ( b.l. I t. 66 );

Dėl grasinimo nužudyti E. R.

Kaltinamasis J. N. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikaltimo numatyto LR BK 145 str. 1 d. įvykdymo neprisipažino ir parodė, kad 2011-10-30, E. R., būdama kaime ir pamačiusi jį (J. N.) vaikščiojant po sesers namo kiemą, pasikvietė jį ateiti pasikalbėti. Jis su seserimi atvažiavo pas ją prie namų. E. R. tuo metu buvo labai girta. Atvažiavo pas E. R. tikslu pasikalbėti. Pamačiusi juos E. R. sukėlė konfliktą, kurio metu spyrė seseriai į koją, kurią neprisimena. Sesuo sudavė E. R. per veidą. Pamatė, kad E. R. tapo nebevaldoma, todėl jis (J. N. ) ją laikė suėmęs, o sesuo patarė kviesti policiją. Tačiau policijos nekvietė, o E. R. apsiraminus jis su seserim išėjo ir išvažiavo. Jokios virvės nebuvo, jis E. R. negrasino ir jokios prievartos jos atžvilgiu nenaudojo.

Nukentėjusioji E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-10-28 sužinojusi, kad J. N. kerta jos mišką, paskambino J. N. ir pasakė nieko nedaryti jos miške, o 2011-10-30, 12 val. atvažiuoti prie jos (E. R.) namų, (duomenys neskelbtini)kaime, pasikalbėti. 2011-10-30 kartu su savo draugu A. V. atvykusi į (duomenys neskelbtini)kaimą, iš karto pradėjo skambinti J. N., bet jis nekėlė ragelio, arba atmesdavo skambutį. Po pietų A. V. išvažiavo ir J. N. tai matė, todėl neužilgo pasirodė. Apie 16 val. ji buvo name ir sėdėdama prie lango pamatė link durų ateinantį J. N.. Jis rankose laikė virvę ir dar abiem rankom patampė į šonus. Ji tuo metu sėdėjo ant kėdės už stalo, šonu į lauko duris. Įžengęs į virtuvę, jis tiesiai priėjo jos ir iš nugaros užmetė jai ant kaklo virvę. Kokia tai buvo virvė, nespėjo pastebėti. Tą virvę jis patraukė į save ir taip pradėjo smaugti. Jis pasakė‚ „atėjau, kad tave pamokyti“. Smaugė trumpai, bet ji labai rimtai išsigando ir patikėjo, kad grasinimas yra realus. Ji tuo metu buvo viena, aplinkui arti kaimynų nėra, todėl prisišaukti pagalbos nebuvo galimybės. Kai J. N. virve užspaudė kaklą, ji pradėjo dusti, kosėti, iš akių pradėjo rietėti ašaros. Tada ji pradėjo rankomis traukti nuo savo kaklo virvę, stipriai rėkti, todėl J. N. išbėgo iš namų. Virvę išsinešė su savimi.

Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos brolis J. N. niekada E. R. negrąsino, jų santykiai visą laiką buvo geri.2011 m. rudenį – dabar tikslios datos neprisimena ji kartu su broliu J. N. atvažiavo pas E. R., kadangi norėjo išsiaiškinti kodėl jos sugyventinį E. R. išvadino vagimi . Atvažiavus ir užėjus į namus E. R. tuo metu buvo neblaivi, o ant stalo buvo pilna tuščiu butelių. Tarp jos (V. B.) ir E. R. įvyko konfliktas kurio metu E. R. jai koja spyrė, o ji E. R. sudavė smūgį į veidą. Tai matydamas J. N. apgriebė E. R., kas ši daugiau nesimuštų ir pasakė, kad vežam ją į policiją. Tačiau po kiek laiko E. R. nusiraminus ją paliko, o patys išvažiavo. Iš J. N. pusės smurto E. R. atžvilgiu nebuvo.

Dėl poveikio nukentėjusiajai E. R., kad ši susitaikytų su kaltininku

Kaltinamasis J. N. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikaltimo numatyto LR BK 234 str. įvykdymo neprisipažino ir parodė, kad jis niekada nedarė jokio poveikio E. R., o tik bandė taikiai išspręsti susidariusią situaciją dėl miško kirtimo, tačiau E. R. į kalbas nesileido. 2012 metų sausio mėnesį, dienos neprisimena, matė, kaip A. V., būdamas neblaivus įsėdo į savo automobilį RENAULT, valst. Nr. neprisimena ir kartu su E. R. nuvažiavo iš (duomenys neskelbtini)kaimo, per Trakus į Vilnių. Norėdamas atlikti pilietinę pareigą, J. N. nuvažiavo prie kelių policijos patrulio automobilio, stovėjusio Trakuose prie geležinkelio stoties ir pareigūnams pasakė, jog automobilio RENAULT vairuotojas yra neblaivus, paprašė patikrinti jo blaivumą ir nuvažiavo toliau. Po kurio laiko jam buvo pranešta, kad vairuotojas yra blaivus. E. R. jis ne kartą skambino, prašė jos atsiimti pareiškimą iš policijos, nes nenori pyktis su kaimyne, jai niekada negrasino, o tik norėjo susitaikyti. Neprisimena, ar pokalbių metu su E. R. jis būtų sakęs ką nors apie E. R. draugą A. ir jo vairavimą. Taip pat neprisimena, kad būtų kada sakęs, kad imsis veiksmų prieš E. R., kad ją atleis iš darbo.

Nukentėjusioji E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-11-20 ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini)kaimą. J. N. taip pat ten buvo ir pamatęs ją jai paskambino. Pokalbį ji įrašinėjo į telefoną. Šio pokalbio metu ji klausė J. N. kodėl be leidimo jis kirto mišką, kodėl jai grasino, kodėl smaugė. Į tai jis prisipažino, kad kirto mišką. Taip pat pradėjo grasinti, kad padarys taip, jog E. R. atleis iš darbo, už iškirstą mišką ji gaus baudą. Pokalbio pabaigoje pasiūlė taikytis, sumokėti pinigus, atsiprašė už tai kad smaugė ir panašiai. Jis yra ne kartą ir ne du yra skambinęs jai į darbą ir išvadinęs ją alkoholike ir grasindamas kad darys viską, kad ji bus atleista iš darbo, bandė pakenkti jos autoritetui. Tokie J. N. veiksmai kėlė jai daug nepatogumų kolegų tarpe, dėl tokių nepagrįstų priekaištų ir grasinimų ji nuolat jautė psichologinę įtampa.

2012-01-27 kartu su A. V. ji atvažiavo jo automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)kaimą. Matė, kad J. N. taip pat yra atvažiavęs pas seserį. 2012-01-29, apie 13.30 val. išvažiavo iš kaimo į Vilnių. Įvažiavus į Trakus, už geležinkelio stoties, juos sustabdė kelių policijos patrulis. Pareigūnas paprašė pateikti dokumentus. Po to atsinešė prie automobilio alkotesterį, pasiūlė papūsti į alkotesterį. A. V. papūtė į alkotesterį, jo parodymai buvo 0.00 promilių. Toks patikrinimas buvo netikėtas, kadangi A. V. visada vairuoja blaivus. Ji ( E. R. ) suprato, kad juos įskundė J. N. ir toks patikrinimas buvo skirtas specialiai jiems. Dar būdama kaime ji matė, kaip J. N. apžiūrėjo A. V. automobilį, kuris stovėjo ant kelio. Tokiais savo veiksmais J. N. nori paveikti ją, kad ji atsisakytų savo parodymų policijoje ir atsiimtų pareiškimą. Ne vieną kartą jis yra skambinęs ir reikalavęs atsiimti pareiškimą. Jis reikalauja, kad ji eitų į policiją, siūlosi eiti kartu. Toks elgesys veikė ją neigiamai, ją baugino.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prasidėjus ikiteisminiam procesui dėl neteisėto miško kirtimo jam asmeniškai pradėjo skambinėti J. N. grasindamas, kad jį išmes iš darbo, kad turės daug problemų, kad neteks mašinos ir vairuotojo teisių, tokiu būdu bandydamas jį paveikti, kad jis bandytų E. R. įkalbėti atsiimti pareiškimą iš policijos. Taip pat tie grasinimai buvo ir tiesiogiai E. R. atžvilgiu. Jis yra girdėjęs net vieną jų pokalbį telefonu. 2012-01-27 kartu su E. R. jis atvažiavo savo automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)kaimą. Matė, kad J. N. taip pat yra atvažiavęs pas seserį. 2012-01-29, apie 13.30 val. jis su E. R. išvažiavo iš kaimo į Vilnių. Įvažiavus į Trakus, už geležinkelio stoties, juos sustabdė kelių policijos patrulis. Pareigūnas paprašė pateikti dokumentus ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Jis pasakė, kad turi duomenų, jog jis (A. V.) vairuoja neblaivus. Kas pateikė pareigūnui tokius duomenis, jis nepasakė. Jis (A. V.) papūtė į alkotesterį. Alkotesterio parodymai buvo 0.00 promilių. Su alkotesterio parodymais sutiko ir pasirašė žurnale. Jis su E. R. iš karto suprato, kad tokius, tiesą neatitinkančius duomenys pateikė J. N.. Tokiais savo veiksmais J. N. norėjo paveikti nukentėjusiąją E. R., kad ji atsisakytų savo parodymų policijoje ir atsiimtų pareiškimą. Jo išsakyti grasinimai telefonu buvo įvykdyti. Taip pat per jį J. N. norėjo paveikti E. R.. 2012-01-30, apie 9 val. J. N. paskambino jam (A. V.) telefonu ir pradėjo reikalauti, kad jis įkalbėtų E. atsiimti pareiškimą. Neva jis turi kažkokią filmuotą medžiagą ir padavęs dokumentus į Trakų raJ. prokuratūrą dėl to, kad ji melagingai įskundė J. N.. J. N. elgesys yra neprognozuojamas. Iš kur J. N. sužinojo jo mobilaus telefono numerį jis nežino.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-01-29, apie 14 val., kartu su Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK VPS PB patruliu E. M. dirbo Trakų mieste, Vilniaus gatvėje. Jų tarnybinis automobilis stovėjo netoli Trakų geležinkelio stoties. E. M. buvo išlipęs iš automobilio, o jis sėdėjo automobilio salone, kai prie jų privažiavo visureigis automobilis TOYOTA, valst. Nr. neprisimena, vyšninės spalvos. Iš jo išlipo J. N.. Jis (V. B.) jį pažįsta kaip Trakų miesto gyventoją, nes pats nuo vaikystės gyvena Trakuose. J. N. priėjo prie E. M. ir kažką tai jam paaiškino, po to sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Tada E. M. papasakojo, kad J. N. jam pranešė, jog neužilgo Vilniaus link, Vilniaus gatve važiuos automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotojas yra neblaivus ir būtina patikrinti jo blaivumą. Netrukus jis (V. B.) pamatė važiuojantį automobilį Renault ir jį sustabdė, paprašė vairuotojo pateikti dokumentus ir pasakė, kad turi duomenų, jog vairuotojas vairuoja automobilį neblaivus, pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Vyriškis iš karto sutiko pasitikrinti. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo A. V.. Alkotesterio parodymai buvo 00 promilių. Pokalbio metu automobilio vairuotojas ir su juo kartu važiavusi moteris pasakė, kad žino, kas juos tyčia melagingai įskundė policijai. Jie žino, kad tai padarė žmogus, kuris pavogė iš jų medieną.

Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-01-29, apie 14 val., kartu su Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK VPS PB vyriausiuoju patruliu V. B. dirbo Trakų mieste, Vilniaus gatvėje. Jis ( E. M.) buvo išlipęs iš tarnybinio automobilio, o V. B. sėdėjo automobilio salone, kai prie privažiavo visureigis automobilis TOYOTA, valst. Nr. neprisimena, vyšninės spalvos. Iš jo išlipo vyriškis maždaug apie 55-60 metų amžiaus. Minėtas vyriškis priėjo prie jo ir pasakė, kad neužilgo Vilniaus link, Vilniaus gatve važiuos automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotojas yra neblaivus ir būtina patikrinti jo blaivumą. Jis pažadėjo sustabdyti minėtą automobilį ir vyriškis išvažiavo. Netrukus V. B. pamatė važiuojantį automobilį Renault ir jį sustabdė. V. B. pasakė vairuotojui, kad turi duomenų, jog vairuotojas vairuoja automobilį neblaivus ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Vyriškis iš karto sutiko pasitikrinti. Alkotesterio parodymai buvo 00 promilių. Pokalbio metu automobilio vairuotojas ir su juo kartu važiavusi moteris pasakė, kad žino, kas juos tyčia melagingai įskundė policijai. ( b.l. I t. 93 );

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji E. R. pateikė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 2700C, kuriame įrašytas telefoninis pokalbis, įvykęs 2011-11-20 tarp jos ir įtariamojo J. N.. ( b.l. I t. 74 );

Apžiūros metu buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios E. R. pateiktas mobilaus ryšio telefonas, kaip daiktas turtintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o pokalbio įrašas perrašytas į CD „Platinum“, taip pat padaryta pokalbio išrašas ( b.l. I t. 75-80 ), po apžiūros mobilaus ryšio telefonas grąžintas E. R. ( b.l. I t. 81 );

Iš specialisto išvados Nr. 11-3042 (11) matyti, kad buvo atliktas selektyvus vieno iš pokalbio dalyvių kalbos signalo stiprinimas, pagerinant jų kokybę bei padarant juos suprantamesnius ir perrašant į kompaktinę plokštelę „Verbalion“ ( b.l. I t. 84-85 );

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

LR BK 178 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už vagystę. Šiuo nusikaltimu pažeidžiama viena prigimtinių žmogaus teisių – teisė į nuosavybę. Nuosavybės neliečiamumo užtikrinimas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. Pagal konstrukciją vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t.y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra.

Taigi, nors kaltinamasis J. N. neprisipažino įvykdęs E. R. priklausančio miško vagystę, tačiau teismas mano, kad jo ši nusikalstama veika yra įrodyta surinkta baudžiamosios bylos medžiaga bei teismo metu duotais nukentėjusios bei liudytojų parodymais. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad jam nukentėjusioji leido kirsti mišką, o iškirsto miško jis niekur neišvežė, kai E. R. pareiškus nepasitenkinimus ir grasinimus dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas jis baigė darbus ir viską iškirstą medieną paliko vietoje ir niekam jos nepardavė. Tokie jo parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusios E. R. parodymams, bet ir liudytojo M. L. ir dalinai V. D. parodymams, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir kurie patvirtino, kad iš E. R. iškirsto miško mediena J. N. nurodymu buvo vežama į (duomenys neskelbtini)raJ., (duomenys neskelbtini)kaimą, bei, kad buvo ne kartą atvažiavęs kitas traktorius, kuris pasirovė iš išsivežė medieną. Abu jie suprato, kad mediena buvo parduota.

Taip pat teismas mano, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad prašymo dėl miško kirtimo į Vilniaus RAAD Trakų raJ. agentūrą jis vyko kartu su E. R., prieštarauja bylos faktinėm aplinkybėm bei nukentėjusios E. R. ir liudytojo V. G. parodymams, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas mano, kad būtent šio liudytojo parodymai atitinka bylos faktines aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str., 1 d. objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta-grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus,t.y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Šios nusikalstamos subjektyvusis požymis – kaltė-pasireiškia tiesiogine tyčia t.y. kaltininkas supranta,kad grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.

Teismas išnagrinėjęs bylą šioje dalyje mano, kad kaltinamojo J. N. kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kurie nuo pat pirmos apklausos buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai duoti teisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys bylos aplinkybėm. Taip kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo tiek teismo metu nurodo, kad pas E. R. jis su seserim V. B. vyko E. R. pakvietimu, tuo tarpu byloje dėl šio epizodo liudytoja apklausta V. B. nurodo, kad pas E. R. jie (t.y. ji V. B. ir J. N.) vyko jos t.y. V. B. iniciatyva tikslu su E. R. išsiaiškinti, kodėl E. R. J. P. pavadino vagim. Taip pat kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kategoriškai neigė, kad jis su savimi turėjo kokią nors virvę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu akistatos su nukentėjusiąja metu nurodė, kad buvo paėmęs virvę tikslu sutramdyti E. R.. Teismas išnagrinėjęs turimus byloje įrodymus kritiškai vertina tiek kaltinamojo J. N., tiek liudytojos jo sesers, kaip suinteresuoto asmens bylos baigtimi, V. B. parodymus kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip bandymą J. N. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, o būtent, į tai, kad kaltinamasis serga psichine liga- lėtiniu psichikos sutrikimu – bipoliniu afektiniu sutrikimu mišraus tipo, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų ir už juos atsakyti ( 2012-03-29 Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada), kur šiam susirgimui yra būdinga pasikartojančios staigios nuotaikos kaitos su depresijos elementais, bei byloje esančiais nutarimais dėl ikiteisminių tyrimų nutraukimo J. N. atžvilgiu, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius mano, kad kaltinamojo grasinimai nužudyti nukentėjusiąją buvo pakankamai realūs, todėl veika pagal LR BK 145 str. 1 d. J. N. atžvilgiu yra tinkamai kvalifikuota.

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnyje numatyta atsakomybė už poveikį nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku. Už šio straipsnio pažeidimą atsakomybė atsiranda tada kai kaltininkas priverstinai reikalauja susitaikyti su juo ir tuo pat aktyviais veiksmais grasindamas fiziniu ar psichiniu smurtu ar kitokiais prievartiniais veiksmais jeigu jo reikalavimas nebus įvykdytas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – t.y. poveikis nukentėjusiajam asmeniui, kad šis susitaikytu su kaltinamuoju laikomas baigtu nuo siekimo paveikti asmenį, kad jis susitaikytų su kaltinamuoju, momento, nelaukiant tokio poveikio padarinių.

