Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo R. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei J. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu teismui nustačius, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumas ir pagrįstumas.

8. Pažymėtina, jog ieškinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams klausimas jau buvo išnagrinėta visų instancijų teismuose, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

9. Nagrinėjant bylą iš naujo, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai teismui yra privalomi (CPK 362 str. 2 d.).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovas ieškiniu reikalauja iš atsakovės sumokėti jam priklausančią 13 736 Eur pinigų sumą, t. y. įvykdyti piniginę prievolę. Dėl to, siekiant išspręsti nagrinėjamoje byloje teismų jurisdikcijos klausimą, būtina nustatyti ginčo prievolės – piniginės prievolės – įvykdymo vietą pagal šiam reikalavimui taikytiną materialiąją teisę.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į civilinę bylą Nr. 3K-3-403-611/2017, kurioje teismai nors ir nekonstatavo jungtinės veiklos sutarties sudarymo datos, tačiau šalių veiksmai, kurie sudarė pagrindą teismams tarp šalių egzistuojančius santykius aiškinti kaip santykius, atsirandančius iš jungtinės veiklos sutarties, atsirado iki 2005 m. lapkričio 25 d. arba vėliausiai šią dieną: šalys ne santuokoje kartu gyveno nuo 2003 m., 2005 m. lapkričio 25 d. R. U. ir J. D. įgaliojo E. D. ir R. D. veikti tiek kartu, tiek atskirai ir įgaliotojų vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise arba kiekvieno iš jų asmeninės nuosavybės teise pirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje; E. D., veikdamas pagal įgaliojimą, 2006 m. vasario 8 d. J. D. vardu už 160 000 Lt (46 339,20 Eur) nupirko nekilnojamąjį turtą Druskininkų sav., Grūto k., o 2007 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi šitas turtas buvo parduotas. Tai reiškia, kad taikytinos teisės klausimui spręsti netaikomas 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“), kadangi jis taikomas sutartims, sudarytoms po 2009 m. gruodžio 17 d. Nagrinėjamai bylai taip pat netaikytina ir 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, nes ši konvencija Lietuvai įsigaliojo 2006 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sprendė, kad tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės nėra sudaryta tarptautinių sutarčių šioje byloje nagrinėjamu klausimu, nustatant taikytiną teisę ginčo prievolei reikia remtis CK normomis.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo prievolė – atsakovės piniginė prievolė ieškovui grąžinti jam priklausančią pinigų sumą – atsirado atsakovei 2007 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus nekilnojamąjį turtą Druskininkų sav., Grūto k., ir už jį gavus pinigus. Šalys jungtinės veiklos sutartimi neapibrėžė šios prievolės įvykdymo termino. CK 6.53 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Siekiant nustatyti ginčo prievolės vykdymo vietą, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatytas momentas, kada ieškovas pareikalavo įvykdyti piniginę prievolę, tuomet pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį nustatytas ginčo prievolės įvykdymo termino suėjimo momentas ir atitinkamai ieškovo gyvenamoji vieta ginčo prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu.

13. Ieškovas, šioje byloje pateikdamas ieškinį, nurodė, kad ankstesnėje byloje, kuri buvo baigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi Nr. 3K-3-403-611/2017 palikus galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, buvo priteistos ieškovo naudai jo investuotos lėšos. Ieškovas nurodytoje išnagrinėtoje byloje nereiškė reikalavimo dėl visos dalies bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių lėšų priteisimo ieškovo naudai. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais vienareikšmiškai konstatuota, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl jungtinės veiklos įgyjant nekilnojamojo turto Lietuvoje, panaudojant ieškovo uždirbtas pinigines lėšas (35 000 svarų), buvo įgytas nekilnojamasis turtas, esantis Druskininkų savivaldybėje Grūto kaime už 160 000 litų sumą J. D. vardu, kuris 2007-05-10 J. D. buvo parduotas už 400 000 Lt, ir ši suma įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta bendra jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe. Taigi tik teismams konstatavus, kad parduotas turtas buvo bendroji ieškovo ir atsakovės nuosavybė, ieškovas pradėjo reikalauti iš atsakovės jam, jo manymu priklausančių piniginių lėšų dalies, kurią atsakovė gavo pardavus bendrosios nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklausiusį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje dėstomus argumentus, sprendžia, kad ieškovas prievolės įvykdymo anksčiausiai galėjo reikalauti po Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 13 d. priėmimo, kadangi būtent tada buvo galutinai patvirtinta, kad buvo parduotas turtas, kuris yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, kas suponavo ieškovui pagrindą inicijuoti civilinę bylą dėl dalies už parduotą šį turtą piniginių lėšų priteisimo.

14. Teismų informacinės LITEKO duomenimis nuo 2016-11-28 deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune. Ši ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo ir 2017 m. lapkričio 13 d. Byloje nėra jokių duomenų apie faktinę ieškovo gyvenamąją vietą. Šios bylos inicijavimas nurodant savo gyvenamąją vietą Kaune laikytinas kaip asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą. Kad ieškovas savo gyvenamąja vieta laiko Lietuvos Respublikoje, patvirtina ir ankstesnė civilinė byla, pagal kurią ieškovas prievolės įvykdymo atsakovės reikalavo bylą inicijuodamas Kauno apylinkės teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios bylos teismingumo, nurodė, kad pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-611/2017 ieškovas savo reikalavimus įrodinėjo, o atsakovas gynėsi, remdamiesi Lietuvos materialiąja teise, teismai bylą nagrinėjo taip pat pagal Lietuvos materialiąją teisę, šalys taikytinos teisės klausimo procese niekada neginčijo.

15. Vadovaujantis minėtų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos teismingumo klausimą, todėl nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu, nurodydamas ieškovui su ieškiniu kreiptis į kompetentingą Jungtinės Karalystės teismą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikintina. Byla nagrinėjamu atveju turėtų būti perduodama pirmosios instancijos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byla turi būti nagrinėjama pagal ieškovo gyvenamąją vietą, o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra Kaune. Todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį bei, vadovaujantis CPK 34 str. 1 d. 4 p., pagal teismingumą byla perduodama nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.