- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-19
- Bylos Nr.
- 1-2180-716/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-02227-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- V. P. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. R. 2012-11-16 18.42 val. Vilniuje, Olandų g. 57, greitosios medicinos pagalbos automobilyje nepaklusus teisėtiems pareigūnų reikalavimams, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o būtent Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antro kuopos ketvirto būrio patruliui A. D., siekdamas ištrūkti, tuo metu kai A. D. bandė uždėti jam antrankius, rėkė, spardėsi kojomis, koja spyrė patruliui A. D. į pilvą, taip pat keletą kartu spyrė jam į dešinę koją, dėl ko A. D. nustatytas dešinės blauzdos sumušimas, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (A. D. 2013-01-31 medicininių dokumentų apžiūros protokolas), o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos ketvirto būrio patrulei G. L. S. koja įspyrė į dešinės rankos pirštus, dėl ko G. L. S. nustatytas dešinės plaštakos penkto piršto sumušimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (G. L. S. 2013-01-31 medicininių dokumentų apžiūros protokolas).
V. P. R. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad tą dieną apie 15 val. susižalojo ranką. Tuo metu buvo pas draugę A. L.. Dėl neįgalumo, epilepsijos įvyko priepolis, jis buvo pasimetęs. Draugė apibintavo ranką, paskambino jo mamai. Susitikus su mama ši siūlė važiuoti į Lazdynų ligoninę. Jis atsisakė, nes ten dirbo tuo metu, buvo nepatogu. Mama iškvietė greitąją pagalbą. Tuo metu jam buvo baimė, panika, kilo mintys gyventi ar ne. Įlipus greitosios pagalbos automobilį gydytoja paklausė, ar jis vyks į psichiatrinę ligoninę. Tiksliai visų įvykių nepamena. Prisimena, kad buvo atvykusi dar viena brigada ir reanimobilis, kurie pasiūlė jį gabenti į Lazdynų ligoninę susieti žaizdą. Jam kilo baimė, nerimas, trūko oro. Gydytoja dėl saugumo iškvietė policiją. Kai pareigūnai atvažiavo, nusprendė jam uždėti antrankius. Tuomet jis pradėjo priešintis, po grumtynių pradėjo kraujuoti ranka. Gailisi, kad buvo neteisus, ir pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusiuosius.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Nukentėjusysis A. D. tyrimo metu parodė, kad 2012-11-16 apie 18. 42 val. jam patruliuojant kartu su patrule G. L. S. iš VPK OVS budėtojo, gavo iškvietimą, kad Vilniuje, Olandų g. 57, GMP prašo pagalbos, nes GMP automobilyje yra agresyvus ligonis. Jiems atvykus į įvykio vietą, pamatė GMP automobilį, stovinti „Lukiol“ degalinės aikštelėje, jis kartu su patrule G. L. S. priėjo prie GMP automobilio ir gydytoja paaiškino, kad automobilyje yra agresyvus ligonis, su kuriuo GMP darbuotojai negali susitvarkyti. A. D. priėjo arčiau automobilio, nes norėjo pasišnekėti su ligoniu ir ramiai išsiaiškinti, kas nutiko. Duris buvo praviros, automobilyje buvo ligonis, kaip vėliau paaiškėjo draugė, ligonio motina stovėjo lauke. Pamatęs policijos pareigūnus, ligonis tapo agresyvus, pradėjo rėkti, šaukti, A. D. stovint prie GMP automobilio ligonis atsistojęs, jam iš GMP automobilio sudavė smūgį A. D. koja į krūtinės sritį. Taip pat ligonio motina pradėjo rėkti ant pareigūnų, kam jie atvažiavo, neleido jiems prieiti prie ligonio. A. D. keletą kartų paprašė, kad ligonis ir jo motina nusiramintų, kad netriukšmautų ir nesispardytų, tačiau į jo žodžius jie nereagavo, ligonis toliau elgėsi agresyviai. Tada policijos pareigūnai nusprendė uždėti ligoniui antrankius, kad jis nekeltų grėsmės sau ir aplinkiniams. Kai A. D. ir jo porininkė įlipo į GMP automobilį ir bandė uždėti ligoniui antrankius, jiems pradėjo trukdyti ligonio mama. Pats ligonis elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, spardė GMP automobilyje buvusią techniką, įspyrė A. D. keletą kartų į dešinę koją, o patrulei G. L. S. į dešinės rankos pirštus. Ligonio mama tampė juos už liemenių, griebė už rankų, išėmusi mobiliojo ryšio telefoną sakė, kad filmuoja, kad atleis juos iš darbo, vėliau ją patraukė nuo jų kažkas iš GMP darbuotojų. Kai ją patraukė, A. D. pavyko uždėti antrankius ligoniui, po ko jis šiek tiek apsiramino. A. D. kartu su GMP medikai vyko į Lazdynų ligoninę. Ligonio motina ir draugė vyko savo automobiliu iš paskos. Atvykus į lazdynų ligoninės priimtąjį skyrių ligonis vėl pradėjo jiems grasinti, sakė, kad pažįsta aukštas pareigas užimančius pareigūnus ir jie bus atleisti iš darbo. Ligonį su mama jie paliko priimamajame. Po viso šito A. D. su G. L. S. nuėjo į registratūrą, norėdami užsiregistruoti pas traumatologą apžiūrai. Tada ligonio mama vėl priėjo prie jų, pradėjo filmuoti ir fotografuoti juos, medikus, vadino juos žudikais, banditais. Priimamajame A. D. sužinojo, kad ligonio vardas yra V. P. R.. Jo mama ir draugė neprisistatė (b. l. 12-13) .
Nukentėjusioji G. L. S. tyrimo metu parodė, kad 2012-11-16 apie 18. 42 val. jam patruliuojant kartu su patruliu A. D. iš VPK OVS budėtojo, gavo iškvietimą, kad Vilniuje, Olandų g. 57, GMP prašo pagalbos, nes GMP automobilyje yra agresyvus ligonis. Jiems atvykus į įvykio vietą, pamatė, kad GMP automobilis stovi „Lukoil“ degalinės aikštelėje, kai priėjo prie GMP automobilio gydytoja paaiškino, kad automobilyje yra agresyvus ligonis, su kuriuo GMP darbuotojai negali susitvarkyti. Ji su A. D. priėjo prie GMP automobilio, nes norėjo, išsiaiškinti, kas nutiko. GMP automobilyje buvo ligonis, kaip vėliau paaiškėjo draugė, ligonio motina stovėjo lauke. Pamatęs policijos pareigūnus, ligonis tapo agresyvus, mosikavo rankomis, pradėjo rėkti, šaukti. Andrejui sudavė smūgį koja į krūtinės sritį. Taip pat ligonio motina pradėjo rėkti ant pareigūnų, kam jie atvažiavo, neleido jiems prieiti prie ligonio. Jie keletą kartų paprašė, kad ligonis ir jo motina nusiramintų, kad netriukšmautų ir nesispardytų, kad netrukdytų jiems, tačiau į žodžius jie nereagavo, ligonis toliau elgėsi agresyviai. Buvo nuspręsta uždėti ligoniui antrankius, kad jis nekeltų grėsmės sau ir aplinkiniams. Kai ji ir A. D. įlipo į GMP automobilį ir bandė uždėti ligoniui antrankius, jiems pradėjo trukdyti ligonio mama. Pats ligonis elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, spardė GMP automobilyje buvusią techniką, įspyrė G. L. S. į dešinės rankos pirštus, o A. D. įspyrė keletą kartų į dešinę koją. Ligonio mama tampė juos už liemenių, griebė už rankų, išėmusi mobiliojo ryšio telefoną sakė, kad filmuoja, kad atleis juos iš darbo, vėliau ją patraukė nuo jų kažkas iš GMP darbuotojų. Kai ją patraukė, jiems pavyko uždėti antrankius ligoniui, po ko jis šiek tiek apsiramino. Su GMP medikais į Lazdynų ligoninę vyko patrulis A. D., ji važiavo tarnybiniu automobiliu iš paskos. Atvykus į lazdynų ligoninės priimtąjį skyrių ligonis vėl pradėjo jiems grasinti, sakė, kad pažįsta aukštas pareigas užimančius pareigūnus ir jie bus atleisti iš darbo. Ligonį su mama jie paliko priimamajame. Po viso šito G. L. S. su A. D. nuėjo į registratūrą, norėdami užsiregistruoti pas traumatologą apžiūrai. Tada ligonio mama vėl priėjo prie jų, pradėjo filmuoti ir fotografuoti juos, medikus, vadino juos žudikais, banditais. Priimamajame A. D. sužinojo, kad ligonio vardas yra V. P. R.. Jo mama ir draugė neprisistatė (b. l. 278-28).
Liudytoja S. Š. tyrimo metu parodė, 2012-11-16 dirbdama GMP brigadoje nr. 8 kartu su vairuotoju R. M. ir pagalbiniu med. (sanitaru) V. J. apie 17. 46 val. iš GMP stoties per radijo stotį gavome iškvietimą, kad adresu Lukiškių g. 5, Vilniuje, 22 metų jaunuolis gatvėje nori nusižudyti, šokti po automobilio ratais. Staigiai buvo nuvykta minėtu adresu. Važiuodami į įvykio vietą ir likus porai metrų iki jos prie GMP automobilio priėjo nepažįstama moteriškė, kuri pradėjo šaukti, ar jie išlips iš automobilio, nors tuo metu šalia GMP automobilio vyko intensyvus vienpusis automobilių judėjimas ir neįmanoma buvo iš karto išlipti. Tik truputi pavažiavus GMP automobiliu jie sustojo ir S. Š. iš kartu su R. M. ir V. J. išlipo ir ėjo prie paciento ir pamatė, kad link jų eina jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo, su savo drauge. Jaunuolis kartu su drauge įlipo į GMP automobilį. Jaunuolis lipdamas į automobilį buvo ramus. Įlipus į automobilį, S. Š. pamatė, kad jaunuolio kairės rankos dilbis yra sutvarstytas. Ji paklausė, kas nutyko ir paprašė jaunuolio parodyti ranką, tačiau jis nesutiko ir rankos neparodė ir paaiškino, kad jam jau pagalbą suteikė. Kas suteikė jaunuolis nepaaiškino. Tada jaunuoliui patikrino kraujospūdį, kuris buvo 140 ant 80. Jaunuolio draugė išgirdusi jaunuolio kraujospūdžio parodymus pasakė, kad tuoj pasakys vieną fokusą ir jis skambėjo taip: Kai tik medikai matuoja spaudimą visada būna 140 ant 80“, tai pasakiusi moteriškė parodė nepasitikėjimą medicinos personalui. Toliau jaunuolio mama būdama prie automobilio paklausė: „O koks sūnaus pulsas?