Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas A. J. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriuo A. J. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 167 straipsnyje, ir jai paskirta 20 Eur dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 92N-61200555-16 A. J. nubausta pagal ATPK 167 straipsnį už tai, kad ji 2016 m. gegužės 20 d., apie 11 val. 30 min., Švenčionių m., A. Rymo gatvėje, prekiaudama viešoje vietoje, neturėjo leidimo prekiauti ir tuo pažeidė Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. T-139 patvirtintų taisyklių 22.1. punkto reikalavimą. Už šį administracinį teisės pažeidimą A. J. paskirta 20 Eur dydžio bauda.

Dėl šio nutarimo pažeidėja padavė skundą Švenčionių rajono apylinkės teismui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos I. S. parodymais, kadangi jie yra melagingi. Nepaisant šių parodymų melagingumo, I. S. nurodė, kad A. J. reikalavo atnešti leidimą prekybai į A. Rymo skersgatvį, kas reiškia, kad ji ketino sumokėti už šį leidimą.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal įmokos kodą 53486 į Mokesčių inspekcijos sąskaitą pervesti iš Utenos rajono neįmanoma. Pavedimą galima padaryti tik iš Švenčionių rajono, nes tai yra vietinių rinkliavų kodas. Sistema pavedimo nepriima ir iš Pay Post Utenoje, Basanavičiaus g. 93. Be to, pareiškimo prekybos leidimui gauti pavyzdyje, esančiame internete, nebuvo nurodyta nei įkainių, nei rekvizitų, nors I. S. tikino, kad visi duomenys yra pateikti.

Motyvuojamoji dalis

A. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 167 straipsnyje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių iki dvidešimt aštuonių eurų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. gegužės 20 d. nutarime nurodoma, kad A. J. pažeidė Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. T-139 patvirtintų „Prekybos viešosiose vietose taisyklių“ 22.1 punkto reikalavimą, t. y. pardavėjas ar paslaugų teikėjas savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą) leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl A. J. kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir liudytoją, vertino A. J. skundo motyvus. Įvertinęs šių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. J. kaltei dėl ATPK 167 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo konstatuoti pakanka įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Apeliaciniame skunde pažeidėja nesutinka su tuo, kad ji buvo nubausta pagal ATPK 167 straipsnį, kadangi patikrinimo metu ji prekiavo ne turgavietės teritorijoje. Pažymėtina, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. T-139 yra patvirtintos „Prekybos viešosiose vietose taisyklės“, kurių 4 punkte numatyta, kad viešoji vieta – Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-230 patvirtintuose „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą nuostatuose“ yra numatytas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje viešųjų vietų, kuriose leidžiama prekiauti ar teikti paslaugas, sąrašas, kuriame numatyta, kad, be kita ko, yra leidžiama prekiauti prie turgavietės, A. Rymo skg. Šiose vietose prekyba taip pat gali vykti tik turint leidimus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, A. J. 2016 m. gegužės 20 d. iš automobilio prekiavo A. Rymo gatvėje, Švenčionyse, neturėdama reikiamo leidimo. Tai, kad pažeidėja prekiavo neleistinoje (sąraše nenumatytoje) vietoje, nepaneigia fakto, kad ji nesilaikė Švenčionių rajono savivaldybės tarybos patvirtintų „Prekybos viešosiose vietose taisyklių“, t. y. neturėjo leidimo prekiauti, o, atvirkščiai, dar patvirtina ir tai, kad ji pažeidė „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą nuostatus“. Taigi, A. J. yra pagrįstai pripažinta kalta pagal ATPK 167 straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimus.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojos I. S. parodymai yra melagingi ir ji yra suinteresuota, kad A. J. leidimas nebūtų išduotas, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinio teisės pažeidimo byloje tokių duomenų nėra. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos teiginius, kad Švenčionių seniūnė I. S. neleido jai susimokėti už leidimą prekiauti, nes gavo tokį nurodymą „iš viršaus“. Atvirkščiai, A. J. pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu pati nurodė, kad tą dieną (2016 m. gegužės 20 d.) prekiavo be leidimo, už jį susimokėjusi nebuvo, I. S. jai buvo nurodžiusi įmokos kodą, ji ruošėsi sumokėti, o, galiausiai, pametė įmokos kodą (b. l. 20-21). Pažymėtina, kad nėra svarbu, ar pažeidėja ketino sumokėti už leidimą, ar tokio ketinimo neturėjo, administracinei atsakomybei kilti svarbiausia, kad reikiamas leidimas nebuvo gautas ir buvo prekiaujama be jo, kas nagrinėjamu atveju ir yra nustatyta.

Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad A. J. naudojasi internetu ir jame randa reikiamą informaciją. Švenčionių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje (http://www.svencionys.lt/lit/Leidimas_prekiauti_ir_teikti_paslaugas_savivaldybes_vieosiose_vietose/5966) yra numatyta leidimo prekiauti ir teikti paslaugas savivaldybės viešosiose vietose gavimo tvarka, taip pat ir įmokos kodas, be to, kaip matyti iš pažeidėjos nurodomų duomenų, šiose vietose ji prekiauja ne pirmą kartą, todėl laikytina, kad ji žinojo arba galėjo surasti reikiamą informaciją ir laiku įsigyti leidimą prekiauti. Nors apeliantė nurodo, kad pareiškimo prekybos leidimui gauti pavyzdyje, esančiame internete, nebuvo nurodyta nei įkainių, nei rekvizitų, tačiau jau minėtame Švenčionių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje yra pateikta administracinės paslaugos suteikimo (jei paslauga teikiama atlygintinai) kaina ir mokėjimo rekvizitai. Rinkliavos dydis ir jos mokėjimo tvarka taip pat yra numatyta Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-230 patvirtintuose „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą nuostatuose“, kurie taip pat yra viešai prieinami. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad nesvarbu, iš kurio Lietuvos miesto ar rajono yra daromas vietinis mokėjimo pavedimas internetu, tai neturi įtakos jo vykdymui. Sėkmingam mokėjimo atlikimui svarbus teisingas reikiamų rekvizitų nurodymas. Iš prie apeliacinio skundo pridėto 2016 m. gruodžio 13 d. vietinio mokėjimo išrašo matyti, kad internetinė sistema nurodo esant klaidingą įmokos kodą. Jei visi kiti rekvizitai yra teisingi, A. J. turėtų kreiptis į Švenčionių rajono savivaldybę dėl įmokos kodo patikslinimo. Nesvarbu dėl kokių priežasčių, tačiau nesumokėjus reikiamo dydžio rinkliavos ir negavus leidimo, pažeidėja neturėjo teisės prekiauti, tačiau vis tiek tai darė.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo į teismo posėdį šaukti prekybą viešosiose vietose tikrinusį ir administracinį teisės pažeidimą užfiksavusį policijos pareigūną. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. J. būtų paskirtas įspėjimas. Asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 167 straipsnį, šio straipsnio sankcijoje nėra numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas. A. J. buvo pasirašytinai supažindinta su bylos nagrinėjimo data ir vieta (b. l. 5), tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. gegužės 20 d. nutarimas buvo priimtas jai nedalyvaujant. Kadangi nebuvo nustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, A. J. paskirta bauda, didesnė už straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį, tačiau, skirtingai nei nurodo apeliantė, ne maksimalaus dydžio. Tokia administracinė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, apeliaciniame skunde nenurodoma jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindu ją mažinti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl institucijos nutarimo ir palikdamas jį galioti, neprivalo rezoliucinėje nutarties dalyje pakartotinai nurodyti paskirtą baudą ir jos mokėjimo rekvizitus. Visa tai yra nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. gegužės 20 d. nutarime (b. l. 4).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. J. su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė jos šeiminę padėtį ir išsilavinimą. Esant tai patvirtinantiems dokumentams, asmuo gali kreiptis į Švenčionių rajono apylinkės teismą dėl klaidos ištaisymo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą atmesti ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.