Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1120-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-28
Bylos Nr.
2A-1120-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Neringa Švedienė, Virginija Volskienė
Ieškovas
R. Z., D. Z., B. V., V. V.
Atsakovas
R. C., J. C.
Trečiasis asmuo
M. L., E. N.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1120-115/2010

Teisėja Margarita Ambrazaitienė Procesinio sprendimo kategorijos:

44.2.4.1;121.2;

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gruodžio 28d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovui R. Z.,atsakovo R. C. atstovui adv. L. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1321-465/2010 pagal ieškovų R. Z., D. Z., B. V. ir V. V. ieškinį atsakovams R. C. ir J. C., tretieji asmenys M. L., E. N., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai R. Z., D. Z., B. V., V. V. prašė priteisti jiems iš atsakovų R. C. ir J. C. solidariai Z. ir V. po 18290Lt turtinės žalos ir 4.724,92 Lt.be pagrindo įgytas pajamas, apskaičiuotas kaip 5 proc. dydžio metinės palūkanos iki ieškinio pareiškimo dienos. Taip pat ieškovai prašė iš atsakovų priteisti po 3.720 Lt. neturtinės žalos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (I t.,b.l.221-227).

Nurodė, jog ieškovas R. Z. 2004 m. birželio 21 d. sutartimi nusipirko 0,1060 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unik.Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieškovė B. V. 2004 m. gruodžio 30 d. sutartimi įsigijo šalia esantį žemės sklypą (unik.Nr. (duomenys neskelbtini)). R. Z. netrukus pastebėjo, kad nuo jo sklypo dalies rytinio pakraščio nustumtas viršutinis žemės sluoksnis (dirvožemis). Dirvožemis nustumtas nuo 5m pločio,38 m. ilgio ir 0,3 m. gylio sklypo dalies. Iš viso nukasta 57 kub.m dirvožemio, kuris buvo sandėliuotas gretimame žemės sklype, priklausančiame atsakovei J. C.. Teigia, šis dirvožemio sluoksnis ten išbuvo iki 2006 m. birželio 22d. ir buvo tame sklype išlygintas. 2005 m. vasarą, R. Z., turėdamas B. V. įgaliojimą tvarkyti jos žemės sklypą, nusamdė darbininką, kuris buldozeriu nustūmė viršutinį derlingą žemės sluoksnį nuo abiejų sklypų ieškovams priklausančių sklypų, viso 243 kub.m. Tokiu būdu, nuo ieškovų žemės sklypų buvo nustumta 305 kub.m dirvožemio. 2006 m. birželio 22 d. ir pietiniame pakraštyje buvęs sandėliuotas dirvožemis taip pat buvo išlygintas gretimame atsakovei J. C. priklausančiame sklype. Dėl šio įvykio R. Z. kreipęsis į Vilniaus raj. PK, pradėtas tyrimas, kurio metu paaiškėję, kad dirvožemį nustūmęs R. C., kuris veikė pagal žemės sklypo savininkės J. C. įgaliojimą. Žala atsirado bendrais atsakovų veiksmais, todėl ieškovai prašo priteisti iš atsakovų solidariai ieškovams R.D. Z. 18.290 Lt bei B. V. ir V. V. – 18.290 Lt turtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovas R. C. atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko (II t.,b.l.35-38. Nurodė, kad jis niekada nebuvo žemės sklypo Vilniaus raj. Avižienių km. savininkas, o tik geranoriškai padėjo savo kaimynei J. C. prižiūrėti statybų eigą minėtame sklype, nes ji didžiąją laiko dalį būdavo išvykusi pas savo vyrą Maskvoje. Samdė darbininkus bei jiems davė nurodymus pati J. C., 2006 m. balandžio 12d. įgaliojimu atsakovas R. C. buvo įgaliotas tvarkyti tik žemės sklypo pardavimo reikalus, todėl neturėjo intereso nukasti ieškovų sklypų dirvožemį ir jį pasisavinti. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikus tyrimą, jo neteisėtų veiksmų konstatuota nebuvo. Iš jo pateiktų nuotraukų esą matyti, kad dirvožemis nuo J. C. sklypo buvo sustumtas ir susandėliuotas tame pačiame sklype dar 2004 m. birželio 7 d., nes vyko statybos darbai, t.y. dar prieš tai, kai R. Z. įsigijo žemės sklypą. Nuotraukoje matyti, kad ieškovo žemės sklype auga krūmai ir augalai, taigi, dirvožemis nebuvo nustumtas. Neatsiminė statybos bendrovės, kuri statė namą J. C. ir atkreipė dėmesį į tai, kad pastarosios žemės sklypas visiškai nesiriboja su ieškovų B.ir V. V. žemės sklypu, o su ieškovų R.ir D. Z. žemės sklypu ribojasi tik 17 m., o ne 38 m, kaip nurodoma ieškinyje.

Atsakovė J. C. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (II t., b.l.140-144). Nurodo, kad ji buvo žemės sklypo (unik.Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) savininkė. Teigė, jog rengiantis namo statyboms, dar 2004 m. gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, darbininkai nukasė dirvožemį ir susandėliavo jos sklypo krašte. Statybos darbai prasidėję 2005 m. vasarą. Tuo metu kaimyniniame sklype, kurį vėliau įsigijo R. Z., augo krūmai. Didesnę laiko dalį ji praleisdavo Maskvoje pas vyrą, todėl paprašiusi kaimyno R. C. prižiūrėti statybas, jas nufotografuoti. Jos šeimai apsisprendus gyventi Maskvoje, namą su žemės sklypu nutarę parduoti. 2006 m. balandžio mėn. ji pasirašė įgaliojimą R. C. parduoti žemės sklypą su namu, kuris pagal įgaliojimą už ją pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Jokių pretenzijų jam neturinti. J. C. teigimu, R. C. nieko nedarė be jos žinios, todėl jis nėra kaltas. Ji pati neatlikusi jokių neteisėtų veiksmų.

Tretysis asmuo E. N. atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti (II t.,b.l.112-114). Nurodė, kad 2007-01-04 ji įsigijusi ieškovams priklausiusius du žemės sklypus, kurių unik.Nr(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Derybas dėl šių sklypų pirkimo vedusi nuo 2005 m. rudens, todėl ji mačiusi, kad nuo jos ketinamų pirkti sklypų buvo nukastas dirvožemio sluoksnis susandėliuotas per abu sklypus pietinėje sklypų dalyje. 2007m. sausį atvykusi pamatė, kad susandėliuoto dirvožemio sluoksnio jau nebebuvo, o ieškovas R. Z. ją informavęs, kad dėl įvykio kreipėsi į policiją. Vedant derybas dėl žemės sklypų pirkimo, trečiojo asmens teigimu, buvo įvertinta ir tai, kokios vertės neteko žemės sklypai ir kiek lėšų reikės į juos investuoti. Todėl buvo surašyti aktai ir žemės sklypų kaina buvo atitinkamai mažinama. Ji įsigijusi žemės sklypus kiekvieną už 82.000 Lt, tačiau dėl trūkstamo derlingo dirvožemio sluoksnio ieškovai netekę po 18.290 Lt.

Tretysis asmuo M. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad žemės sklypą su namu įsigijęs iš J. C., su pastarąja nebendravęs. Namas buvęs su daline apdaila, todėl Sutarties 5 p. buvę aptarti darbai, kurie įėjo į bendrą namo kainą. Dėl šių darbų tarėsi su R. C..

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. C. 9000 Lt žalai atlyginti, 270 Lt žyminio mokesčio, 800 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo 2007 m. vasario 27 d. ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovų R. Z. ir D. Z. naudai. Priteisė iš atsakovo R. C. 9.000 Lt žalai atlyginti, 270 Lt žyminio mokesčio bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo 2007 m. vasario 27 d. ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovų B. V. ir V. V. naudai. Likusią ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo, ieškinius dėl neturtinės žalos ir ieškinius atsakovei J. C. atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisme atsakovas R. C. teigė, kad jo kaimynė atsakovė J. C. savo žemės sklype stačiusi namą ir jo, kaip turinčio statybos darbų patirtį, prašiusi prižiūrėti jos namo statybą. Jis kartas nuo karto atvažiuodavęs patikrinti statybų eigą bei padarydavo nuotraukas, kurias J. C. siųsdavo į Maskvą, kur ji gyveno su sutuoktiniu. Už statybų priežiūrą jam niekas nemokėjęs, tai jis daręs iš draugiškumo. Vėliau jis, turėdamas J. C. įgaliojimą, žemės sklypą su namu pardavęs. Tačiau Vilniaus raj. Maišiagalos PN ikiteisminį tyrimą atlikusiam tyrėjui 2007 m. sausio 4 d. rašytame paaiškinime atsakovas R. C. pripažino, kad jis ir trys kitų sklypų savininkai, tiesdami komunikacijas, nustūmė viršutinį žemės sluoksnį nuo keturių sklypų bei servitutinio kelio į vieną krūvą jo (atsakovo) sklypo gale. Tiesiant komunikacijas buvo perkamas ir vežamas gruntas sklypų formavimui. Statyboms pasibaigus, 2006 m. sandėliuojamas J. C. sklypo gale derlingas sluoksnis buvęs išsklaidytas keturiuose sklypuose iš kurių buvo nustumtas. Vilniaus apygardos teismui pagal ieškovų apeliacinį skundą 2008 m. rugsėjo 1 d. nagrinėjant šią bylą, atsakovas R. C. teismui pripažino, kad su J. C. jį siejo rašytinė sutartis – J. C. buvo užsakovė, o jis - darbų vykdytojas ir vykdęs darbus. Iš žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu pirkimo - pardavimo sutarties teismas nustatė, kad atsakovas R. C., kaip J. C. atstovas 2006 m. rugsėjo 5 d. už 25.000 Lt pardavė pirkėjui M. L. žemės sklypą ir už 917.300 Lt nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 68 proc.). Be to, šia sutartimi atsakovas įsipareigojo namo statybos užbaigimui savo lėšomis atlikti visą eilę darbų, garantavo pirkėjui paslėptų trūkumų ištaisymą, įsipareigojo sumokėti reikiamus mokesčius ir pats prisiėmė atsakomybę už galimus defektus, nustatytus per 5 metus, už galimus paslėptus defektus -10 metų, o už tyčia paslėptus defektus – 20 metų. M. L. patvirtino, kad atsakovas minėta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė - namo statybos darbus užbaigė. Teismas darė išvadą, kad atsakovas R. C. faktiškai vykdė J. C. namo statybą ir, kaip darbų vykdytojas vadovavo žemės darbams tiesiant komunikacijas bei servitutinį kelią. Tai, kad sklypų paviršinis žemės sluoksnis buvo stumdomas, pripažino ne tik atsakovas savo paaiškinime policijos tyrėjui; tai patvirtina ir ieškovo bei paties atsakovo pateiktos nuotraukos. Teismas darė išvadą, kad paviršinis derlingas žemės sluoksnis dėl žemės darbus tvarkiusio atsakovo kaltės, taip ir nebuvo sugrąžintas į ieškovų sklypus. Dėl to sklypai nuvertėjo ir ieškovams buvo padaryta žala. Atstovaudamas šioje byloje ne tik savo, bet ir bendrininkų B. ir V. V. turtinius interesus, kiek kubinių metrų žemės paviršinio sluoksnio nuo ieškovų sklypų buvo nukasta, išmatavimus ir skaičiavimus atliko pats ieškovas R. Z., nepasitelkęs nesuinteresuotų bylos baigtimi turto vertintojų ir kitų specialistų. Skaičiavimuose pastebėta ir klaidų – ieškovo ir atsakovės J. C. besiribojančių sklypų kraštinės ilgis ne 38 metrų, kaip teigia ir skaičiavo ieškovas, o tik 17 metrų, tad ir nustumta žemės galimai buvo mažiau kubinių metrų, nei nurodo ieškovas. Ieškovų abu žemės sklypai 2007-04-06 ir 2007-05-05 pirkimo pardavimo sutartimis jau yra parduoti šioje byloje ieškovų pusėje trečiuoju asmeniui dalyvaujančiai E. N., už kuriuos ji sumokėjo ieškovams po 82.000 Lt. Parduotų sklypų nuvertėjimą ieškovai grindžia su pirkėja E. N. sudarytais tarpusavio susitarimais, kurie įforminti 2007-01-04 jų surašytais aktais ir bendrovių komerciniais pasiūlymais. Turtas parduodamas šalių sutartomis kainomis, kurias apsprendžia turto paklausos ir pasiūlos santykis. Parduodamų sklypų nuvertėjimas turto vertintojų taip pat nebuvo vertinamas. Įvertinęs čia išdėstytas aplinkybes teismas laiko ieškovų ieškinius mažintinus iki 9000 Lt už kiekvieną sklypą, priteisiant iš atsakovo R. C.. Atsakovė J. C. namo statybai nevadovavo, dėl ieškovams padarytų nuostolių nėra jos kaltės, dėl to jai reiškiami reikalavimai netenkinti. Teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų negali būti tenkinamas, nes tokios palūkanos mokamos skolininkų, praleidusių įvykdyti pinigines prievoles (CK 6.210 str. 1d.), be to neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Šalies argumentai

Apeliantas (atsakovas) R. C. pateikė apeliacinį skundą (II t.,b.l.177-183), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog jis pažįstamos J. C. namo statybas tik draugiškai prižiūrėjo. Dirvožemis prie J. C. sklype buvo susandėliuotas dar 2004-06-07, prieš tai, kai R. Z. nusipirko greta esantį sklypą 2004-06-21. Tą patvirtina byloje esanti nuotrauka, kurioje matyti dirbantis ekskavatorius. Toliau vykstant statybos darbams, ieškovų žemės sklype augo krūmai ir augalai, tai patvirtina, kad dirvožemis nebuvo nustumtas. Būdamas tik įgaliotas sutvarkyti žemės paradavimo reikalus, atsakovas R. C. neturėjo jokio pagrindo ir interesų pats nukasti ar nurodyti nukasti ieškovų sklypo dirvožemį, bei jį pasisavinti. Pažymi, jog atsakovas R. C. niekur nėra nurodęs, kad nuo ieškovų sklypo nustūmė dirvožemio sluoksnį. Atlikus ikiteisminį tyrimą, R. C. veiksmuose neteisėtų veiksmų nerasta. Apie ikiteisminio tyrimo rezultatus buvo informuotas ir ieškovas, kuris to neskundė. Teigia, jog dirvožemio sluoksnio nustūmimo darbai vyko tik atsakovės J. C. sklype, o ieškovų sklypas nebuvo palietas. Be to ieškovo sklypo kraštinių ilgis yra nurodytas klaidingas, taip klaidinant teismą. Mano, kad teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis prielaidomis, t.y. nurodė, kad nustumta žemės galimai buvo mažiau kubinių metrų, nei nurodo ieškovas. Pažymi, jog nėra įrodymų, atsakovo veiksmuose gali būti konstatuota kaltė. R. C. nėra ieškinyje nurodyto žemės sklypo savininkas ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pati atsakovė J. C. atsiliepime nurodė, kad atsakovas R. C. tik geranoriškai padėjo jai prižiūrėti statybas ir nieko be jos sutikimo bei pažeidimų nedarė. Mano, jog turtinė žala paskaičiuota nepagrįstai, nesivadovaujant objektyviais įrodymais.

Atsiliepimas

Ieškovas R. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l.186-194) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priimti naują įrodymą – 2004-04-02 sutartį; pakviesti dalyvauti liudytojus. Nurodo, jog iš paties atsakovo paaiškinimų matyti, kad faktiškai jis organizavo ir vykdė atsakovės J. C. namo statybas. Vadovaujasi LR Statybos įstatymo 2 str. 51 p ir 52 p., bei nurodo, kad atsakovo veiksmuose buvo statybos vadovo požymių (50 p.). Pažymi, kad atsakovas niekada neginčijo ieškovo pateiktų skaičiavimų dėl išvežto žemės kiekio ir padarytos žalos dydžio; neginčijo ieškovo pateitų nuotraukų, jų aprašymo ir pridėtų įvykio vietos schemų; neginčijo patektų sklypų ribų nužymėjimo aktų, tai pat žalos apskaičiavimo būdo. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuota, jog atsakovas nusprendė perstumti viršutinį žemės sluoksnį į kitą sklypą. Be to 2005-07-25 datos nuotraukoje užfiksuotas paties atsakovo valdomo sklypo dalis, kurioje auga žolė toje vietoje, kur atsakovas 2004 m. neteisėtai nustūmė ir susandėliavo ieškovo dirvožemį savo sklype. Pažymi, kad tik 2004-11-20 buvo išduotas leidimas Nr.922 statyti individualių gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinius tinklus. Tai įrodo, kad visi atsakovo nurodyti 2004 m. birželio mėn. atlikti žemės tvarkymo darbai buvo atlikti be leidimo ir pažeidžiant statybos sritį reglamentuojančius teisės aktus, todėl neteisėti. Mano, jog atsakovo R. C. prisipažinimas, kad su technika buvo užvažiuota į R. Z. sklypą, leidžia įžvelgti jo veiksmuose netiesioginę tyčią arba neatsargumą. Be to, pats atsakovas niekieno neverčiamas sutiko prižiūrėti ir vykdyti darbus J. C. sklype, todėl turi už juos atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas(atsakovas) R. C. nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo tenkinant iš dalies ieškinį iš jo ieškovams Z. ir V. yra priteista po 9000Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, o taip pat bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas teigia, jog jis tik draugiškai prižiūrėjo pažįstamos J. C. namo statybas ir jokių nurodymų dėl svetimo dirvožemio paėmimo nedavė, išlygintas buvo tik jo pažįstamai priklausantis dirvožemis. Mano, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl prašo jį panaikinti ir priimti naują - ieškinį atmesti pilnai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog atsakovas turi atlyginti ieškovams padarytą turtinę žalą, kuri atsirado dėl nuo ieškovams priklausančių žemės sklypų sustumto dirvožemio paėmimo ir išlyginimo J. C. sklype.

Nustatyta, kad ieškovai Z.2004-06-07 nusipirko 0,1060 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unik.Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurio pirkimo 2004-04-02 buvo sudaryta preliminarioji sutartis, o ieškovai V. 2004-12-30 nusipirko šalia esantį 0,1019ha žemės sklypą (unik.Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė J. C. 2004-08-17 toje pačioje vietovėje įgijo 0,1086ha žemės sklypą (unik.Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su Z. žemės sklypu ir kampu su V. žemės sklypu. Taip pat nustatyta, kad atsakovei J. C. vykdant statybas, apeliantas R. C. veikė kaip jos įgaliotas asmuo, nes rūpinosi, prižiūrėjo ir faktiškai organizavo visus darbus. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad pati žemės sklypo savininkė iš esmės gyveno Maskvoje, o R. C. su ja palaikė ryšį, teikė informaciją apie statybos eigą, siuntė nuotraukas. Be to, R. C. pagal J. C. išduotą įgaliojimą vėliau pardavė trečiajam asmeniui M. L. nebaigtą statyti namą su žemės sklypu, įsipareigodamas savo sąskaita ir lėšomis atlikti visą eilę darbų ir garantavo trūkumų bei defektų pašalinimą (b.l. 39-43, t.2). Tai rodo, kad J. C. pati asmeniškai jokių nurodymų kitiems asmenims dėl žemės sklypo sutvarkymo ir sustumto svetimo dirvožemio panaudojimo savo poreikiams nedavė. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumnetais, kad nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas apeliantas yra tinkamas atsakovas padarytai žalai atlyginti.

Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje kilo dėl deliktinės civilinės atsakomybės (CK 6.245str.1 ir 4d.), todėl būtina nustatyti ar jai atsirasti apelianto atžvilgiu yra nustatytos visos tam reikalingos sąlygos(CK 6.246-6.249str.).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė.

Nors apeliantas ir teigia, kad pradedant statybas dirvožemis buvo sustumtas tik nuo J. C. žemės sklypo, kuris vėliau ir buvo išlygintas, tačiau kolegija šiuos jo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, jog dirvožemis buvo nustumtas ir nuo ieškovams priklausančių žemės sklypų, tačiau 2005 metais jis pervežtas ir išlygintas J. C. priklausančiame žemės sklype. Kad dirvožemis buvo nustumtas ir nuo ieškovams priklausančių žemės sklypų, o 2005 metais vasarą vežamas į J. C. žemės sklypą patvirtino ir apeliacinėje teismo instancijoje liudytoju apklaustas A. P.. Šis liudytojas parodė, kad jis kaip darbų vykdytojas vadovavo toje teritorijoje kelių tiesimo ir kitiems darbams, žinojo sklypų ribas ir 2005 metų vasarą pats matė kaip nuo ieškovų sklypų traktorius su kaušu ėmė į krūvas sustumtą dirvožemį ir gabeno į J. C. žemės sklypą, kuris buvo užpiltas statybiniu gruntu. Sustumtas dirvožemio krūvas ieškovų sklype A. P. matė dar 2005 metų pavasarį, kai pradėjo ruoštis pagal projektą numatytų darbų atlikimui. Iš byloje pateiktų nuotraukų taip pat matyti buvusi sustumto dirvožemio laikymo vieta ir jo paėmimo pėdsakai (b.l. 49-52, t.1). Tuo tarpu apelianto pateiktos nuotraukos (b.l.132-139, t.1, b.l.130-138, t.2) nurodytų aplinkybių paneigti negali. Be to, kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina, jog nuo ieškovų žemės sklypų sustumtas dirvožemis buvo panaudotas J. C. žemės sklypo sutvarkymui apelianto nurodymu, todėl jis ir privalo atlyginti šio grunto savininkams padarytą žalą, kadangi žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovai.

Ieškovai padarytos žalos dydį grindė išvežto dirvožemio kiekio paskaičiavimais ir žemės sklypų vertės netekimu, reikalaujant priteisti kiekvieno sklypo savininkui po 18290,0Lt (161-165, t.1). Pažymėtina, kad apeliantas visiškai nesutiko su ieškiniu ir žalos dydžio atskirai neginčijo. Nesant specialistų išvados, pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti sumą žalai atlyginti sumažino iki 9000Lt, atsižvelgiant į pastebėtus netikslumus dėl besiribojančių sklypų kraštinės ilgio ir galimas skaičiavimo klaidas dėl išvežto grunto kiekio. Apeliantas skunde teigia, kad ir priteista suma yra nepagrįsta, nes parduodamų sklypų nuvertėjimas turto vertintojo nebuvo nustatinėjamas. Tačiau kaip matyti iš ieškovų ir trečiojo asmens sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių ir pasirašytų aktų, tai abu sklypai buvo parduoti po 82000Lt (b.l. 161-178, t.1). Žemės sklypų pirkėja E. N. pripažįsta, jog dėl išvežto grunto pardavėjai prarado po 18290Lt pajamų (b.l.112-114, t.2). Kad Z. ir analogiški žemės sklypai turėjo didesnę rinkos vertę ir galėjo būti parduodami didesne kaina patvirtina byloje esantys duomenys (b.l.195-195, t.1, b.l. 148, t.2). Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nustatyto žalos dydžio iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, o apelianto argumentai atmestini (CPK 178str.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 str., iš apelianto priteistinos valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 198, t.2).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1321-465/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. C. 24,95Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjos Neringa ŠvedienėVirginija Volskienė