- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-1268-259/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01364-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- V. L. N.
- Advokatai
- Edvinas Sergaitis
Procesinio dokumento kategorija 30.9.1, 35.5, 45.5, 121.15, 121.21
2011 m. rugsėjo 21 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Kauno energija“ atstovui G. Kelinui, atsakovės V. L. N. atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. L. N. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-408/2011 pagal ieškovo AB „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovei V. L. N. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Kauno energija“ patikslintu ieškiniu (b.l.38-40) prašė priteisti iš atsakovės V. L. N. 2 004,57 Lt skolos už šilumos energiją, 121,36 Lt delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011-03-14 sprendimu (b.l.67-70) ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovės 2004,57 Lt skolos už patiektą šilumos energiją, 121,36 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2010-05-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 66 Lt žyminio mokesčio, 5,90 Lt kitų pagrįstų išlaidų; taip pat priteisė iš atsakovės 18,80 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, tiekia šilumos energiją. Atsakovei šiame name nuosavybės teise priklauso butas Nr. 12 (b.l.5-6), kuris nuo centralizuoto šilumos tiekimo yra atjungtas 2000-08-30 (b.l.30). Antstolis R. S. konstatavo faktines aplinkybes, jog name (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo patalpose – pagrindinėje laiptinėje ir pagalbinėje laiptinėje šildymo sistemos ar atskirų jos dalių (radiatorių, šildymo vamzdyno) neįrengta (b.l.26). Šalys sutarties dėl atsiskaitymo už šildymą bendrosiose namo patalpose nėra sudarę. Vadovaudamasis LR CK 4.82 str. ir 4.86 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus, bei LAT praktika (LAT 2004-09-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-342/2009), teismas pripažino, jog atsakovė, kaip buto savininkė, privalo mokėti ir už šilumos energiją, kuri buvo paskirstyta bendrom reikmėm, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jai priklausančios patalpos (LR šilumos ūkio įstatymo 25 str.). Teismas atkreipė dėmesį, jog šilumos energija, tiekiama namui, šildo ne tik gyvenamąsias patalpas, bet per jas, taip pat per šilumos tiekimo vamzdžius, šilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms. Todėl teismas pripažino, jog atsakovės pareiga mokėti už šilumą, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, atsiranda iš pareigos išlaikyti turtą (LR CK 4.76 str.). Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi gyvenamojo namo laiptinėse nėra įrengta šilumos įrenginių. Teismas atkreipė dėmesį, jog bendrojo naudojimo patalpas sudaro ne tik namo laiptinės, bet ir holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p.). Teismas pažymėjo, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, butų savininkai nėra pasirinkę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamo bendrai sunaudojamos šilumos matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodo, atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad ji būtų bendru susitarimu su kitais gyvenamojo namo bendraturčiais visiškai ar iš dalies atleista nuo šilumos energijos, tenkančios gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpoms šildyti, mokėjimo. Todėl, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu Nr. 03-41 patvirtino Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 nuostatomis, teismas pripažino, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį patenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.72-80) atsakovė V. L. N. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) skundžiamame sprendime teismas tik deklaratyviai nurodė, kad „atsižvelgtina į tai, jog bendrojo naudojimo patalpas sudaro ne tik namo laiptinės, bet ir holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos“. Tačiau nei ieškinyje, nei skundžiamame sprendime konkrečiai nėra įvardinta nei viena bendro naudojimo patalpa, kurios šildymą privalėtų apmokėti atsakovė kaip bendraturtė. Ši aplinkybė yra esminė, nes atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog namo laiptinė centralizuotai nėra šildoma. Kadangi sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atsakovė turi apmokėti holų, galerijų, palėpių ir panašių patalpų šildymą, o byloje nėra jokių įrodymų, jog name teismo sprendime įvardintos bendrojo naudojimo patalpos apskritai yra, laikytina, jog teismas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis tik prielaidomis ir spėlionėmis, pagrįstai neatmetęs atsakovės viso proceso metu įrodinėtos aplinkybės, jog ginčo name ieškovės šildomų bendrojo naudojimo patalpų nėra. Vadinasi, skundžiamą sprendimą teismas priėmė iš esmės pažeisdamas LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatas, kas nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą ir liko neatskleista bylos esmė;
2) skundžiamame sprendime nurodydamas, jog „nors atsakovė ir pateikė teismui duomenis, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptinėse nėra jokių šilumos įrenginių (b.l.26-27), tačiau vien ta aplinkybė, jog namo laiptinėse šildymo sistema atjungta nuo bendros namo šildymo sistemos, nereiškia, kad namo bendrojo naudojimo patalpos nėra šildomos“, teismas pažeidė LR CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą. Ieškovas, reikalaudamas, jog atsakovė sumokėtų jam už bendro naudojimo patalpų šildymą, privalėjo pateikti ne tik įrodymus, jog ginčo name yra ieškovo šildomos bendro naudojimo patalpos, bet ir įrodymus, kokios tai yra patalpos, koks jų tūris ir kiek energijos šių patalpų šildymui yra išeikvota. Teismas nepareikalavo ieškovo šias aplinkybes įrodyti ir perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei. Tokiu būdu teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), nes nevienodai padėjo šalims įgyvendinti savo procesines teises - atsakovei buvo užkirstas kelias reikšti prieštaravimus, o ieškovas atsidūrė privilegijuotoje padėtyje. Taigi, buvo pažeistas ir teisės į tinkamą procesą principas;
3) skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja LR CK 1.5 str. nuostatoms. Byloje yra neginčijamai nustatyta, jog jokių šildymo įrenginių ginčo namo laiptinėje nėra. Šią bendro naudojimo patalpą šildo butų, kurie yra atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos, gyventojai, tarp jų ir atsakovė. Todėl ieškovo surinkti ir toliau renkami iš visų namo gyventojų mokesčiai už bendro naudojimo patalpos - laiptinės šildymą yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.237 str.). Taigi, ne atsakovė yra skolinga ieškovui, o pats ieškovas privalėtų „pasidalinti“ su atsakove bei kitais butų, atsijungusių nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildančių namo laiptinę, savininkais piniginėmis lėšomis, kurias ieškovas mokesčių pavidalu surinko iš gyventojų už laiptinės šildymą;
4) priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepasisakė, kodėl jis, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas ieškovui įsiskolinimą nuo 2003 m., vadovavosi ne 2003 m. galiojusiais norminiais aktais (2010-06-11 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.O3-103 „Dėl pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens bei šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekių nustatymo ir paskirstymo apibendrinto metodo Nr. 10 patvirtinimo“), o beveik septynerių metų senumo 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu Nr.03-41, patvirtintu Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Vadovaujantis 2010-06-11 nutarimu patvirtinto metodo Nr. 10 nuostatomis, atskirai turi būti skaičiuojama šiluma bendrojo naudojimo patalpoms - laiptinėms šildyti bei šiluma bendram naudojimui, susidedanti iš šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti bei iš šilumos kiekio bendrosioms reikmėms šildymo ir karšto vandens sistemose. Tokių paskaičiavimų ieškovas teismui nepateikė, o pats teismas jų pateikti neprašė, nors byloje surinktų įrodymų, jog ginčo namo laiptinėje jokių šilumos įrenginių nėra, ieškovas nepaneigė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats ieškovas informavo atsakovę, jog šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 ginčo namo atžvilgiu pradėtas taikyti nuo 2007 m. šildymo sezono pradžios. Todėl visiškai neaišku, kokiu būdu ieškovas paskaičiavo atsakovės tariamą įsiskolinimą nuo 2003 m. iki 2007 m. Be to, teismas, vadovaudamasis 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu Nr. 03-41, patvirtintu Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, skundžiamą sprendimą akivaizdžiai pagrindė negaliojusiu ir iki pat 2007 m. ieškovo netaikytu teisės aktu. Todėl darytina išvada, jog ieškovas ne tik nepateikė jokių tariamo įsiskolinimo paskaičiavimų, bet net neįvardino, kokiu būdu jis tariamą atsakovės įsiskolinimą nuo 2003 m. iki 2007 m. šildymo sezono pradžios paskaičiavo, o teismas į šias aplinkybes nesigilino. Tai nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą ir liko neatskleista bylos esmė;
5) iš pirminio ieškinio (b.l.1-3) akivaizdu, kad ieškovas paskaičiavimus atliko „pamiršęs“ faktinę aplinkybę ir neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovė apskritai yra atsijungusi nuo centralizuotos šildymo sistemos. Pirminiame 2010-05-20 ieškinyje ieškovas nurodė, kad „AB „Kauno energija“ butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tiekia šilumos energiją. Atsakovės skola už patiektą šilumos energiją patalpų šildymui nuo 2003-04-01 iki 2010-04-01 susidarė 2004,57 Lt“. Šiame ieškinyje nenurodoma, jog tariamas atsakovės įsiskolinimas susidarė už bendro naudojimo patalpų šildymą. Patikslintame ieškinyje tik deklaratyviai teigiama, kad „mokesčiai skaičiuojami vadovaujantis nurodytu metodu Nr. 5“, tačiau jokie paskaičiavimai nepateikti. Akivaizdu, kad mokesčiai už buto šildymą negali būti tokie pat, kaip ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą.
Atsiliepimas
Atsiliepime apeliacinį skundą ieškovas AB „Kauno energija“ prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų: nors namo laiptinė nėra tiesiogiai šildoma iš daugiabučio namo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, tai nereiškia, kad namo bendrojo naudojimo patalpos yra nešildomos. Šilumos energija, tiekiama namui, šildo ne tik gyvenamąsias patalpas, bet per šilumos tiekimo vamzdžius šilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitiems bendrai visiems namo butų savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms. Namui tiekiamos energijos dalis, kuri patenka į bendro naudojimo patalpas ir per namo bendras konstrukcijas patenka į aplinką, techninėje kalboje vadinama šilumos nuostoliais. Norminiuose aktuose ši energijos dalis vadinama energija bendro naudojimo patalpų šildymui ar energija namo bendriems poreikiams tenkinti; atsakovė pripažino, jog name yra laiptinė, taip pat neneigia, kad name yra rūsys ir laiptinė. Atsakovei atjungus butą nuo namo centralizuoto šilumos tiekimo, namo šildymo sistema liko ir jos pagalba šiluma tiekiama butams, kurie naudoja centralizuotą šilumos tiekimą. Pagal CK 4.82 str., 3 butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Pagal 2003-05-20 Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 12 str., kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Pagal 2008-01-01 Šilumos ūkio įstatymo Nr. X-1329 12 str., jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Įstatymo 29 str. 3 d. numato, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. 2005-07-22 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu Nr. 03-41 patvirtino Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kurio 1.4 punkte nurodyta, kad šis metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). LAT bylose Nr. 3K-3-514/2004 ir Nr.3K-3-342/2009 išaiškino, kad daugiabučiame name vartotojai turi dvejopą padėtį. Kaip vartotojas - gyventojas - abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams, ir kita prasme - kaip turto savininkas. Dalis energijos apmokama kaip suvartota vartotojo, kita dalis turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininko. Tokia butų savininkų pareiga atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 str.
Ieškovas, skaičiuodamas atsakovei mokesčius, vadovavosi 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41, patvirtintu Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. numato, kad kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Ginčo namo šilumos vartotojai nepasirinko skaičiavimo metodo, todėl ieškovas taikė nurodytą 5-tą metodą. Vartotojai, norėdami, kad būtų taikomas metodas Nr. 10, privalo šilumos tiekėjui pateikti savo raštišką apsisprendimą ir papildomą informaciją. Tačiau ieškovas tokio apsisprendimo negavo, papildoma informacija nepateikta. Todėl ieškovas pagrįstai taiko metodą Nr. 5;
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog atsakovei gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune nuosavybės teise priklauso butas Nr. 12 (b.l.5-6), kuris nuo centralizuoto šilumos tiekimo yra atjungtas 2000-08-30 (b.l.30). Ieškovas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, tiekia šilumos energiją, name yra keletas butų. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl to ar turi atsakovė prievolę mokėti už dalį namui patiektos ir apskaitytos šiluminės energijos, kuri sunaudojama namo bendro naudojimo patalpoms pašildyti ir per namo konstrukcijas patenka į aplinką, t.y. apmokėti šilumos nuostolius.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Pagal 2003-05-20 Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 12 straipsnio nuostatas, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Taip pat pagal 2008-01-01 Šilumos ūkio įstatymo Nr. X-1329 12 straipsnį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Esant byloje tai situacijai, kai atsakovė yra atsijungusi jai priklausantį butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, atsakovei LR CK 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu atsiranda prievolė proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas namui atnaujinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas gyventojas – abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Namo benrasavininkiui esant atsijungus butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, namo bendrasavininkis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendro naudojimo patalpoms, namo konstrukcijoms šildyti, dalis apskaitytos namui patiektos šiluminės energijos patenka į aplinką, kas yra šiluminės energijos natūralūs nuostoliai. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma bei apmokama. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Dėl to teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvus, kuriuose nurodoma, kad Kauno rajono apylinkės teismas be teisinio ir faktinio pagrindo priteisė ieškovo prašomas sumas už apskaitytą šiluminę energiją, atmeta kaip nepagrįstus.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kuriuose nurodoma, jog mokesčiai atsakovei skaičiuojami netinkamu metodu Nr. 5, be to jokie paskaičiavimai byloje nepateikti. 2005-07-22 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu Nr. 03-41 patvirtino Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kurio 1.4 punkte nurodyta, kad šis metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas, skaičiuodamas atsakovei mokesčius, vadovavosi 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41, patvirtintu Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. numato, kad kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Ginčo namo šilumos vartotojai nepasirinko skaičiavimo metodo, todėl ieškovas taikė 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41, patvirtintą Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Vartotojai, norėdami, kad būtų taikomas metodas Nr. 10, privalo šilumos tiekėjui pateikti savo raštišką apsisprendimą ir papildomą informaciją. Tačiau ieškovas tokio apsisprendimo iš namo bendrasavininkių negavo, papildoma informacija nepateikta. Todėl ieškovas pagrįstai taiko skaičiavimo metodą Nr. 5. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad ieškovui teikiant patikslintą ieškinį buvo žinoma, kad atsakovės butas yra atjungtas nuo namo centralizuoto šilumos tiekimo. Todėl mokesčiai buvo skaičiuojami tik už bendro naudojimo patalpų šildymą. Ieškovas 2009-04-17 raštu Nr. 20-1673 (b.l.97-100) atsakovei detaliai išaiškino mokesčių skaičiavimą ir mokesčių skaičiavimo pagrindus, taip pat pateikė buto apyvartos žiniaraštį (b.l.101-103), kuriame buvo nurodytos priskaičiuotos mokėjimo sumos.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą palikti nepakeistą.