Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-282-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-04
Bylos Nr.
1A-162-282-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Klavdija Kruminienė, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis
E. J.
Kategorijos
Kopija
Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-282/2010Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.3., (S) 2.1.7., 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Klavdijos Kruminienės, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,nuteistojo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nuteistajam E. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu, pagal LR BK 227 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Į atliktos bausmės terminą įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009-08-12 iki 2009-08-13.

Taikant LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., E. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Remiantis LR BK 67 str., 72 str., E. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuojant 200 Lt, saugomus Šiaulių apskrities VPK kasoje, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, ir perduodant juos į valstybės biudžetą.

Kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nuteistas už tai, kad 2009-08-12 apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), esančiose Šiaulių apskrities VPK, Šiaulių rajono PK, (duomenys neskelbtini) PN patalpose, davė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojui, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK OVP specialistui D. N., veikiančiam teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, einančiam jam pavestas funkcijas, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, t. y. siekdamas išvengti savo sūnui A. J. atsakomybės už girto pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, prašydamas nepildyti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal LR ATPK.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nagrinėti iš naujo, nes teismas neišnagrinėjo visų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, neprijungė prie bylos jo prašymo, kuriame nurodė du liudytojus, galinčius patvirtinti jo nekaltumą.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis, padėdamas ant stalo 200 Lt, norėjo sumokėti baudą už savo sūnų, kuris, pasak policijos pareigūno, atliko chuliganiškus veiksmus (girtas šokinėjo ant automobilio), už ką gresia bauda nuo 100 iki 200 litų. Tuo pačiu apeliantas nurodo, kad duoti pareigūnams kyšį nebuvo jokios prasmės, nes jo sūnui jau buvo nustatytas girtumas ir jis buvo pristatytas į policijos nuovadą.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde tvirtina, jog bėgti sūnui iš nuovados jis neliepė.

Be to apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtų užfiksuotas įvykis apie jo sūnaus A. J. šokinėjimą ant automobilio (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl neaišku, kodėl pastarasis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą. Tuo pačiu savo skunde apeliantas nurodė, kad nebuvo pateikta nuovadoje filmuota medžiaga, kuri pagrįstu jo nekaltumą dėl kyšio davimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl apelianto nusikalstamo elgesio. E. J. atžvilgiu pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis pateikė teismui prašymą apklausti liudytojomis V. P. ir I. K. (b. l. 113). Teismas sprendė klausimą dėl minėto prašymo ir nutarė jį atmesti, nes apeliantas nenurodė, kokias, E. J. teigimu, jį teisinančias aplinkybes liudytojos patvirtintų (b. l. 122). Iš esmės kolegija pritaria tokiam apylinkės teismo sprendimui, nes ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo akivaizdu, kad E. J. prašomos apklausti liudytojos jokių bylos išsprendimui reikšmingu aplinkybių nurodyti negalėtų. Nei apeliantas, nei jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje neprašė atlikti įrodymų tyrimo ir tuo pačiu E. J. nurodė, kad tos liudytojos patvirtintų, jog policininkai sakė, kad visi duomenys yra suvesti į duomenų bazę ir kad jo sūnui už chuliganizmą ir girtumą bus surašytas protokolas ir reikės sumokėti baudą. Viso baudžiamojo proceso metu minėtų aplinkybių neneigė nei byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. N. ir E. B., todėl ir taip aiškių faktų pakartotinis konstatavimas pažeistų baudžiamojo proceso greitumo ir pakankamumo principus.

Nuteistasis E. J., nesutikdamas su apylinkės teismo konstatuotais faktais, viso baudžiamojo proceso metu ir apeliaciniame skunde tvirtino, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė – papirkti policijos pareigūno nenorėjo. Apeliantas, ginčydamas savo kaltę, argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo aiškinimą, jog padėdamas ant stalo 200 Lt, norėjo sumokėti gresiančią baudą už savo sūnų, kuris, pasak pareigūnų, atliko chuliganiškus veiksmus, už ką gresia bauda nuo 100 iki 200 litų. Pasak apelianto, jo deklaruojamas aplinkybes galėtų patvirtinti filmuota medžiaga iš policijos nuovados. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tokios medžiagos nebuvo ir būti negalėjo, nes dėl techninių gedimų (duomenys neskelbtini) policijos nuovados vidaus patalpos nėra filmuojamos jau keletą metų (b. l. 84).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištyrė ir atsižvelgė į visus įrodymus, tame tarpe į E. J. parodymus, kuriuose jis viso baudžiamojo proceso metu laikėsi tos pačios versijos, kad 200 Lt buvo skirti ne papirkti policijos pareigūną, o sumokėti baudą už sūnaus padarytą administracinės teisės pažeidimą. Apylinkės teismas visete su kitais įrodymais vertino E. J. parodymus ir padarė atitinkamas pagrįstas išvadas dėl jų, todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad jo parodymai teismo buvo ignoruojami. Akivaizdu, kad apelianto nuomonė, kad teismas neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, susiformavo po jam nepalankaus nuosprendžio priėmimo. Tai, kad teismas, ištyręs įrodymus, E. J. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nėra pagrindas pripažinti teismą neobjektyviu, tuo labiau, kad byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka apelianto kaltei atskleisti.

Byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, kad neblaivus nuteistojo sūnus A. J. į policijos įstaigą 2009-08-12 buvo pristatytas 2009-08-12 19 val. 55 min. gavus telefoninį pranešimą iš fizinio asmens apie daromą teisės pažeidimą viešoje vietoje (b. l. 66-70). Liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. N., E. B. viso baudžiamo proceso metu vienodai tvirtino, kad į policijos nuovados budėtojų dalį atėjusiam A. J. tėvui E. J. buvo paaiškinta, dėl ko į nuovadą yra pristatytas jo sūnus ir kokia nuobauda gresia už padarytą administracinį pažeidimą. Liudytojai kategoriškai nurodė, kad E. J., prašydamas paleisti sūnų ir sunaikinti informaciją apie pažeidimą, padėjo 200 Lt ant stalo šalia D. N., ir pastarajam paklausus ,,...kas čia?“, nurodė ,,...čia ant pietų...“. Iš liudytojų parodymų taip pat akivaizdu, kad apeliantui buvo aiškinama, kad tokie jo veiksmai yra valstybės tarnautojo papirkimas, tačiau nuteistajam replikavus – ,,...su visais galima susitarti...“, jis pinigų neatsiėmė ir liepė D. N. paimti pinigus, o pats nuėjo prie ant suoliuko sėdinčio sūnaus ir privedęs jį prie nuovados durų liepė bėgti. Apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, nes juos patvirtina kitų liudytojų – A. N., R. D. – parodymai ir visuma logiškai susijusių kitų bylos duomenų.

Pirmiausia pažymėtina, kad E. J. už sūnų neturėjo jokio pagrindo mokėti baudos nuo 100 iki 200 Lt, kaip aiškina jis pats. Už administracinės teisės pažeidimą, kurį padarė jo sūnus, numatytas įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 30 litų, ir apie tokią sankciją A. N. minėjo E. J., pastarajam paklausus, kas gresia. Iš byloje surinktų duomenų taip pat aišku, kad įvykio dieną nuteistojo sūnui net nebuvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir, tuo labiau, nepaskirta nuobauda (b. l. 182-183). Pats E. J. sūnus, aiškindamas apie savo padarytą pažeidimą, nurodė, kad 2009-08-12 iš policijos nuovados išėjo paragintas tėvo (b. l. 74-75). Iš apeliacinio skundo turinio galima susidaryti įspūdį, kad nuteistajam, iš esmės, kyla abejonės, ar jo sūnus į policijos nuovadą buvo pristatytas pagrįstai, nes, pasak apelianto, nėra užfiksuotas įvykis. Iš to, kas aptarta, matyti, kad E. J. versija apie jo, neva, mokėtą 200 Lt baudą už sūnų nesisieja logiškai ne tik su byloje surinktais įrodymais, tačiau prieštarauja ir jo paties apeliaciniame skunde deklaruojamam situacijos vertinimui.

Visuma aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. J. aiškiai suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, norėjo taip veikti ir siekė kilsiančių padarinių – duodamas valstybės tarnautojui 200 Lt siekė neteisėtos paperkamos policijos pareigūno D. N. veikos, kad pastarasis nepildytų administracinės teisės pažeidimo protokolo jo sūnui už padarytą teisės pažeidimą.

Bausmė nuteistajam E. J. paskirta motyvuotai, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos BK 54 str. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas skunde nenurodė. Nuteistajam paskirta BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas mažesnis už nustatytą bausmės vidurkį (vidurkis 2 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Klavdija KruminienėNijolė MatuzevičienėKopija tikraTeisėjaVirginija Žindulienė