“ S. Š. atsakė, jog normalus, nes kraujospūdis normalus ir paaiškino, kad pacientą skubiai reikia vežti į Lazdynų ligoninę. Jaunuolis į Lazdynų ligoninę nesutiko važiuoti, rankos nerodė, tada buvo pasakyta, jog jį veš į Naująją Vilnią psichiatrinę ligoninę, nes buvo iškvietimas, jog jis nori nusižudyti. Jaunuolis į naująją Vilnią, į psichiatrinę ligoninę sutiko važiuoti, tačiau jaunuolio mama kategoriškai prieštaravo. Tačiau vis tiek jaunuolio prašymu GMP pradėjo nuo įvykio vietos Lukiškių g. 5, Vilniuje važiuoti link Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės. Kartu su jaunuoliu važiavo jo draugė. Važiuojant Olandų gatve GMP automobilyje jaunuolis pradėjo skųstis, kad jam silpna, trūksta oro. Sustojus netoli Laidojimo rūmų, jaunuoliui buvo duota deguonies ir pamatuotas kraujospūdis, kuris parodė 130 ant 80. Tada pasirodžiusi jaunuolio mama kartu su sūnaus drauge pradėjo šaukti, kad nėra pulso, kad sūnus miršta ir kad reikia iškviesti renimobilį. Iškvietę reanimobilį ir atvykus renimobilio darbuotojams, jaunuoliui pamatavo kraujospūdį, kuris parodė 125 ant 80, S. Š. paprašė, kad jaunuolio mamai parodytų kraujospūdžio duomenis, nes ji S. Š. netikėjo. Tada renimobilio darbuotojai paprašė jaunuolio, jog parodytų savo sutvarstytą ranką. Jaunuolis sutiko parodyti ranką. Atrišus rankos tvarstį S. Š. pamatė dvi žiojančias pjautynes žaizdas, kurios gali atsirasti perpjovus ranką peiliu. Žaizdos nekraujavo, tačiau reikėjo ja siūti. Renimobilio darbuotoja paaiškino jaunuoliui, kad jei jis pjausto rankas, tai tegu žino, kad žaizdas chirurgiškai apdoroja tik Lazdynų ligoninėje, todėl jaunuoliui buvo pasakyta, jog jį ten ir veš. Nuveš būtent S. Š. GMP. Išvykus renimobilio darbuotojams jaunuolis paaiškino, su skalpeliu susipjaustė ranką, nes nesutaria su minėta drauge, kuri tuo metu sėdėjo GMP automobilyje. Tada GMP automobilis pradėjo vėl judėti ir jaunuoliui pamačius, kad jie važiuoja ne į Naująją Vilnią, jaunuolis staigiai pradėjo elgtis automobilyje aršiai, prišoko prie automobilio priekinės salono dalies, kur sėdėjo S. Š. ir vairuotojas, ir pradėjo garsiai šaukti, grasinti, aiškinti, kad GMP darbuotojai sustabdė jam širdį ir sakė, kad prileido jam neaiškių vaistų, tačiau jo draugė pasakė jam, kad jokių vaistų jam nieks neleido. Kai jaunuolis pradėjo taip grėsmingai elgtis, vairuotojas staigiai vėl sustojo Olandų gatvėje, šalia „Lukoil“. S. Š. staigiai išlipo iš automobilio ir iškvietė policiją, nes matė, jaunuolis darosi vis agresyvesnis. Atvykus policijos pareigūnams, S. Š. paaiškino visą situaciją. Tada policijos pareigūnai jaunuoliui pasakė, kad jį reikia vežti į Lazdynų ligoninę, tačiau jaunuolis nesutiko ir pradėjo priešintis policijos pareigūnams. S. Š. matė, kaip jaunuolis pradėjo spardytis ir akivaizdžiai matė, kaip vienam iš policijos pareigūnų porą kartų įspyrė į koją ir tarpukojį. Tada pareigūnai įlipę į automobilį pradėjo grumtis su jaunuoliu. Surakino jaunuolį antrankiais, tada jis aprimo ir vienas policijos pareigūnas kartu su GMP ir jaunuoliu nuvyko į Lazdynų ligoninę. Jaunuolio draugė su mama nuo šalia esančios degalinės „Lukoil“ važiavo kartu. Jaunuolio mama ir draugė trukdė policijos pareigūnams apraminti jaunuolį ir surakinti jį antrankiais. Taip pat jaunuolio mama iš S. Š. rankų griebė nukreipimą į ligoninę ir beveik per pusę suplėšė. Atvykę į Lazdynų ligoninę jaunuolį perdavė traumatologams, o jaunuolio mama lakstė aplink GMP automobilio ir jį fotografavo telefonu. Taip pat S. Š. iš jaunuolio žodžių sužinojo, kad ranką tą pačią dieną jis sužalojo Naugarduko g. Vilniuje, draugės bute, kur buvo atvykusi GMP brigada, kuri atvykusi sutvarstė vietoje jaunuoliui ranką, jaunuolis į ligoninę tuo metu vykti atsisakė ir med, kortelėje pasirašė už atsisakymą vykti į ligoninę. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (b. l. 45-47).
Liudytojas R. M. tyrimo metu parodė, kad 2012-11-16 jis dirbo GMP brigadoje nr. 8, vairuotoju, apie 17. 46 val. gavo iškvietimą, kad Lukiškių g. 5 jaunuolis gatvėje nori nusižudyti, šokti po mašiną. Kartu su gydytoja S. Š. ir sanitaru V. J. jie nuvyko minėtu adresu. Kai jie atvyko į įvykio vietą prie jų priėjo moteris, kuri pasakė, kad yra vaikino, bandžiusio nusižudyti mama, vardo ar pavardės nepasakė, ji iškarto puolė juos, liepė kuo greičiau matuoti vaikinui spaudimą ir pulsą. Moteriškė elgėsi agresyviai, su gydytoja S. Š. kalbėjo paaukštintu tonu. Kartu suvaikinu buvo mergina, kuri prisistatė jo drauge. Gydytoja apžiūrėjo vaikiną ir pasakė, kad reikia važiuoti į Lazdynų ligoninę užsiūti žaizdos. Vaikinas atsisakė. Tada jam pasakė, kad, jei jis norėjo šokti po mašiną, GMP darbuotojai turi vežti jį į Naujosios Vilnios ligoninę. Važiuoti į Naująją Vilnią jis sutiko. Vaikiną ir jo draugę jie įsodino į GMP automobilį, motina važiavo iš paskos su savo automobiliu, pradėjo judėti link Naujosios Vilnios. Važiuojant olandų gatve vaikinas pareiškė, kad jam bloga, silpna. Jo draugė pradėjo šaukti, kad vaikinui sustojo širdis, jie sustojo, gydytoja pamatavo vaikinui spaudimą, spaudimas buvo normalus, vaikino gyvybei pavojus negrėsė. Kai GMP automobilis sustojo prie jo pribėgo vaikino motina, kuri kartu su juo drauge šukavo ir reikalavo, kad jie iškviestų reanimacijos automobilį. Reanimacijos automobilį GMP darbuotojai iškvietė, tačiau ir jo gydytoja konstatavo normalų vaikino kraujospūdį. Reanimacijos gydytoja parodė vaikino motinai, kad spaudimas yra normalus. Reanimacijos gydytoja paaiškino vaikinui, kad ranką reikia užsiūti, kad tą daro tik Lazdynų ligoninėje, todėl reikia nuvykti ten, ir būtent GMP jį ten nuveš. Tačiau vaikinas vis tiek priešinosi, GMP įjungė švyturėlius ir pajudėjo link Lazdynų ligoninės. Bet vaikinas pradėjo triukšmauti, aršiai elgtis, GMP sustojo ir iškvietė policijos pareigūnus. kai atvyko policijos pareigūnai ir priėjo prie GMP automobilio, atidarė automobilio duris, net nespėjo įlipti į automobilį, kai vaikinas pradėjo ant jų šokinėti, spardytis. R. M. matė, kad vaikinas spyrė su koja policijos pareigūnui (vyrui). Įlipę į automobilį pareigūnai bandė uždėti jam antrankius, tačiau vaikinas priešinosi, pareigūnai pradėjo grumtis su juo, vaikinas spardėsi, spardė GMP automobilyje buvusią techniką, bandė ją sulaužyti. Vėliau ligoninėje, J. M. pastebėjo, kad pareigūnės rankos pirštas buvo pamėlynavęs. J. M. paprašė, kad vaikino draugė išliptų iš automobilio, tačiau jinai atsisakė, vis dėl to prie „Lukoil“ degalinė draugę išsodino iš GMP automobilio. Ji į ligoninę vyko kitu automobiliu, kartu su vaikino mama. Kai vienas iš pareigūnų įlipo į GMP automobilį lydėti vaikino, o pareigūnė įsėdo į tarnybinį automobilį, vaikino mama pradėjo fotografuoti pareigūnus. vaikino mama net buvo išplėšusi iš gydytojos rankų nukreipimą į ligoninę ir suplėšė beveik pusiau. Vaikino mama rodė nepasitenkinimą, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai. Kai pareigūnai uždėjo vaikinui antrankius jis vis dar elgėsi aršiai, rėkė, šaukė. kai GMP privažiavo lazdynų ligoninę iš karto prie jų pribėgo vaikino mama, pradėjo visus fotografuoti ir elgėsi iššaukiančiai, grasino, kad iškvies žurnalistus, kad pasakys, kad pareigūnai mušė jos sūnų. Jie paliko vaikiną kartu su motina, drauge ir policijos pareigūnais Lazdynų ligoninėje ir išvažiavo (b. l. 48-49).
Liudytojas V. J. tyrimo metu parodė, kad 2012-11-16 jis dirbo GMP brigadoje nr. 8, apie 17. 46 val. gavo iškvietimą, kad Lukiškių g. 5 jaunuolis gatvėje nori nusižudyti, šokti po mašiną. Jie nuvyko minėtu adresu. Kai jie atvyko į įvykio vietą prie jų priėjo moteris, kuri pasakė, kad yra vaikino, bandžiusio nusižudyti mama, vardo ar pavardės nepasakė, ji iškarto puolė juos, liepė kuo greičiau matuoti vaikinui spaudimą ir pulsą. Moteriškė elgėsi agresyviai, su gydytoja S. Š. kalbėjo paaukštintu tonu. Kartu suvaikinu buvo mergina, kuri prisistatė jo drauge. Gydytoja apžiūrėjo vaikiną ir pasakė, kad reikia važiuoti į Lazdynų ligoninę užsiūti žaizdos. Vaikinas atsisakė. Tada jam pasakė, kad, jei jis norėjo šokti po mašiną, GMP darbuotojai turi vežti jį į Naujosios Vilnios ligoninę. Važiuoti į Naująją Vilnią jis sutiko. Vaikiną ir jo draugę jie įsodino į GMP automobilį, motina važiavo iš paskos su savo automobiliu, pradėjo judėti link Naujosios Vilnios. Važiuojant olandų gatve vaikinas pareiškė, kad jam bloga, silpna. Jo draugė pradėjo šaukti, kad vaikinui sustojo širdis, jie sustojo, gydytoja pamatavo vaikinui spaudimą, spaudimas buvo normalus, vaikino gyvybei pavojus negrėsė. Kai GMP automobilis sustojo prie jo pribėgo vaikino motina, kuri kartu su juo drauge šukavo ir reikalavo, kad jie iškviestų reanimacijos automobilį. Reanimacijos automobilį GMP darbuotojai iškvietė, tačiau ir jo gydytoja konstatavo normalų vaikino kraujospūdį. Reanimacijos gydytoja parodė vaikino motinai, kad spaudimas yra normalus. Reanimacijos gydytoja paaiškino vaikinui, kad ranką reikia užsiūti, kad tą daro tik Lazdynų ligoninėje, todėl reikia nuvykti ten, ir būtent GMP jį ten nuveš. Tačiau vaikinas vis tiek priešinosi, GMP įjungė švyturėlius ir pajudėjo link Lazdynų ligoninės. Bet vaikinas pradėjo triukšmauti, aršiai elgtis, GMP sustojo ir iškvietė policijos pareigūnus. kai atvyko policijos pareigūnai ir priėjo prie GMP automobilio, atidarė automobilio duris, net nespėjo įlipti į automobilį, kai vaikinas pradėjo ant jų šokinėti. Įlipę į automobilį pareigūnai bandė uždėti jam antrankius, tačiau vaikinas priešinosi, pareigūnai pradėjo grumtis su juo, vaikinas spardėsi, spardė GMP automobilyje buvusią techniką, bandė ją sulaužyti. Jie paprašė vaikino draugę išliptų iš automobilio, tačiau jinai atsisakė, vis dėl to prie „Lukoil“ degalinė draugę išsodino iš GMP automobilio. Ji į ligoninę vyko kitu automobiliu, kartu su vaikino mama. Kai vienas iš pareigūnų įlipo į GMP automobilį lydėti vaikino, o pareigūnė įsėdo į tarnybinį automobilį, vaikino mama pradėjo fotografuoti pareigūnus. vaikino mama net buvo išplėšusi iš gydytojos rankų nukreipimą į ligoninę ir suplėšė beveik pusiau. Vaikino mama rodė nepasitenkinimą, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai. Kai pareigūnai uždėjo vaikinui antrankius jis vis dar elgėsi aršiai, rėkė, šaukė. kai GMP privažiavo lazdynų ligoninę iš karto prie jų pribėgo vaikino mama, pradėjo visus fotografuoti ir elgėsi iššaukiančiai, grasino, kad iškvies žurnalistus, kad pasakys, kad pareigūnai mušė jos sūnų. Jie paliko vaikiną kartu su motina, drauge ir policijos pareigūnais Lazdynų ligoninėje ir išvažiavo (b. l. 50-51).