Dėl šio nusikaltimo įvykdymo kaltinamasis J. N. taip pat neprisipažino ir nurodė, kad jis nedarė jokio poveikio nei nukentėjusiajai E. R. nei jos pažįstamam A. V.. Jeigu ir skambino tai tik dėl to, kad susitaikyti, tačiau jokių grasinimų niekam nėra išsakęs. Tačiau tokie kaltinamojo teismui duoti parodymai prieštarauja tiek nukentėjusiosios E. R., tiek liudytojų A. V., V. B. ir E. M. parodymams bei byloje esančiam pokalbio įrašui tarp nuketėjusios E. R. ir kaltinamojo J. N., todėl kaltinamojo J. N. parodymai vertinti kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Ikteisminio tyrimo metu J. N. buvo inkriminuota veika numatyt LR BK 270 str. 3 d. dėl teisės akų nustatytos aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to buvo padaryta nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai - šį veika dekreminalizuota 2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1901 (nuo 2012 01 01)(Žin., 2011, Nr. 163-7777), kadangi švelninantis baudžiamąją atsakomybę įstatymas turį grįžtamąją galią ( LR BK 3 str.2d.), todėl šioje dalyje byla nutrauktina ir nuosprendyje neaptarinėtina.

Taigi teismas mano, kad yra pilnai įrodyta, kad J. N. laikotarpyje nuo 2011 metų spalio mėnesio vidurio iki 2011 metų gruodžio mėnesio vidurio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, dienos metu, svetimo turto vagystės tikslu, atvyko į E. R., V. S., bendra nuosavybės teise priklausančio miško, esančio Trakų miškų urėdijos, (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo, (duomenys neskelbtini) sklypą ir per kelis kartus, turėdamas tikslą pavogti, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, savavališkai nupjovė 26,763 m ³ žalios medienos, iš kurios 24,77 m ³ išvežė, tokiu būdu pagrobė E. R., V. S., priklausantį turtą už 2477,00 Lt t.y. J. N. savo veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, o taip pat atsižvelgiama į tai, kad yra neteistas, yra baustas administracine tvarka, gydytas psichiatrinėse ligoninėse, į narkologinę įskaitą neįrašytas.

Kaltinamajam inkriminuojamos veikos numatytos LR BK 178 str. 1d. ir BK 145 str.1 d., yra priskirtinos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), o nusikalstama veika numatyta LR BK 234 str. priskirtina prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4d).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą taikant LR BK 75 str. atidedant.

Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai: nukentėjusiosios E. R. 10000 litų neturtinei žalai ir 2477,00Lt turtinei žalai atlyginti. Valstybinė miškų tarnyba pareiškė ieškinį 695,83 Lt sumai turtinei žalai atlyginti

LR BPK 109 str, numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais kriterijais teismas mano, kad civilinės ieškovės E. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo yra pilnai pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Ieškovo Valstybinės miškų tarnybos ieškinys dėl gamtai padarytos žalos dekreminalizavus veiką numatytą LR BK 270 str. 3 d. paliekamas nenagrinėtas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi kompaktinės plokštelės (CD) su pokalbio įrašu patalpintos ir saugomos Trakų r. PK daiktų saugojimo kameroje nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuriuo 2012-06-27 apribota nuosavybės teisė į J. N. priklausantį automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) terminas yra pasibaigęs ir nepratęstas, todėl nuosavybės teisių apribojimas į automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str.1d.,2d. , 4 d.

nusprendžia:

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir nuteisti jį 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d. ir nuteisti jį 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 234 str. ir nuteisti jį 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę J. N. paskirti 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą J. N. atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Baudžiamą bylą dėl nusikaltimo numatyto LR BK 270 str. 3 d. J. N. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis J. N. palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš J. N. civilinės ieškovės E. R. naudai 2477,00 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt septynis litus) turtinės žalos.

Priteisti iš J. N. civilinės ieškovės E. R. naudai 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos.

Priteisti iš J. N. civilinės ieškovės E. R. naudai 1700 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio ieškovo Valstybinės miškų tarnybos ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi kompaktinės plokštelės (CD) su pokalbio įrašu patalpintas ir saugomas Trakų r. PK daiktų saugojimo kameroje - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų raJ. apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas