Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vladui Incui, nukentėjusiajai Ž. C. ir jos atstovui advokatui Jonui Kvaraciejui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Ž. C. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria baudžiamosios bylos Nr. 1-2004-240/2007 nagrinėjimas sustabdytas ir M. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1984-01-09, gyv. Vilkaviškio raj., kuriam po nusikalstamų veikų padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, padariusiam nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. yra kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. spalio 28d., apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini) namo tvoros, Kaune, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Ž. C. - tyčia jėga spausdamas ranką, tuo sukeldamas skausmą bei atimdamas galimybę pasipriešinti, suduodamas du smūgius rankos delnu į veidą, padarydamas kraujosruvą kairiojo žando vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinės kojos kelyje bei grasindamas fiziniu smurtu, palaužęs nukentėjusiosios valią bei atimdamas galimybę priešintis, jėga lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją Ž. C., padarydamas gleivinės nubrozdinimus makšties prieangyje - t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, M. B. yra kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. spalio 28 d., apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini) namo tvoros, Kaune, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Ž. C. - tyčia jėga spausdamas ranką, tuo sukeldamas skausmą bei atimdamas galimybę pasipriešinti, suduodamas du smūgius rankos delnu į veidą, padarydamas kraujosruvą kairiojo žando vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinės kojos kelyje - nežymų sveikatos sutrikdymą, grasindamas fiziniu smurtu, palaužęs nukentėjusiosios valią bei atimdamas galimybę priešintis, jėga tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąją Ž. C. oraliniu būdu.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji Ž. C. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį dėl bylos sustabdymo ir taikymo M. B. priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Priimti nutartį perduoti bylą prokurorui iš naujo tirti ir priteisti jai proceso išlaidas už advokatų paslaugas. Skunde apeliantė nurodo, jog teismas priimdamas šią nutartį, taikyti M. B. atžvilgiu priverčiamąsias medicinos priemones, rėmėsi prieštaringomis teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizėmis, esant tokiems prieštaravimams teismas turėjo paskirti naują ekspertizę. Be to, skunde nurodoma, jog teismas privalėjo išieškoti proceso išlaidas iš M. B..

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusiosios Ž. Ch. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog M. B. po nusikalstamų veikų padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, padariusiam nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir teisingai jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pagrįstai sustabdytas(LR BPK 403str.1d.3p.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu kilus abejonių dėl įtariamojo M. B. sveikatos būklės, jam buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios išvadoje buvo konstatuota, kad reikalinga atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę (t.1,b.l.135). Teismo nutartimi buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė įtariamajam M. B. (t1.,b.l.158). Įtariamajam M. B. buvo atlikta teismo psichiatrijos stacionarinė ekspertizė, kurios išvadoje buvo konstatuota, kad M. B. po veikos padarymo išsivystė lėtinis psichikos sutrikimas ir jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas(t2.,b.l.47-50). Prokuroras ikiteisminį tyrimą užbaigė nutarimu perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. B. (t2.,b.l.66). Su šiuo prokuroro nutarimu proceso dalyviai sutiko ir nutarimas nebuvo skundžiamas.

Kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis M. B. stacionariai buvo tirtas nuosekliai: 2006m. gegužės 29 - liepos 01d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes aktu Nr. 90, kuriame nurodyta, kad M. B. šiuo metu diagnozuojamas laikinas psichikos veiklos sutrikimas-sunkus depresijos epizodas be psichozės reiškinių psichogeninės kilmės, dėl kurio šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. B. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas; jam rekomenduojamas -stacionarus stebėjimas psichikos įstaigoje bendro režimo stebėjimo sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. t.y. VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje iki pasveikimo (b.1.13-15). 2007m.kovo 19- balandžio 04d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes aktu Nr. 29, kuriame nurodyta, kad M. B. iki įtariamos veikos sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu nėra, jam diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, kuris nesiekė psichozinio lygio ir netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Po įtariamos veikos padarymo M. B. išsivystė pasikartojantis ir užsitęsęs depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, pagal trukmę ir psichikos pažeidimo laipsnį prilygstantis lėtiniam psichikos sutrikimui, dėl kurio jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. B. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. (t.2.b.1.47-50). GKK aktu Nr. 12, kuriuo buvo nustatyta, jog M. B. būklė nors šiuo metu ir yra pagerėjusi – nustatyta lengvo laipsnio depresija, tačiau nepatvirtino, jog jis yra pasveikęs. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ekspertizių išvados yra pagrįstos, ir prieštaravimų nenustatyta. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės išvadomis, kur buvo konstatuota, kad kaltinamasis M. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Taip pat, teismas pagrįstai rėmėsi Teismo psichiatrės ekspertės N. M. padarytomis išvadomis, kuri patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizių aktus Nr. 90 ir Nr. 29, ir nurodė, kad „objektyvių medicinos duomenų, kad M. B. iki įtariamos veikos sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra; jam diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, kuris nesiekė psichozinio lygio ir netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Po įtariamos veikos padarymo M. B. išsivystė pasikartojantis (užsitęsęs) depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, pagal trukmę ir psichikos pažeidimo laipsnį prilygstantis lėtiniam psichikos sutrikimui, dėl kurio jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. B. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą." Ekspertė pabrėžė, kad tai nėra laikinas psichikos sutrikimas.

Taigi, pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti, t.y. panaikinant priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir perduoti bylą prokurorui iš naujo tirti, nėra jokio įstatyminio pagrindo, kadangi remiantis pagrįstomis, aiškiomis ir neprieštaraujančiomis psichiatro išvadomis, nėra pagrindo netikėti, bei nėra pakankamo pagrindo, nesant prieštaravimų tarp šių išvadų, skirti naują psichiatrinę ekspertizę.

Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas šią nutartį tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, o būtent, paskyrus kaltininkui priverčiamąją medicinos priemonę ir sustabdant bylos nagrinėjimą, neįmanoma išspręsti civilinio ieškinio klausimo, kadangi jis gali būti sprendžiamas tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, o šiuo metu toks klausimas sprendžiamas negali būti, įstatymas tokios galimybės nenumato, nes bylos nagrinėjimas yra sustabdytas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiosios Ž. Ch. apeliacinį skundą atmesti.