- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-502-1167-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Artūras Drigotas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Rietavo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutarties M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas; Institucija) įgaliotas pareigūnas M. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E760990/34/260 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad M. Š. 2007 m. rugsėjo 8 d., apie 10.05 val., Klaipėdoje, ties Mokyklos g. 18A, būdamas neblaivus (1,44 ‰, lengvas girtumo laipsnis) vairavo automobilį „Ford Mondeo”, v/n (duomenys neskelbtini), ir persirikiuodamas kelyje, kuriame yra dvi vienos krypties eismo juostos, iš antrosios eismo juostos į pirmąją eismo juostą, nedavė kelio gretima (pirmąja) eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui, dėl ko įvyko susidūrimas ir buvo apgadintos dvi transporto priemonės, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68 ir 148 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, atsižvelgusi į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. E760990/34/206 (toliau – ir Nutarimas) M. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėn.
Šalies argumentai
M. Š. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas Nutarimą pakeisti: teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti bauda.
Skunde M. Š. nurodė, kad pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip jo administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymėjo, kad jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, todėl, nesijausdamas neblaivus, 2007 m. rugsėjo 8 d. vairavo automobilį. Akcentavo, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis ir jo šeima pateko į sunkią padėtį. Pabrėžė, jog jis kasdien savo automobiliu iš Rietavo į Klaipėdą važiuoja į darbą, be to, jo darbo pobūdis toks, kad tenka tarnybiniu transportu važinėti po visą Klaipėdos regioną. Taigi praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis gali prarasti ir darbą, kuris yra jo pajamų šaltinis. Atkreipė dėmesį į tai, jog visuomeniniu transportu dėl nepatogaus jo eismo tvarkaraščio neturi galimybių laiku nuvykti į darbą. Tvirtina, kad supranta pasielgęs neatsakingai ir lengvabūdiškai. Nurodė, kad anksčiau už analogiškus administracinius teisės pažeidimus nėra baustas. Pasižadėjo Telšių visuomenės sveikatos centro Plungės filiale išklausyti 4 val. kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus baudą, kuri ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta kaip alternatyvi administracinė nuobauda.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į M. Š. skundą nurodė, kad Nutarime buvo atsižvelgta į M. Š. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, nes jis vairavo automobilį neblaivus ir dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu galėjo nukentėti ir kiti eismo dalyviai, nepaisant to, jog jie laikėsi KET reikalavimų. Vertino, kad M. Š. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų. Akcentavo, kad nagrinėjau atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam, o ne asmeniniui M. Š. interesui. Pažymėjo, kad Nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra minimalaus ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyto dydžio.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi M. Š. skundą tenkino ir Nutarimą pakeitė: paskyrė 2 000 Lt baudą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta bylos medžiaga. Pažymėjo, kad ATPK 127 straipsnio 3 dalies nustato alternatyvias administracines nuobaudas ir M. Š. buvo paskirta griežtesnė, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tai, kad M. Š. savo kaltę visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, ankščiau už KET pažeidimus nebuvo baustas, jo padarytas administracinis teisės pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, pirmosios instancijos teismas pripažinio jo administracinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 straipsnis). M. Š. administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Vertino, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus švelnesnę ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, t. y. baudą.
III.
Institucija apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir Nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliaciniame skunde Komisariatas teigia, jog M. Š. teiginys, kad jam teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, yra neteisingas, nes montuotojo profesija nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, o vykdamas į darbą ir atgal jis gali naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino Institucijos atsiliepimo į M. Š. skundą argumentų, taigi pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų bylos aplinkybių ir priėmė nepagrįstą nutartį.
Kiti Institucijos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški jos atsiliepimo į M. Š. skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų; pagal to paties straipsnio 3 dalį, šio straipsnio antrojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
M. Š. neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, jo kaltę padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir bylos medžiaga. Institucija apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl M. Š. paskirtos administracinės nuobaudos rūšies pagrįstumo.
Kaip matyti, ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcija yra alternatyvi – bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Institucija Nutarimu M. Š. buvo skyrusi teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi Nutarimą pakeitė ir M. Š. skyrė baudą. Taigi nagrinėjamu atveju analizuotina, ar pirmosios instancijos teismui pakeičiant M. Š. taikytinos administracinės nuobaudos rūšį, buvo laikytasi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių ir ar jam paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant administracinės nuobaudos rūšį, turi būti įvertinama, kokia administracinės nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgtina į bendrąsias administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje N444-4182/2008).
ATPK 20 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 1 dalis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, o to paties straipsnio 2 dalis inter alia nustato, jog skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą M. Š. skirdamas baudą, neatsižvelgė į jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį.
Tai, kad M. Š. administracinis teisės pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, nelaikytina jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tai yra ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas ir asmens veikos kvalifikavimui pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį reikšmės neturi, ar atitinkamos pasekmės buvo sunkios ar ne, svarbus yra jų ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp jų atsiradimo ir veikos padarymo buvimo faktas.
Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad M. Š., būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį, turėjo suvokti, kad jo veiksmai yra pavojingi ne tik jo, bet ir aplinkinių turtui, sveikatai ir gyvybei. Jis padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, todėl, pagal ATPK 27 straipsnio 1 dalį, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nagrinėjamu atveju būtų pagrįstas.
M. Š. akcentuoja, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jis prisipažįsta bei nuoširdžiai gailisi, kas yra laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina skiriant administracinę nuobaudą. Pažymėtina, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina šeimos ir darbo interesais, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių administracinių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios teisės atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau ir savo šeimos nariams, tiek ir galimybei užsiimti tam tikra profesine veikla dar prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu (2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N143-1724/2008).
Teisėjų kolegija vertina, jog į tai, kad M. Š. anksčiau už KET pažeidimą (-us) administracine tvarka nebuvo baustas ir kad išklausė 4 valandų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b. l. 10-11), bei į jo administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atsižvelgtina individualizuojant jam skirtiną administracinę nuobaudą, o ne parenkant jam švelnesnę ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos rūšį. Taigi pirmosios instancijos teismas, vietoj teisės vairuoti transporto priemones atėmimo M. Š. paskirdamas baudą, nepagrįstai pakeitė Nutarimą.
Atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip nepagrįsta ir tuo pačiu – neteisėta, naikintina, o klausimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo M. Š. grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Rietavo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.