Liudytoja L. R. tyrimo metu parodė, kad 2012-11-16 apie 16. 00val. – 17. 00 val. jai paskambino jos sūnaus V. P. R. draugė A. ir pasakė, kad V. susižeidė ranką ir nenori važiuoti į ligoninę sutvarkyti rankos. Ji atvažiavo pas A., Naugarduko g., Vilniuje, tikslaus adreso neprisimena. V. P. pasakė, kad jis susitarė su gydytoju, kuris vakare apžiūrės ir sutvarkys sužeistą ranką, kadangi į Lazdynų ligoninę jis vykti nenorėjo, nes pats ten dirba. Kadangi L. R. nenorėjo laukti iki vakaro, ji pasiūlė V. nuvykti pas jos pažįstamą gydytoją sutvarkyti rankos, V.P. R. kaip ir sutiko. L. R., jos sūnus ir jo draugė įsėdo į L. R. automobilį ir pradėjo važiuoti link Šeškinės mikrorajono. V. sėdėjo galinėje automobilio sėdinėje vienas. Pakeliui V. pradėjo sakyti, kad jau nebenori važiuoti pas L. R. pažįstamą gydytoją. Ji sustojo Lukiškių gatvėje, norėdama pasišnekėti su sūnumi ir įkalbėti jį važiuoti toliau, tačiau jis buvo pavargęs ir atsisakinėjo tada L. R. pasakė, kad gal reikia iškviesti greitosios pagalbos ekipažą, kad nuvežtų sūnų į ligoninę. Ji paskambino į GMP stotį ir paaiškino situaciją, kad susižeidė žmogus, tačiau atsisako vykti į ligoninę, ką jiems tokiu atveju daryti?, dispečerė pasakė, kad GMP brigada atvyks. L. R. manė, kad greitosios pagalbos medikai padės jai nuvežti sūnų į Lazdynų ligoninę. Kai atvyko gydytoja ir paklausė, kas nutyko, ji paaiškino, kad sūnus nenori važiuoti į ligoninę, tada ji pasakė, kad pati su juo pasišnekės. Pokalbio metu ji girdėjo, kaip gydytoja pasakė: „o gal važiuojame į psichiatrinę?“. Sūnus atsakė: „Jei taip norite, tai važiuosiu“. Tačiau L. R. pagalvojo, kad kam jiems važiuoti į psichiatrinę ligoninę, jeigu sūnui reikalingas chirurgas, iš psichiatrinės ligoninės juos vis tiek nukreiptų pas chirurgą. Tačiau sūnus sutiko važiuoti į psichiatrinę ligoninę, kartu su Asta jis įsėdo į GMP automobilį. L. R. paklausė gydytojos, kur veš jos sūnų, kad ji žinotų kur jai važiuoti, nes buvo su savo mašina. Gydytoja jai tyliai atsakė, kad važiuos į Lazdynų ligoninę, nors jos sūnui garsiai pasakė, kad važiuos į psichiatrinę. Kaip suprato L. R., gydytoja specialiai, norėdama, kad tik jos sūnus įsėstų į GMP automobilį ir važiuotų į Lazdynų ligoninę, pamelavo jam, kad važiuos į psichiatrinę, nes į Lazdynų ligoninę važiuoti nenorėjo, o į psichiatrinę ligoninę važiuoti sutiko. Ji buvo įsitikinusi, kad GMP veža jos sūnų į Lazdynų ligoninę. Greitosios pagalbos automobilis nuo Lukiškių gatvės pasuko į Goštauto gatvę, L. R. su savo automobiliu šiek tiek atsiliko, ji galvojo, kad Goštauto gatvėje GMP automobilis apsisuks ir T. Vaižganto gatve važiuos link Lazdynų. Kadangi pakeliui buvo šviesoforai, ji šiek tiek atsiliko. Ji pamatė, kad prie Operos ir baleto teatro GMP įjungė švyturėlius, kas vyko tuo metu GMP automobilyje ji nežinojo (vėliau iš Astos sužinojo, kad tuo metu V. pasidarė bloga), ji pagalvojo, kad švyturėlius įjungė tam, kad pravažiuotų greičiau sankryžą, tačiau kai pamatė, kad GMP automobilis važiuoja Žygimanto gatve , jai kilo klausimas, kur jis važiuoja? Vėliau iš tolo L. R. pamatė, kad GMP automobilis nuo Olando žiedo pasuko į Olando gatvę, kai ji pakilo į Olando gatvę, pamatė, kad GMP automobilis sustojęs priešais Laidojimo rūmų įsijungęs švyturėlius, automobilio duris buvo praviros, jai atrodo, kad gydytoja stovėjo šalia automobilio. L. R. pamatė, kad V. guli GMP automobilyje ant kušetės be gyvybės ženklų, jis nekvėpavo, veidas buvo pilkai-baltas, jis nejudėjo. Asta su automobilyje esančiu pagalbiniu darbuotoju bandė gaivinti V., ji matė, kad pagalbinis darbuotojas dėjo V. deguonies kaukę. L. R. įlipo į GMP automobilį. Ji atsisuko ir paprašė, gydytojos, kuri stovėjo lauke, iškviesti reanimacijos automobilį. Jai atsakė, kad reanimobilis jau iškviestas. Atvyko reanimacijos automobilis ir į GMP automobilį įlipo reanimatologė, uždarė duris, ji iš automobilio išlipo, stovėjo lauke, kas vyko automobilyje ji nematė, kai reanimatologė išlipo iš GMP automobilio ji pasakė, kad viskas gerai, kad V. atsigavo, pulsas normalus, spaudimas normalus, L. R. pamatė, kad sūnus sėdi ant kušetės, jis buvo ramus. Ji įlipo į automobilį. Pamatė, kad V. buvo sutvarstyta ranka, paaiškėjo, kad reanimatologė apžiūrėjo ir sutvarstė ranką, ko nepadarė GMP gydytoja. V. buvo išbalęs, visas drebėjo, jį krėtė šaltis, jis pats sakė, kad jam šalta, paprašė gerti, tačiau gydytoja neturėjo, L. R. nuėjo į mašiną ir atnešė jam gerti. Ji pradėjo kalbėti su reanimatologe ir GMP gydytoja apie sūnaus būklę, ar nepasikartos priepuolis, ji pasakė, kad sūnų būtina vežti į Lazdynų ligoninę pas neurochirurgus, reanimatologė ir GMP gydytoja jai pritarė. Ji dar kartą paklausė, kur dabar važiuos, reanimatologė ir GMP gydytoja patvirtino, kad reikia važiuoti į Lazdynų ligoninę pas neurochirurgą. L. R. paklausė, ar jos sūnaus neperkels į reanimobilį, tačiau reanimotologė pasakė, kad su juo dabar yra viskas gerai ir „Jie nuveš“ (pirmoji GMP). L. R. priėjo prie V. ir pamatė, kad jam šalta, nusirengė, jo striukė buvo uždėta jam ant pečių, ir užklojo jį dar savo striuke. dar atnešė iš mašinos savo storą megztinį. Asta taip pat užklojo jį savo striuke. L. R. išlipo iš GMP automobilio, Asta liko su Vytautu mašinoje, ji dar kartą paklausė, kur važiuos GMP, gydytoja atsakė, kad į Lazdynų ligoninę. Reanimobilis išvažiavo. Asta su Vytautu liko GMP automobilyje, L. R. su savo mašina važiavo iš paskos. Prie Filaretų gatvėje esančio šviesoforo ji vėl atsiliko nuo GMP automobilio, pamatė, kad prie Belmonto žiedo GMP automobilis vėl sustojo. Ji vėl išsigando, išlipo iš savo automobilio, įlipo į GMP automobilį, paklausė V. ar jam nebloga, ar viskas gerai, jis atsakė, kad viskas gerai. Asta pasakė, kad jai pasakė, kad GMP sustojo, nes lyg tai reikia užsipilti degalų. Gydytoja tuo metu sėdėjo priekyje su vairuotoju, į jos klausimus nereagavo, visą laiką kažką rašė, plėšė ir kažkam skambino. Kai ji įlipo į GMP automobilį ji uždarė automobilio duris. Ji, Asta, V. ir GMP pagalbinis darbuotojas sėdėjo GMP automobilyje, ramiai šnekučiavosi, jokių konfkiktų nebuvo, pro langą L. R. pamatė, kad prie jų privažiuoja policijos pareigūnų automobilis, jie sustojo GMP automobilio priekyje. Staigiai atsidarė GMP automobilio duris ir jie pamatė prie durų stovinčią policininkę ir policininką. Jie visi:, L. R., Asta, V. ir su jais buvęs sanitaras pasimetė ir nustebo. L. R. paklausė sanitaro, kam čia policija, jis jai atsakė: „aš gi nežinau, aš gi buvau su jumis“. L. R. pamatė, kad policininkė rankoje laiko paruoštus antrankius ir, kaip jai atrodo, elektrošoką. Policininkas ramiai stovėjo, nieko nesakė. Tuomet ji paklausė, „ko jums čia reikia?“, niekas nieko neatsakė. Policininkė jai truktelėjo už drabužių, kad ji išliptų iš automobilio, ji jai nieko nesakė, nedavė jai galimybės pačiai išlipti iš automobilio ir traukė ją už drabužių iš mašinos. Nei policininkė, nei policininkas buvo nekomunikabilūs, su L. R. nesikalbėjo. Kai policininkė ją ištraukė iš automobilio ir ji stovėjo prie automobilio ir paklausė policininkės: „ką čia darote?‘, policininkė L. R. pastūmė. Tuo metu jau kažkas ištraukė Astą iš GMP automobilio. Kai V. pamatė, kaip policininkė elgiasi su manimi, jis pasakė, „nestumdykit mano mamos“, „nelįskite prie mano mamos“. V., norėdamas atsistoti pakilo nuo kušetės, tada staigiai į mašiną ir ant V. supuolė policijos pareigūnai. L. R. nuėjo mašiną pasiimti fotoaparato. Ji spėjo pamatyti savo sūnų, pargriautą ant grindų, o policijos pareigūnai buvo užvirtę ant jo. Po to duri užsidarė. Kas vyko toliau GMP automobilyje ji nematė, bet girdėjo triukšmą, lyg tai rėkė sūnus. Po to policininkė iššoko iš automobilio, užtrenkė GMP automobilio duris, L. R. puolė prie jos, paklausė: „ar užmušei mano vaiką?“. Policininkė su ja nebendravo, nieko nesakė. GMP automobilis greitai išvažiavo, iš paskos važiavo policininkė su tarnybiniu automobiliu. Ji su Asta važiavo iš jos automobiliu. L. R. buvo įsitikinusi, kad sūnaus nėra gyvųjų tarpe. Ji skambino, ieškojo žurnalistų, kad nufilmuotų, kaip smurtauja policininkai. Ties Vilkpėdę ji išsigando, kad jos sūnų veža ne į Lazdynų ligoninę, galvojo, kad jį veža į morgą, tačiau nusprendė važiuoti į Lazdynų ligoninę. Lazdynų ligoninės priėmimo skyriuje pasakė, kad V nuvežtas į gydytojo kabinetą, L. R. paklausė, kur jo daiktai, jai atsakė, kad su juo. Ji nuėjo prie kabineto, V. koridoriuje nebuvo, ant kėdžių, koridoriuje gulėjo jų trys striukės, jos visos buvo kruvinos. Tada ji paėmė savo striukę ir norėjo surasti GMP automobilį, kuris atvežė jos sūnų į ligoninę, nes norėjo apžiūrėti kaip atrodo automobilis, ar viduje yra kraujo. Tačiau GMP brigada jau ruošėsi išvažiuoti, su manimi nebendravo ir labai greitai išvažiavo. Tada ji pamatė, kad prie registratūros stovi pareigūnai, ji paklausė jų; „Ką jus padarėte mano vaikui?“, jie tylėjo, su ja nebendravo, taip pat iš aplinkinių sužinojo, kad pareigūnai bando visą įvykio kaltę suversti jiems, t.y. jai ir jos sūnui ir ji paklausė jų, ar pareigūnai turi jai pretenzijų. Jie du kartus atsakė, kad pretenzijų neturi (b. l. 58-59).
Liudytoja A. L. tyrimo metu parodė, kad 2012-11-16 apie pietus, tikslaus laiko neatsimena, jos namuose, Naugarduko g. 15/28-33, Vilniuje, jos draugas V. P. R. sužalojo ranką, kaip tai įvyko ji nematė, nes buvo kitame kambaryje. Pats V. P. iškvietė greitosios pagalbos ekipažą ir policijos pareigūnus. kai atvyko policijos pareigūnai, ji paaiškino, kad kaip V. P. sužalojo ranką nematė, kam jis iškvietė policijos pareigūnus taip pat nežino, jo neklausė, kai atvyko greitosios pagalbos medikai, jie apžiūrėjo ranką, sutvarstė, pasakė, kad žaizdą reikia susiūti, tam reikia važiuoti į lazdynų ligoninę. V. P. vykti į ligoninę atsisakė, pasirašė atsisakymo dokumentus ir GNMP medikai išvažiavo. A. L. paskambino V. P. mamai L. R. ir papasakojo, kad jos sūnus sužalojo ranką, jinai atvyko jo pasiimti, nes jinai sakė, kad lyg tai susitarė su pažįstamu gydytoju, kuris apžiūrės V. ranką. Kai V. P. mama atvyko, A. L., V. P. ir ji mama įsėdo į motinos automobilį su tikslu važiuoti pas gydytoją, su kuriuo susitarė mama. Pakeliui tarp V. ir jo mamos kilo žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai nurodyti negali, jie apsižodžiavo ir kai automobilis stabtelėjo V. P. išlipo iš mašinos. Kaip suprato A. L., V. nepanoro toliau važiuoti su motina, dėl to išlipo iš mašinos, nusižudyti jis nenorėjo. Ji matė, kad V. mama kažkam skambina, tačiau kam ji skambino ji nežino. Po to atvyko GMP psichiatrijos brigada, jie buvo trise, vairuotojas, sanitaras ir gydytoja. Prie medikų priėjo V. P. mama ir pradėjo su jais bendrauti, ką ji jiems sakė A. L. negirdėjo. Vėliau ji su V. P. įsėdo į GMP automobilį jie pradėjo važiuot, kaip jai pasirodė, link Antakalnio žiedo, tiksliai pasakyti negali, nes kelio nematė, be to, tiksliai ir nežinojo į kurią ligoninę jie važiuoja, nes neklausė. Važiuojant GMP automobiliu V. P. pasakė, kad jam trūksta oro, šalta, jis paprašė gydytojos deguonies kaukės, gydytoja nesureagavo, tada A. L. dar kartą paprašė, tada jau jam davė deguonies kaukę. A. L. laikė V. P. už rankos, todėl pajuto, kad retėja pulsas, ji apie tai pasakė šalia sėdinčiam sanitarui, gydytoja sėdėjo priekyje, sanitaras pažiūrėjo pulsą ir pasakė, kad pulsas neretėja, yra normalus. Tada A. L. pamatė, kad V. P. guli su užmerktomis akimis, ji pradėjo jį kalbinti, tačiau jis nereagavo, plekštelėjo jam per veidą, jis vėl niekaip nereagavo. Tada GMP automobilis sustojo, gydytoja priėjo prie V. P., davė jam pauostyti amoniako, ištrynė veidą, lupas ir smilkinius su amoniaku. V. P. dėl to net buvo nudegintos lupos ir smilkinys, kuris tiksliai ji neatsimena. Po tokių gydytojos veiksmų V. P. atsigavo, tačiau jis nesiorientavo aplinkoje, jis nesuprato, kas su juo atsitiko. Kai sustojo GMP automobilis, prie jo iš karto pribėgo V. P. mama, paklausė, kas nutyko. Gydytoja ar vairuotojas iškvietė reanimacijos automobilį, kas iškvietė tiksliai nežino. Kai atvyko reanimacijos automobilis A. L. paprašė išeiti iš GMP automobilio, ką ji ir padarė. Kiek jai yra žinoma, V. P. pamatavo spaudimą, parodė spaudimo aparato ekraną, pasakė, kad spaudimas yra normalus ir nereikėjo jų kviesti. Reanimacijos automobilis išvažiavo, ji vėl sėdo į GMP automobilį su Vytautu, jo mama vyko iš paskos su savo automobiliu. GMP automobilis vėl pajudėjo. V. P. jautėsi blogai, skundėsi, kad jam šalta, kažkuriuo momentu ji davė jam savo striukę, buvo ir jo motinos striukė, tiksliai kada tai įvyko ji neatsimena, tačiau V. P. buvo ramus, jokios fizinės agresijos iš jo pusės nebuvo. Tik vieną kartą jis paprašė, kad automobilis sustotų, nes jis nori išlipti. Po kiek laiko GMP automobilis sustojo, jiems paaiškino, kad sustojo užpilti degalų, tuoj važiuos toliau. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad prie GMP automobilio priėjo V. P. motina. Jiems besikalbant, pro GMP automobilio langą pamatė policijos pareigūnų automobilį. Kas kvietė pareigūnus ji nežino. Įvykių eiliškumo A. L. tiksliai nepamena, bet atsimena, kad kol V. P. nepamatė pareigūnės rankose antrankių jis buvo ramus, pamatęs antrankius jis susijaudino, tačiau jokių fizinių veiksmų iš V. P. tuo metu dar nebuvo, A. L. paprašė pareigūnų paslėpti antrankius, pareigūnė paslėpė ranką su antrankiai už nugaros. Tiksliai A. L. neatsimena kaip buvo, ar V. P. mama buvo mašinoje, ar prie mašinos, ir pareigūnai norėdami ją patraukti, kad jinai netrukdytų ją pastūmė, tada V. P. pasiūto, jis šaukė: „ką jus darote mano mamai, „palikite mano mamą“. Kas vyko po to A. L. tiksliai papasakoti negali, nes neprisimena, atsimena, kad V. P. spardėsi, mosikavo rankomis, nes nenorėjo, kad kam būtų uždėti antrankiai, tačiau tyčia jis technikos nespardė ir neturėjo tikslo kažkokiu būdu sužaloti policijos pareigūnus. kaip V. P. uždėjo antrankius A. L. nematė, nes jos jau automobilyje nebuvo, kažkas paėmė iš GMP automobilio jos rankinuką, kas tiksliai neatsimena, ir ji nuėjo iš paskos. Kai V. P. uždėjo antrankius, kartu su juo GMP automobilyje važiavo policijos pareigūnas, ji su juo mama vyko iš paskos su motinos mašina. Kai ji ir V. mama atvyko į lazdynų ligoninę, V. P. buvo priimamajame, jis buvo be antrankių, ramus. Jam buvo suteikta būtina medicininė pagalba ir jis buvo paleistas namo (b. l. 61-62).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad atlikus A. D. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės apžiūrą, nustatyta, kad A. D. nustatytas dešinės blauzdos sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2012-11-16 ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 16).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad atlikus G. L. S. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės apžiūrą, nustatyta, kad G. L. S. nustatytas dešinės plaštakos penkto piršto sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2012-11-16 ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 31).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. P. R. aktyviais fiziniais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent policijos pareigūnams A. D. ir G. L. S., kurie vykdė savo tarnybines pareigas, padarydamas jiems medicinos specialistų nustatytus sveikatos sutrikdymus. Įvykio aplinkybes nuosekliai atskleidžiantys kaltinamojo, nukentėjusiųjų liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotus ir specialistų išvadose nurodytus duomenis patvirtina tai, kad V. P. R. tyčia aktyviais fiziniais veiksmais, pasireiškusiais kojos spyriais nukentėjusiajam A. D. į pilvą ir į dešinę koją, nukentėjusiajai G. L. S. į dešinės rankos pirštus, priešinosi pareigūnams, kurie siekdami kaltinamojo ir kitų asmenų saugumo norėjo uždėti antrankius. Tokiais savo veiksmais V. P. R. yra kaltas ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje. ir yra kaltas dėl to.
Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų ir specialisto išvados (b.l. 92, 93, 96, 97, 109) matyti, jog V. P. R. yra pakaltinamas, todėl būdamas baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
V. P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
S. V. P. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas neteistas ir pirmą kartą (b. l. 88) padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, teisme prisipažino padaręs šią veiką, atlygino žalą ligonių kasoms dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų (b. l. 26, 41), susitaikė su nukentėjusiaisiais, kurie pasirašė su kaltinamuoju prašymus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. P. R. yra dirbantis, turi pripažintą neįgalumą (b. l. 81), jo ligos ir būklė sąlygojo netinamą aplinkybių vertinimą įvykio metu, iki tol nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 90), po nusikaltimo padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra įvykdęs, tinkamai įvertino savo neteisėtus veiksmus ir padarė reikalingas išvadas, savo sąmonėje suformavo pokyčius, kurie verčia jį nepažeidinėti įstatymų. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, kad V. P. R. ateityje vykdys įstatymo reikalavimus ir nebedarys nusikalstamų veikų, dėl ko atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiųjų valią mato pagrindą jam taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiais.
Atleidus V. P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgdamas į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir turinį, įvykio situaciją ir jo asmenybę mato galimybę jam neskirti baudžiamojo poveikio priemonės.
Tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 20-22, 35-37). Šią žalą V. P. R. atlygino iki bylos išnagrinėjimo, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu pradėtus civilinių ieškinių procesus nutraukia.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. P. R. pritaikius Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir bylą nutraukti.
Nutraukti pradėtus civilinių ieškinių procesus dėl 86,78 Lt A. D. ir 86,78 Lt G. L. S. gydymo išlaidų atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.