Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-09-01 · Administracinė byla Nr. I-4167-423/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-01
Bylos Nr.
I-4167-423/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01664-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4167-423/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01664-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.;73. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, susipažinusi su piliečio L. K. pareiškimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas L. K. pareiškimas, kuriame prašoma patraukti drausminėn atsakomybėn Kauno apylinkės teismo teisėją A. B. .

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.). Kadangi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis pateikia viešojo administravimo sąvoką ir numato, kad tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų) (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis).

Skunde pareiškėjas prašo patraukti drausminėn atsakomybėn Kauno apylinkės teismo teisėją A. B. . Pareiškėjui išaiškintina, jog teisėjų drausminės atsakomybės sąlygos ir drausminės bylos inicijavimo bei iškėlimo tvarka yra nustatyta LR Teismų įstatymo IX skyriuje. Remiantis šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalį, teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teisėjas drausmine tvarka atsako už teisėjo vardą žeminantį poelgį, kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ar įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. Drausminių bylų teisėjams iškėlimo klausimus sprendžia Teisėjų etikos ir drausmės komisija (LR Teismų įstatymas, 85 str. 1 d.). Siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie minėtus 83 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (LR Teismų įstatymas, 84 str. 4 d.). Taigi, manydamas, kad konkretus teisėjas padarė vieną iš Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų, pareiškėjas turi teisę inicijuoti drausmės bylos iškėlimą teikdamas motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, o ne Kauno apygardos administraciniam teismui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas kelti teisėjai drausmės bylą negali būti pripažintas susijusiu su viešuoju administravimu ir yra nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, o turi būti sprendžiamas Teismų įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš skundo turinio ir prie skundo pateikto priedo, reikalavimą patraukti teisėją drausminėn atsakomybėn pareiškėjas sieja su galimai pažeistomis jo teisėmis dėl to, kad 2015 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teisme buvo priimta nutartis civilinėje byloje Nr.2-13815/2001, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti žyminį mokestį bei jam paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjui išaiškintina (ABTĮ 10 str.), kad pagal LR teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendros kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Civilinė byla Nr. 2-13815/2001 buvo išnagrinėta bendros kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, todėl reikalavimai dėl šios bylos nagrinėjimo metu priimtų teismo nutarčių taip pat turi būti nagrinėjami civilio proceso tvarka, o ne administracinio proceso tvarka. Pareiškėjui išaiškintina, jog remiantis LR Civilinio proceso kodekso (toliau –LR CPK) 100 straipsnio 2 dalimi ir 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartys, susijusios su žyminiu mokesčiu, gali būti skundžiamos atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Atskirieji skundai yra paduodami per tą teismą, kurio nutartis skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo arba patvirtintos nutarties kopijos įteikimo dienos (LR CPK 335 str. 1 d.). Šiuo atveju, pareiškėjo atžvilgiu priimtos nutarties dalis dėl atsisakymo grąžinti žyminį mokestį skųstina Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nutarties dalis dėl pareiškėjui skirtos baudos yra neskundžiama, tačiau per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo, asmuo, kuriam paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį nuobaudą, ją panaikinti ar sumažinti. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, taip pat gali būti duodamas atskirasis skundas minėta tvarka. (LR CPK 107 str. 1 ir 2 d.).

Dėl išvardintų aplinkybių, pareiškėjo pateikiamas reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka ir skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo L. K. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė