Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant G. R., dalyvaujant ieškovei L. L. ir jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, atsakovo UAB „Skaitmeninis kodas“ atstovui D. R., trečiajam asmeniui A. N. ir jo atstovui advokatui G. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui UAB „Skaitmeninis kodas“ trečiajam asmeniui A. N. dėl neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-05-10 Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-41-347/2010, kurioje priėmė nutartį nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis LR BPK 3 str. Id. 2p., 235 str., LR BK 95 str., t.y. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ta pačia teismo nutartimi ir vadovaujantis LR CK 6.263 str., LR CPK 296 str. 1d. 12p. prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas paliko nenagrinėtu, tačiau tai neužkerta kelio ieškovei ginti savo teises civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad E. L. žuvo dėl kaltų atsakovo darbuotojo veiksmu, jis privalo visiškai atlyginti savo veiksmais padarytą ir neatlygintą moralinę (neturtinę) žalą. Civilinė atsakomybė, ieškovės nuomone, kyla ir iš kaltų kaltininko veiksmų ir vadovaujantis LR CK 6.263 str., 6.264 str. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Nusikaltimo padarymo metu tretysis asmuo A. N. dirbo pas atsakovą. AB „AKSA“ ir atsakovo 2004-09-20 sudarytos sutarties pagrindu, A. N. atliko jam pavestą AB „ AKSA“ darbą dėl betono gamybos mazgo, betono maišyklių Nr. 1 ir Nr. 2 elektrinės schemos sudarymo. Po to, kai atsakovas pakeitė betono maišyklės elektrinę schemą, rizika įvykti nelaimingam atsitikimui tik padidėjo. Tai patvirtina teismui pateikiamas Lietuvos teismo ekspertizių centro atliktos ekspertizės aktas. Nurodė, kad AB „AKSA“ savo darbuotojų veiksmais padarytą žalą visiškai atlygino (tame tarpe turtinę žalą) bei 50 000 Lt. neturtinę žalą.

Taip pat paaiškino, kad jai, kaip žuvusiojo motinai yra padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, nes su žuvusiuoju jie buvo emociškai labai susiję, tarpusavio santykiai buvo labai glaudūs. Juolab, kad sūnus mirė ant tėvo rankų, kas tik pagreitino ieškovės sutuoktinio mirtį. Ieškovė nurodė, kad tai yra gyvenimo pilnatvės praradimas, atsirado didelis liūdesys ir slogios mintys dėl ateities. Ji išgyveno daug emocinių sukrėtimų dėl prarastų svajonių išsipildymo, atsirado perdėti kompleksai, sutriko kasdieniniai gyvenimo džiaugsmo pojūčiai, sugriovė psichinę, dvasinę ir socialinę gerovę, ieškovė praktiškai neteko šeimos. Nurodė, kad visais atvejais neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų. Jei išgyvenimai sukelti dėl beprasmiškos ir staigios artimo žmogaus žūties, jie yra ypač dideli, pasekmės itin sunkios ir ilgalaikės. Žmogaus teisė į gyvybę yra didžiausia vertybė, saugoma įstatymo (Lietuvos Konstitucijos 19 str.). Akivaizdu, kad žmogaus gyvybės atėmimu sukeltos pasekmės yra sunkiausios, kas ir lemia didesnio neturtinės žalos dydžio nustatymą.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2005-04-23 įvykus nelaimingam atsitikimui AB "Aksa" patalpose, kai žuvo AB "Aksa" darbuotojas E. L., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu įtariamuoju buvo pripažintas atsakovo darbuotojas A. N.. Baudžiamoji byla buvo pradėta nagrinėti Kauno m. apylinkės teisme, tačiau vėliau nutraukta dėl senaties termino. Atsakovo darbuotojo A. N. kaltė neįrodyta, kas būtų pagrindas atsakomybei atsirasti. Be to, vienas iš deliktinės atsakomybės ypatumų yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju, tarp atsakovo darbuotojo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties nėra priežastinio ryšio. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, iš kurių galima daryti išvadą, kad nukentėjęs E. L. bei AB "Aksa" darbuotojai nesilaikė darbų saugos reikalavimų, taip pat laiku nesuteikė pagalbos nukentėjusiajam, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos. Atsakovo darbuotojo A. N. dalyvavimas renovuojant ir atnaujinant betono mazgo elektros instaliaciją neturi jokio ryšio su nelaimingu atsitikimu Be to, įvykio metu dirbo AB "Aksa" darbuotojas, todėl AB "Aksa" yra įrangos, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. AB "Aksa", kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, tenka atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, nepaisant to, ar žala padaryta su kalte ar be jos. AB "Aksa", kuri dėl netinkamo darbuotojų parinkimo, silpnos kontrolės prisiėmė atsakomybę, padengdama ieškovei turtinę ir neturtinę žalą. 2005-01-07 įsakymu E. L. buvo suteikta statybinių mašinų mašinisto kvalifikacija, taip pat jis buvo supažindintas ir instruktuotas su daugeliu darbų saugos instrukcijų, kurios reglamentavo jo darbą, teises ir pareigas. Taip pat minėtoje instrukcijose buvo numatyti draudimai. Minėtų darbų saugos reikalavimų nesilaikymas yra dalinė nukentėjusiojo kaltė, todėl darytina išvada, kad kyla mišri tiek nukentėjusiojo, tiek darbdavio AB "Aksa" keitė. Tai yra fakto klausimas, kuris atsispindi LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Tyrimo pažymoje, kurioje nurodyta, kad ištyrus mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, viena iš nelaimingo atsitikimo įvykio priežasčių yra "Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų" reikalavimų pažeidimas, kai maišyklėje įrengtu jungikliu atsitiktinai juo manipuliuojant, buvo įjungta maišyklė. Tai vienintelis užbaigtas tyrimas ir peteikta aiškiai suformuluota išvada dėl minėto įvykio. Be to, LR Valstybinė darbo inspekcija pabrėžia, kad AB "Aksa" tikrinusi ir anksčiau, tačiau iki tol jokių su darbo sauga susijusių pažeidimų nustatyta nebuvo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad ekspertizė, kuria remiasi ieškovė, atlikta remiantis ne UAB „Aksa“ esančios betono maišyklės gamykline schema, todėl ekspertizės išvadomis vadovautis negalima. Taip pat nurodė, kad , kadangi eksperto išvada buvo atlikta prieš iškeliant šią civilinę bylą, t.y. ne pagal teismo nutartį šioje byloje, todėl ji negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada LR CPK 212 straipsnio prasme, ir ji turėtų būti vertinama kaip rašytinis įrodymas, kadangi jame pateikta žinių, turinčių reikšmės bylai (LR CPK 197 str. 1d.) ir vertintinas kartu su kitais įrodymais.

Tretysis asmuo A. N. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas deliktine jo atsakomybe ir tomis pačiomis prielaidomis, kurios buvo iškeltos, tačiau nepagrįstos ir neįrodytos baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-0882-05. Nurodė, kad jis, būdamas UAB „Skaitmeninis kodas" inžinieriumi, nebuvo nelaimingo atsitikimo metu AB „Aksa" teritorijoje ir negalėjo būti atsakingas už nelaimingo atsitikimo metu ir prieš jį vykdytas veikas: netinkamą, ne pagal paskirtį ir saugumo instrukciją eksploatuotą betono maišyklę, pačios aukos sąmoningą elgesį, pažeidžiantį elementarius saugaus darbo principus ir abejotinus aukos „gelbėjimo" veiksmus po įvykio, kurie, tikėtina, peržengė būtinojo reikalingumo ribas ir buvo tikroji žmogaus žūties priežastis. Paaiškino, kad jis UAB "Skaitmenis kodas" atliko inžinieriaus, o ne projektuotojo funkcijas, o už viso AB "Aksa" užsakymo įgyvendinimo projektą, tame tarpe ir už betono maišyklių atnaujinimo darbus bei valdymo schemų suderinimą su užsakovu, buvo atsakingas UAB "Skaitmeninis kodas" projektų vadovas. Betono maišyklės saugiam valdymui buvo įrengtas kelių pakopų įjungimas/ išjungimas, kurį sistemiškai turėjo atlikti ne vienas, o keli atsakingi AB „Aksa" darbuotojai. Maišyklės saugaus eksploatavimo sąlygos aprašytos naudojimo instrukcijoje. Todėl savaiminio maišyklės įsijungimo tikimybė, sistemiškai (keliais tiksliniais valdymo veiksmais iš eilės ir vienu metu) nepažeidžiant bendrųjų ir specialių saugaus darbo su betono maišyklėmis reikalavimų, UAB „Skaitmeninis kodas" atnaujinus betono maišykles, buvo eliminuota. Po maišyklės sumontavimo užsakovas AB "Aksa" dėl saugumo jokių pastabų neturėjo ir daugiau nei pusę metų ją saugiai eksploatavo, tačiau tik pačios AB "Aksa" darbuotojams sistemiškai pažeidus darbo saugos reikalavimus (ne vienu tiksliniu veiksmu) įvyko nelaimingas atsitikimas. Jeigu AB "Aksa" darbuotojai, tame tarpe ir pati auka, būtų laikęsi saugaus darbo instrukcijų ir sistemiškai jų nepažeidę, nelaimingas įvykis net teoriškai negalėjo įvykti. Betono maišyklės saugumui užtikrinti, buvo numatytas kompiuterinis valdymas su blokavimo funkcija. Rankinis valdymas buvo numatytas išimtinai tik „prasukimo" funkcijai, t.y. laikinam, trumpalaikiam maišyklės įjungimui - atliekų šalinimui po valymo, bet ne maišyklės įjungimui pastovaus veikimo režimu, todėl jokiomis aplinkybėmis negalėjo būti paliekamas be priežiūros. Tam, kad būtų užtikrintas saugus darbas Veikiant rankiniam valdymui, buvo parengta naudojimo instrukcija, vienareikšmiškai draudžianti atlikti bet kokius darbus maišyklės viduje ar išorėje esant įjungtam rankiniam valdymui.

Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad jis tik 2004-09-03 buvo priimtas pas atsakovą į darbą inžinieriaus pareigoms, t.y. jau po to, kai UAB „Skaitmeninis kodas“ buvo atlikęs sutartinius darbus ir pasirašęs tų darbų priėmimo –perdavimo aktą. Po betono maišyklės modernizavimo, visas funkcijas perėmė kompiuteris, tame tarpe mygtukai ir blokavimo funkcija buvo perkelti į kompiuterio ekraną. Kadangi betono maišyklė buvo sena, sovietinių laikų, ji buvo modernizuota, tačiau jam nežinoma, ar gamintojo schema buvo su mygtukiniu valdymu iki modernizavimo, kadangi UAB „Aksa“ tokios schemos UAB „Skaitmeninis kodas“ pateikusi nebuvo. Nurodė, kad jis neprojektavo jokių schemų, o tik nupiešė jas pagal faktą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Mirties Liudijimas (b.l.6) patvirtina tai, kad E. L. mirė 2005-04-25, mirties priežastis – uždusimas suspaudus krūtinės ląstą. Lietuvos Teisės Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno Ekspertinio skyriaus Specialisto išvadoje ( Baudž. byla Nr. 26-1-00882-05, It. b.l.21-24) nurodyta, kad E. L. mirė nuo uždusimo, suspaudus krūtinės ląstą, E. L. mirtis konkrečiai įvyko nuo krūtinės ląstos suspaudimo tarp judančių ir nejudančių maišyklės detalių.

Iš Sutarties Nr. 2004/2 ( Baudž. byla Nr. 26-1-00882-05, IIt. b.l.43-47) matyti, kad 2004-01-16 UAB „Skaitmeninis kodas“ įsipareigojo pateikti prekes bei elektrifikuoti betono mazgą pagal užsakovo UAB „Aksa“ pateiktą techninę užduotį. Į šio mazgo elektrifikavimo darbų sąrašą įėjo ir atsakovo įsipareigojimas paruošti ir suderinti projektą bei suprojektuoti elektrinius mazgus (Sutarties 1.1 11p.); į Darbų atlikimo įsipareigojimus (Sutarties priedas Nr. 2) – elektrinių schemų ruošimas. Darbų ir medžiagų priėmimo-perdavimo aktas ( Baudž. byla Nr. 26-1-00882-05, It. b.l.152) patvirtina tai, kad 2004-06-01 pasirašydami šį aktą užsakovas UAB „Aksa“ ir vykdytojas UAB „Skaitmeninis kodas“ patvirtino, kad pagal minėtą sutartį darbai yra atlikti, t.y. betono mazgas elektrifikuotas; aktą pasirašė UAB „Aksa“ technikos direktorius A. B. ir energetikas A. B. bei UAB „Skaitmeninis kodas“ projektų vadovas D. L..

Iš Sutarties Nr. 2004/10 ( Baudž. byla Nr. 26-1-00882-05, IIt. b.l.52-58) matyti, kad 2004-01-23 UAB „Skaitmeninis kodas“ įsipareigojo patiekti prekes išvardintas sutarties 1.1 punkto sąraše bei automatizuoti cheminių priedų dozavimą pagal užsakovo pateiktą techninę užduotį; pagal sutarties priedo Nr. 2 įsipareigojimus – paruošti dokumentaciją, tame tarpe – paruošti valdymo elektrines schemas. Darbų ir medžiagų priėmimo-perdavimo aktas ( Baudž. byla Nr. 26-1-00882-05, IIt. b.l.63-64) patvirtina tai, kad 2004-09-29 pasirašydami šį aktą užsakovas UAB „Aksa“ ir vykdytojas UAB „Skaitmeninis kodas“ patvirtino, kad pagal minėtą sutartį darbai yra atlikti, t.y. atlikta betono gamybos mazgo vienos maišyklių poros valdymo - dozavimo sistemų modernizacija; aktą pasirašė UAB „Aksa“ technikos direktorius A. B. bei UAB „Skaitmeninis kodas“ direktorius A. S..

A. N. Darbo sutartis (Baudž. byla Nr. 26-1-00882-05, It. b.l.163, 164) patvirtina tai, kad A. N. pas atsakovą įsidarbino 2004-09-03, t.y. praėjus trims mėnesiams po Darbų ir medžiagų priėmimo-perdavimo akto, kuriuo patvirtintas betono mazgo elektrifikavimas, pasirašymo. Iš Funkcinės betono mazgo schemos (Baudž. byla Nr. 26-1-00882-05, IIt. b.l.89-103) matyti, kad ją A. N. atliko 2004-09-20.

Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadose (Baudž. byla Nr. 26-1-00882-05, It. b.l.47-49) nurodyta, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, o būtent pažeista LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 1 priedo 2.1 p.

UAB „Skaitmeninis kodas“ direktoriaus G. S. rašte Kauno miesto apylinkės teismui (It. b.l. 148) nurodyta, kad „2004 metų pabaigoje AB „Aksa“ prašymu buvo padaryti kai kurie pakeitimai schemose, susiję su betono maišyklės rankiniu valdymu. A. N. atliko darbus, vadovaudamasis įrenginių elektrosaugos taisyklėmis.“

2006-06-28 Ekspertizės akto išvadose (b.l.7-10) nelaimingo atsitikimo techninėmis priežastimis nurodyta elektrinio blokavimo, siekiant išvengti savaiminio betono maišyklės elektros variklio paleidimo, suveikus galiniam dangčio jungikliui nebuvimas, kai UAB „Skaitmeninis kodas“ pakeitė betono maišyklės elektros pavaros valdymo elektrinę schemą, o taip pat paskirstymo spintoje esančio 2-os betono maišyklės automatinio jungiklio, kas sudarė galimybes paleisti betono maišyklės elektros variklį nuspaudus galinį jungiklį, įjungimas. Nelaimingo atsitikimo organizacine priežastimi nurodyta nukentėjusiojo E. L., jo darbo vietoje sudarius gyvybei ir sveikatai pavojingą situaciją, palikimas be priežiūros ir tolimesnių jo veiksmų nekontroliavimas. Pažymėtina, kad Ekspertizės tyrimo aprašomojoje dalyje ekspertas nurodė, kad „ ...esminė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo elektrinio blokavimo nuo atsitiktinio betono maišyklės elektros pavaros variklio galiniu jungikliu įjungimo, nebuvimas po to, kai UAB „Skaitmeninis kodas“ pakeitė betono maišyklės elektrinę schemą:.

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas L. R. paaiškino, kad jam buvo pateiktos dvi skirtingos schemos, kurios jo supratimu, turėjo būti gamyklinė įrenginio schema ir A. N. nubraižyta schema. Jis įvykio vietoje nebuvo, neturėjo tokio įpareigojimo ir ekspertizę atliko pagal pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje ir buvo dvi minėtos schemos. Ištyręs šias dvi schemas ekspertas padarė išvadą, kad betono maišyklės gamintojo elektros pavaros elektrinė schema, kurioje buvo blokuojamas elektros variklio paleidimas, buvo pakeista eliminuojant elektrinio blokavimo funkciją. Ekspertas nurodė, kad ekspertizės atlikimo metu jam nebuvo žinoma apie tai, kad A. N. nekeitė (netobulino ir neprojektavo) schemos, o tik užfiksavo faktą grafiniame schemos pavidale. Taip pat nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad ekspertizei buvo pateikta ne tos maišyklės schema.

Apklaustas baudžiamojoje byloje ekspertas L. R. paaiškino, kad A. N. įvesdamas rankinį valdymą, kad vizualiai būtų kontroliuojama vieta prie betono maišyklės riziką sumažino technologinio proceso metu, tačiau neatstatė tokio saugumo laipsnio, kurį buvo numatęs betono maišyklės gamintojas, t.y. neįgyvendino elektrinės blokuotės nuo elektros variklio paleidimo, nuspaudus galinius jungiklius.

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo bei betono maišyklės paso kopijos bei gamyklinės darbų saugos ir techninės eksploatacijos (Baudž. byla Nr. 26-1-00882-05, IIt. b.l.142- 163) matyti, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 1200 litrų talpos priverstinio veiksmo ciklinės betono maišyklės eksploatacijos instrukciją kartu su elektros schema, analogiška schemai, kurią ikiteisminio tyrimo metu pateikė elektrikas P. N.

2010-05-10 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (b.l.11-13) baudžiamasis procesas A. N., A. B. ir M. V. atžvilgiu nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Liudytoju apklaustas M. V. nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu jis dirbo meistro pareigose. Patvirtino, kad nelaimingo atsitikimo metu buvo parengta betono maišyklės valdymo eksploatavimo instrukcija, tačiau ar buvo pakeista maišyklės elektrinė schema, kas ją keitė ir ar tuo metu buvo schemoje elektrinio blokavimo funkcija, atsakyti negalėjo, nurodydamas, kad į šiuos klausimus galėtų atsakyti energetikas (b.l.95).

Liudytoju apklaustas tuo metu energetiku UAB „Aksa“ dirbęs A. B. nurodė, kad UAB „Skaitmeninis kodas“ modernizavo, t.y. kompiuterizavo dviejų betono maišyklių valdymą, tačiau betono maišyklės valdymo schema pakeista nebuvo. Taip pat nurodė, kad iki betono maišyklių valdymo modernizavimo taip pat nebuvo elektrinio blokavimo, o UAB „Skaitmeninis kodas“ tik pakeitė kabelį, kirtiklį, elektros valdymo spintą. Kadangi iš esmės niekas nesikeitė, darbų saugos instrukcija taip pat nebuvo pakeista. Liudytojas taip pat nurodė, kad gamyklinio betono maišyklių paso įmonėje nebuvo, todėl buvo padaryta paso iš Gelžbetonių atramų gamyklos kopija (b.l.96-99).

Apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje A. B. nurodė, kad po sutarties su UAB „Sklaitmeninis kodas“ pasirašymo bendrovės elektrikas P. N. pateikė šiai įmonei betono maišyklių gamyklines schemas bei aprašymus, taip pat nurodė, kad jo manymu elektrinio blokavimo funkcijos nebuvo ir gamykliniame variante. (IIIt. b.l.107)

Liudytoju apklaustas P. N. nelaimingo atsitikimo metu dirbęs UAB „Aksa“ elektriku nurodė, kad UAB „Skaitmeninis kodas“ naujai permontavo betono mazgą, elektrinę vežimėlių dalį, maišyklių skyrių, padarė viso mazgo naują instaliaciją, tačiau iš esmės maišyklių veikimo principas nebuvo pakeistas, iki jų valdymo modernizavimo blokavimo mygtukų nebuvo, jie buvo papildomai įrengti po nelaimingo atsitikimo. Nurodė, kad maišyklės elektrinė schema pakeista nebuvo. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė savo seną betono maišyklės schemą, kuri jo nuomone, atitiko betono maišyklės valdymą iki rekonstrukcijos (b.l.142-144). Tas pačias aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (Baudž. byla Nr. 26-1-00882-05 – It. b.l.37; IIIt. b.l.79,80).

Liudytoju apklaustas G. S., buvęs UAB „Skaitmeninis kodas“ vadovas nurodė, kad atsakovo įmonė atliko darbus AB „Aksa“ pagal sutartis, t.y. elektrifikavo betono mazgą, pagal sutarties priedus, tačiau jo veikimo principas išliko tas pats. Nurodė, kad darbai buvo žodžiu derinami su vyr. energetiku A. B. ir technikos direktoriumi A. B.. Kai A. N. įsidarbino jų įmonėje, darbai pagal sutartį jau buvo atlikti ir priduoti, o jis tik pagal faktą nubraižė schemą ir atliko kitus darbus šalinant netikslumus ir atliekant techninę priežiūrą.

Apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje G. S. nurodė, kad AB „Aksa“ jiems nepateikė betono maišyklės elektrinės gamyklinės schemos, todėl A. N. buvo pavesta sudaryti naujai įdiegtinos sistemos elektrinę schemą, kurią jis ir sudarė. Nauja schema į gamybą buvo įdiegta 2004 metų rudenį (IIIt. b.l.96, 98).

Liudytoju apklaustas A. B. AB „Aksa“ gamybos technikos direktorius patvirtino, kad su UAB „Aksa“ 2004 metų sausio mėnesį buvo sudarytos dvi sutartys - dėl betono mazgo elektrifikavimo ir jo automatizavimo bei modernizavimo. 2004 metų metų birželio mėnesį buvo pasirašytas vienas darbų atlikimo aktas, o rugsėjo mėnesį galutinis darbų atlikimo aktas. Pagal sudarytą sutartį buvo numatyta, kad baigus darbus, turi būti pateiktos schemos. Liudytojas patvirtino, kad atliekant šiuos darbus betono maišyklės veikimo principas nebuvo pakeistas, elektrinio blokavimo nei iki to, kol UAB „Skaitmeninis kodas“ atliko darbus, nei po šių darbų atlikimo nebuvo, jis buvo papildomai sumontuotas tik po nelaimingo atsitikimo. Paaiškino, kad AB „Aksa“ dirba 40 metų, o tose pareigose – 20 metų, ir niekada elektrinio blokavimo funkcijos nebuvo. Liudytojas nurodė, kad elektrikas P. N. pateikė UAB „Skaitmeninis kodas“ jų įmonėje buvusią betono maišyklės schemą, tačiau negalėjo patvirtinti, ar ši schema iš tikrųjų buvo UAB „Aksa“ esančios betono maišyklės gamyklinė schema ar kitoje įmonėje esančių maišyklių scema paaiškindamas, kad jos iš esmės yra vienodos.

Apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje A. B. nurodė, kad jis neprisimena ar valdymas buvo toks pat iki rekonstrukcijos ar jis pasikeitė po UAB „Skaitmeninis kodas“ įvykdytos rekonstrukcijos (IIIt. b.l.99).

Apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje A. N. nurodė, kad jis nuo 2004-09-03 iki 2005-04-15 dirbo UAB „Skaitmeninis kodas“ inžinieriumi ir tik įsidarbinęs iš karto pradėjo vykdyti AB „Aksa“ betono maišyklių projekto derinimo darbus. Jis užbaigė projektuoti maišyklių valdymo schemą, bei sumontavo valdymo režimo pasirinkimo raktus. Schemos sudarymui tiesiogiai įtakojo AB „Aksa“ technikos direktorius A. B. ir energetikas A. B. IIIt. b.l.108, 109)-.

Apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje tuometinis UAB „Skaitmeninis kodas“ projektų vadovas D. L. nurodė, kad sutarties su AB „Aksa“ pagrindu žodiniu susitarimu buvo padaryta papildoma maišyklių avarinio stabdymo sistema, kuri nebuvo skirta naudoti maišyklės išjungimui atliekant einamąjį remontą ar valymą. AB „Aksa“ prašymu buvo papildyta betono maišyklės elektrinės dalies valdymo schema ir pagal ją atlikti darbai. Šį darbą buvo pavesta atlikti tuo metu atsakingam už elektroninės dalies darbus inžinieriui A. N. (IIIt. b.l. 92,93).

Apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje tuometinis UAB „Skaitmeninis kodas“ inžinierius G. Ž. nurodė, kad kai buvo pasirašyta sutartis su AB „Aksa“ jam žodžiu buvo pavesta sudaryti elektrines principines schemas, jis pats buvo nuvykęs į AB „Aksa“, ir tyrinėjo betono gamybos mazgo įrenginių veikimo principus. Nurodė, kad jokių elektrinės dalies schemų užsakovai jiems nepateikė, teigdami, kad jų nėra; jis pats asmeniškai sudarė elektrines principines schemas, pagal kurias betono gamybos maišyklės turėjo būti valdomos iš kompiuterio. Liudytojui dirbant pagal jo sudarytą elektrinę schemą buvo pakeista visa jėgos dalis – jėgos kabeliai, magnetiniai paleidėjai, o valdymo scema dar buvo likusi sena. Liudytojas patvirtino, kad jis iš UAB „Skaitmeninis kodas“ išėjo 2004-07-12, tačiau tai dienai naujas betono gamybos mazgo valdymas dar nebuvo įgyvendintas, o apie 2004-06-01 darbų ir medžiagų priėmimo-perdavimo akto pasirašymą jam nieko nėra žinoma (b.l.90)

Apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje tuometinis AB „Aksa“ energomechaninės tarnybos viršininkas A. Č. nurodė, kad jam pradėjus dirbti tose pareigose 2004 metų rudenį, betono maišyklių Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 pasų nebuvo, todėl jis pasiskolino vieną pasą iš Gelžbetoninių atramų gamyklos, kadangi jie eksploatavo analogiškas maišykles, ir pasidarė paso kopiją. Liudytojas paaiškino, kad nors AB „Aksa“ betono maišyklės yra pagamintos 1976 metais, o pasa yra betono maišyklės, pagamintos 1973 metais, jos yra analogiškos ir tai nurodo indeksas C-951 (raidės rusiškos) ir gamintojas – Donecko sritis, Slavenskas (b.l.76).

Apibendrinant surinktus įrodymus tiek šioje civilinėje byloje, tiek ir baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-00882/05 nustatyta, kad 2004-01-16 ir 2004-01-23 sutarčių tarp AB „Aksa“ ir UAB „Skaitmeninis kodas“ pagrindu AB „Aksa“ buvo ne tik pateiktos prekės bei elektrifikuotas betono mazgas, bet ir pakeista betono maišyklės elektros pavaros valdymo elektrinė schema. Šiuos darbus atliko UAB „Skaitmeninis kodas“ darbuotojai. Tai patvirtina tuometinio šios įmonės inžinieriaus G. Ž., projektų vadovo D. L., buvusio įmonės vadovo G. S. ir paties A. N. parodymai baudžiamojoje byloje. Tai, kad tretysis asmuo A. N. pakeitė savo parodymus nagrinėjant civilinę bylą nurodydamas, kad jis neatliko jokių elektrinės schemos projektavimo darbų, o tik grafiškai atvaizdavo popieriuje tai po to, kai buvo atlikti betono mazgo elektrifikavimo darbai, vertintina kritiškai, kadangi, kaip minėta, tai prieštaruja jo ir liudytojų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bei surinktiems rašytiniams įrodymams tiek civilinėje, tiek ir baudžiamojoje bylose. Ta aplinkybė, kad prieš tris mėnesius iki A. N. įsidarbinant UAB „Skaitmeninis kodas“ buvo pasirašytas 2004-06-01 Darbų ir medžiagų priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo patvirtintas betono mazgo elektrifikavimas, teismo nuomone, taip pat nepatvirtina, kad A. N. neprisidėjo prie elektrinės schemos projektavimo ir keitimo, kadangi kaip parodė buvęs UAB „Skaitmeninis kodas“ inžinierius G. Ž., jis išėjo iš darbo toje įmonėje 2004-07-12, tačiau tai dienai naujas betono gamybos mazgo valdymas dar nebuvo įgyvendintas, o AB „Aksa“ gamybos technikos direktorius A. B. nurodė, kad po dviejų sutarčių dėl tam tikrų darbų atlikimo su UAB „Skaitmeninis kodas“ 2004 metų birželio mėnesį buvo pasirašytas vienas darbų atlikimo aktas, o rugsėjo mėnesį galutinis darbų atlikimo aktas. Pagal sudarytą sutartį buvo numatyta, kad baigus darbus, turi būti pateiktos schemos. Kaip minėta, ir pats A. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tik įsidarbinęs iš karto pradėjo vykdyti AB „Aksa“ betono maišyklių projekto derinimo darbus; užbaigė projektuoti maišyklių valdymo schemą, bei sumontavo valdymo režimo pasirinkimo raktus. Šie parodymai leidžia daryti išvadą, kad 2004-06-01 pasirašytas Darbų ir medžiagų priėmimo-perdavimo aktas buvo tarpinis, formaliai dėl teismo nenustatytų priežasčių pasirašytas formaliai ir neatspindėjo realios darbų atlikimo padėties. Todėl įvertinus visus bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus labiau tikėtina, kad po visų sutartimis atliktų darbų pabaigimo ir 2004-09-20 A. N. Funkcinės betono mazgo schemos sudarymo 2004-09-29 buvo pasirašytas galutinis darbų atlikimo aktas.

Apibendrinus visus byloje surinktus įrodymus neginčytinai nustatyta, kad AB „Aksa“ nepateikė užsakovui UAB „Skaitmeninis kodas“ gamyklinės betono maišyklės elektrinės schemos nei prieš pradedant jos modernizavimo (elektrifikavimo) darbus nei jų atlikimo metu, o atsakovo darbuotojai įvykdė sutartimis nustatytus darbus neturėdami gamintojo įrenginio dokumentų.

Teismui nustačius šias faktines aplinkybes konstatuotina, kad A. N., elektrinę schemą sudarė nesusipažinęs su betono maišyklės gamintojo pateikta elektros schema. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 3d. numato, kad Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimosi taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. Kaip minėta, eksperto L. R. ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad viena iš 2005-04-23 įvykusio nelaimingo atsitikimo techninių priežasčių ir buvo tai, kad po to, kai atsakovas pakeitė betono maišyklės elektros pavaros valdymo elektrinę schemą buvo pašalintas elektrinis blokavimas, siekiant išvengti savaiminio betono maišyklės elektros variklio paleidimo, kitaip tariant, pakeistoje betono maišyklės schemoje nebebuvo numatyta apsauga nuo variklio savaiminio pasileidimo (elektrinis blokavimas). To pasekoje buvo pažeisti ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 1 priedo 2.1 p. ir 2.14p. reikalavimai. Atsakovo ir trečiojo asmens A. N. argumentai apie tai, kad elektrinio blokavimo nebuvo ir iki atsakovui pradedant sutartinius darbus neturi esminės reikšmės, kadangi, teismo nuomone, UAB „Skaitmeninis kodas“ apskritai negalėjo pradėti tokio įrenginio elektifikavimo darbų, tame tarpe ir elektrinės schemos projektavimo ir keitimo, neturėdamas darbo priemonės gamyklinių dokumentų.

Atsakovo argumentas, kad ekspertui buvo pateikta ne AB „Aksa“ įrenginio elektros schema, o kitos gamyklos analogiško įrenginio schema, teismo nuomone, neturi reikšmės, kadangi kaip nurodė apklausti byloje liudytojai, visos tuo metu įsigytos betono maišyklės buvo standartinės, o jų elektrinės schemos analogiškos. Kaip nurodė liudytojas, tuometinis AB „Aksa“ energomechaninės tarnybos viršininkas A. Č., tai kad betono maišyklės yra analogiškos nurodo indeksas C-951 (raidės rusiškos) ir tas pats gamintojas, šiuo atveju, Donecko sritis, Slavenskas. Tai, kad AB „Aksa“ betono maišyklės pagamintos trim metais vėliau, taip pat neturi reikšmės, kadangi nebuvimas prie indekso raidės M, kas paprastai reiškia įrenginio modernizavimą, leidžia daryti išvadą, kad AB „Aksa“ įrenginys, pagamintas 1976 metais yra analogiškas įrenginiui, pagamintam 1973 metais.

Atsakovo argumentas, kad eksperto išvada neturėtų būti laikoma įrodymu – eksperto išvada, teismo nuomone, taip pat nėra pagrįstas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada- laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Nagrinėjamu atveju ekspertizė paskirta teismo nutartimi, ją atliko Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertas turintis atitinkamą kvalifikaciją, pats ekspertizės aktas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl šis atsakovo argumentas, vien dėl tos priežasties, kad ekspertizė paskirta ne šioje civilinėje byloje, teismo nuomone, atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad, kai ekspertizė – faktų tyrimo procesas yra atliekamas asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, surašyta eksperto išvada nelaikoma įrodinėjimo priemonė – eksperto išvada, o priskirtina kitai įrodinėjimo priemonei – rašytiniam įrodymui. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Vien tai, kad ši eksperto išvada negali būti prilyginama teismo ekspertų išvadoms CPK prasme, teismo vertinimu, visiškai nepaneigia ir įrodomosios reikšmės aspektu nesumenkina joje pateikiamų duomenų, gautų atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Pažymėtina, kad šiame sprendime aptarti ir įvertinti visi kiti įrodymai ir eksperto išvada vertinama pagal LR CPK 218 str. nuostatas – kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė priteisti dėl sūnaus gyvybės atėmimo patirtą neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimas asmens gyvybės atėmimo atveju reglamentuojamas CK 6.250 str. 2 d. ir 6.263 str.. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už dėl gyvybės atėmimu atsiradusią žalą. CK 6.263 str. 2 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Be turtinės, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 str.1d.).Nustatyta, kad ieškovės ir žuvusiojo ryšys buvo labai artimas, žuvusysis buvo jaunas žmogus, savo šeimos sukūręs nebuvo, gyveno kartu su tėvais, todėl darytina išvada jog ieškovė turi reikalavimo teisę dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, įvertintas priežastinis ryšys tarp jo veiksmų (neveikimo), pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas vykdymo aspektu bei kilusių neigiamų pasekmių. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina, kad tarp atsakovo saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo mirties bei atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis turi atlyginti ieškovei padarytą žalą.

Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.).

Šioje byloje teismas, nustatydamas priteistiną iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į tai, kad ieškovė dėl sūnaus, su kuriuo kartu gyveno ir buvo siejama glaudžių šeiminių ryšių, žūties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkių psichologinių ir fizinių išgyvenimų, emocinę depresiją; neužilgo po sūnaus žūties mirė jos sutuoktinis, kuris matė sūnaus mirtį, ir kuri, anot ieškovės, pagreitino sutuoktinio mirtį; atsakovo atliekami darbai turėjo atitikti saugumo standartus, kad nekiltų pavojaus darbuotojų sveikatai ir gyvybei; nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo ieškovės sūnus, įvyko ne tik dėl nukentėjusiojo darbdavio AB „Aksa“ darbuotojų kaltės bei nukentėjusiojo neatsargumo, bet ir dėl atsakovo darbuotojų kaltės; ieškovė jau yra gavusi 50 000Lt. neturtinės žalos kompensaciją iš AB „Aksa“; atsakovas UAB „Skaitmeninis kodas“ įrodymų dėl savo materialinės padėties teismui neteikė laikydamas, kad ieškinys jo atžvilgiu nepagrįstas apskritai. Tokiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad šiuo atveju, priteisus ieškovei iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nebus pažeisti CK 1.5 įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovei priteistinos turėtos išlaidos advokato pagalbai (LR CPK 93 str. 2d., 98 str.) ir valstybei - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d. 3p.) proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t.y. ieškovei iš atsakovo priteistina 280 Lt. išlaidų advokato pagalbai ir valstybės naudai iš atsakovo priteistina 50 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš ieškovės valstybei priteistina 72,40 lt. išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 93 str.. 2d., 88 str. 1d. 3p.) proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai,

Pagal LR CPK 93 str. nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims pareiškusiems savarankiškų reikalavimų, bet ir tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (LR CPK 47 str. 2d.) ( 2006-06-21 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006). Taigi, šiuo atveju, ieškinį patenkinus iš dalies trečiajam asmeniui UAB „Skaitmeninis kodas“ iš ieškovės priteistina 960 Lt. išlaidų advokato pagalbai.

Iš ieškovės ekspertui priteistinos jo turėtos 380,42Lt. išlaidos, kadangi ekspertas buvo kviestas į teismo posėdį ieškovės prašymu (LR CPK 89-91 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 270,str. str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Skaitmeninis kodas“, į.k. 235500960, esančios Savanorių pr.271, Kaunas 20 000 Lt. (dvidešimt tūkstančių Lt.) neturtinės žalos ir 280 Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Skaitmeninis kodas“, į.k. 235500960, esančios Savanorių pr.271, Kaunas, 50,00Lt. (penkiasdešimt Lt.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovės R. L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) – 72,40 Lt. ( septyniasdešimt du Lt. 40 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660).

Priteisti trečiajam asmeniui A. N. iš ieškovės R. L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 960,00 Lt. ( devynis šimtus šešiasdešimt Lt.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti ekspertui L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 380,42 Lt. (tris šimtus aštuoniasdešimt Lt. 42 ct.) turėtų išlaidų (ši suma turi būti sumokėta į L. R. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB Vilniaus banke).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno Apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.