Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis R. G. 2023 m. lapkričio 13 d. apie 09.00 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini) kilusio žodinio konflikto metu, mušė savo šeimos narį – sugyventinę Č. B., t. y. tyčia ne mažiau du kartus sudavė kumščiu Č. B. į kairės pusės skruostą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad jis su sugyventine Č. B. kartu gyvena apie 2 metai jam priklausančiuose namuose. Nusikaltimo įvykio dieną, apie 09.00 val. jis su sugyventine dar gulėjo lovoje, iš vakaro abu buvo vartoję alkoholinių gėrimų, o jis, dar ir naktį vis išgerdavęs alkoholio, todėl ryte norėjęs miego. Sugyventinė jį žadino, liepė keltis, jis dėl to pyko ir liepė jai pačiai keltis ir eiti dirbti. Kadangi sugyventinė vis tiek jį kėlė, susinervinęs lovoje jai ne mažiau du kartus sudavė į galvą, ar į veidą, tiksliai neprisimena, tačiau du kartus tikrai sudavęs. Po smūgių sugyventinė nurimo ir užmigo. Kai po kelių dienų į namus atvyko policijos pareigūnai, jis supratęs, kad sugyventinė pasiskundė, jog jis ją sumušė. Su sugyventine susitaikys ir jos atsiprašys. Papildomai apklaustas kaltinamasis parodė, kad sudavė smūgius sugyventinei Č. B. į veidą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 1-2, 78-79).

3. Nukentėjusioji Č. B. parodė, kad su sugyventiniu R. G., (kaltinamuoju) kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie dvejus metus. Namai, kuriuose jie gyvena, priklauso sugyventiniui. 2023 m. lapkričio 13 d., apie 09.00 val. miegamajame tarp jos ir sugyventinio kilus žodiniam konfliktui neblaivus kaltinamasis, dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jai į kairį skruostą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, kuris truko kelias dienas. Dėl jaučiamo skausmo 2023 m. lapkričio 16 d. ji kreipėsi į medikus, kurie nustatė sumušimą. Pati į policiją nesikreipė, bijodama, kad kaltinamasis ją dar labiau nesumuštų, apie smurtą jos atžvilgiu policijai pranešė ją apžiūrėję skubios pagalbos skyriaus medikai. Pas teismo medicinos ekspertus sužalojimo masto nustatymui nevyko, kadangi patyrė tik fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 15-18).

4. 2023 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame mediniame žalsvos spalvos name. Namų valda neaptverta, patekimas atviras. Į namą patenkama iš kiemo pusės per medines duris, vedančiais į koridorių, iš kurio yra praėjimas į virtuvę. Iš virtuvės pro kairėje pusėje esančias duris patenkama į miegamojo kambario patalpą, kurioje galimai buvo smurtaujama. Šiame kambaryje priešais matosi rudos spalvos vitrina su įvairiais indais, kairėje, kampe stovi rudos spalvos fotelis, dešinėje matomos dvi žalios spalvos lovos, ir stalas su ant jo esančiais indais bei maisto produktais, už stalo stovi dar viena lova (b. l. 3-5).

5. 2023 m. lapkričio 16 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad ant Č. B. matomos neseniai patirto smurto žymės – kairės pusės skruosto patinimas ir galimai kraujosruvos žymės. Ant veido matomi nubrozdinimai, pasak Č. B., šiuos sužalojimus pasidariusi ji pati (b. l. 32-33).

6. Viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninė medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad į ligoninę kreipėsi Č. B., kuri skundėsi veido ir krūtinės skausmu, paaiškino, kad prieš dvi dienas ją sumušė sugyventinis. Č. B. diagnozuota kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas (b. l. 74-77).

7. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia fiziškai smurtavo prieš kartu gyvenančią sugyventinę Č. B. – du kartus sudavė kumščiu jai į kairės pusės skruostą, sukeldamas nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas kumščiu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą (pakenkimas nukentėjusios sveikatai didesniu mastu (kūno sužalojimai) teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti. Trečia, smūgiai rankos kumščiu į skruostą, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek gydymo įstaigos medicininiuose dokumentuose (asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje) užfiksuotais duomenimis, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji faktinėje šeimoje kartu gyvena jau apie dvejus metus ir tvarko bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

9. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo santykinai mažas (2 smūgiai kumščiu į skruostą), smurtas nebuvo stiprus, smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai asmeninio buitinio pobūdžio. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

11. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis teisiamas pirmąjį kartą, (b. l. 53-54), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį administracine tvarka taip pat nebaustas (b. l. 97-98), jis yra visiškai darbingas, nedirba, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas).

13. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai ją sunkinančiai aplinkybėms, konstatavus daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 11), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų, viso 120 valandų. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, viso – 80 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam R. G. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67-70) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina.

14. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso – 120 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę R. G. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso – 80 (aštuoniasdešimt) valandų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ją panaikinti

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.