Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1174-230/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-16
Bylos Nr.
2S-1174-230/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02021-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
C. N.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1174-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02021-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1.; 122.2; 122.3; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės C. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6139-584/2015 pagal ieškovės C. N. ieškinį atsakovei 35-ajai butų savininkų bendrijai dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme buvo gautas ieškovės C. N. ieškinys, kuriuo ji prašė pripažinti 35-osios butų savininkų bendrijos 2014 m. gruodžio 15 d. pažymą „Dėl C. N. įsiskolinimo“ neatitinkančia tikrovės, pažeidžiančia C. N. teises ir negaliojančia. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 1994 m. gegužės 20 d. nusipirko butą (duomenys neskelbtini). 2014 m. birželio 27 d. gavusi antstolio R. B. 2014 m. birželio 11 d. patvarkymą Nr. 5-6537 areštuoti skolininko turtines teises, sužinojo, kad skolininkė 35-oji butų savininkų bendrija AB „Lesto“ skolinga 43 069,70 Lt. Atsakovė ieškovei yra išdavusi pažymas: 2011 m. balandžio 12 d. pažymą, kad ieškovė yra skolinga 5 065,90 Lt ir 2014 m. gruodžio 15 d., kad ieškovė skolinga 5 130,13 Lt. Ieškovė tiek pažymose, tiek 35-osios butų savininkų bendrijos 2014 m. birželio 10 d. rašte Nr. 2 nurodytos skolos nepripažįsta, įsiskolinimų bendrijai neturi, ieškinių teismui dėl įsiskolinimo priteisimo nei atsakovė, nei kiti asmenys jai nėra pareiškę, todėl atsakovės išduotos pažymos ir 2014 m. birželio 10 d. raštas Nr. 2 neatitinka tikrovės, pažeidžia jos teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės C. N. ieškinį atsisakė priimti ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Nutartyje teismas nurodė, jog pažyma apie įsiskolinimą yra vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą, ar ieškovės prievolė atsakovei yra įvykdyta, tačiau pati pažyma nėra sandoris ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais negali būti pripažinta negaliojančia. Prašymas pripažinti pažymą negaliojančia, teismo vertinimu, negali sukelti ieškovei pasekmių, kadangi jos kyla iš Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme numatytų patalpų savininko prievolių tinkamo ar netinkamo vykdymo, o ne iš pažymos, taigi tokie reikalavimai negali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas nutarė ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Pagrįsdama savo reikalavimus, ieškovė teigia, jog atsakovė yra išdavusi pažymą, kurioje nurodoma, kad ji yra skolinga 5 130,13 Lt. Dėl atsakovės išduotos pažymos, kurioje nurodytas neesantis įsiskolinimas, ji negali sudaryti palankaus (finansiškai naudingo) sandorio dėl buto, nes pažyma rodo, kad butas apsunkintas neįvykdytomis prievolėmis atsakovei. Pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. butų ir kitų patalpų (pastato) savininkas, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą), privalo pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai) ir atsiskaityti su bendrija pagal prievoles, kurių terminas yra suėjęs. Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta bendrijos pirmininko (valdybos) išduota pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles. Taigi atsakovės išduota pažyma dėl neesančios skolos užkerta galimybę arba riboja sandorių sudarymą ieškovei palankiomis sąlygomis, kadangi sudarydama sandorį, ieškovė turi sumokėti pažymoje nurodytą sumą arba pažymoje nurodyta suma sumažinti sandorio kainą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės C. N. ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Tačiau šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė C. N. pareiškė ieškinį teisme dėl 35-osios butų savininkų bendrijos išduotos 2014 m. gruodžio 15 d. pažymos apie ieškovės įsiskolinimą pripažinimo negaliojančia. Tokiu atveju visų pirma turi būti nustatyta, kokia yra 35-osios butų savininkų bendrijos išduotos pažymos, liudijančios apie ieškovės įsiskolinimą bendrijai, reikšmė ir jos išdavimo padariniai ieškovei, t. y. ar ji pažeidžia ieškovės teises arba įstatymų saugomą interesą.

Teismo vertinimu, 35-osios butų savininkų bendrijos išduota pažyma „Dėl C. N. įsiskolinimo“, kaip tokia, nesukuria materialinių teisinių padarinių, kadangi ieškinyje atsakovei nėra reiškiamas joks materialinio pobūdžio reikalavimas. Materialinius teisinius padarinius, t. y. skolos fakto buvimą/nebuvimą, lemia pačios skolos susidarymo aplinkybių buvimas, bet ne skolą liudijančios pažymos išdavimas. Nagrinėjamu atveju įsiskolinimo buvimo aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina tik kaip įrodymas civilinėje byloje. Ieškovės ginčijama pažyma laikytina įrodymų šaltiniu apie tai, ar ieškovė C. N. yra skolinga 35-ajai butų savininkų bendrijai, koks yra skolos dydis, skolos susidarymo terminas, ši pažyma yra informacinio pobūdžio dokumentas, kadangi joje nurodyti informacinio pobūdžio duomenys. Įrodymų nuginčijimas (patvirtinimas) savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

Taigi iš teismui pateikto ieškovės C. N. ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pareikštu reikalavimu – pripažinti negaliojančia atsakovės išduotą pažymą, siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymą. Šio reikalavimo pagrįstumui patikrinti turi būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą (CPK 176­–185 straipsniai), o ne ieškinio institutas, nes toks reikalavimas negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė, kokias teisines pasekmes jai sukurtų minėtos pažymos pripažinimas negaliojančia bei kokio teisinio rezultato ieškovė siekia pareikšdama tokio pobūdžio reikalavimą. Ieškinio patenkinimo atveju, pripažinus atsakovės išduotą pažymą „Dėl C. N. įsiskolinimo“ negaliojančia, toks teismo sprendimas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių, kadangi pats skolos buvimo faktas liks nenuginčytas. Ieškovė nagrinėjamu atveju turi galimybę paneigti ginčijamą pažymą civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo kitais įrodymais, pagrįsdama įsiskolinimo fakto aplinkybių nebuvimą. Tokiu būdu jai yra užtikrinama teisė į teisminę gynybą – šios pažymos kaip įrodinėjimo priemonės įvertinimas teismo tvarka dėl jos išdavimo ir joje išdėstytų faktinių duomenų (įrodymų apie įsiskolinimo buvimo aplinkybes) pagrįstumo patikrinimo.

Teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė