- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- e2YT-7628-1000/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02909-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. I., A. B., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Silvija Streikutė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotiems asmenims R. I., A. B., VĮ Turto bankas ir suinteresuoto asmens R. I. savarankišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos D. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, jog po pareiškėjo motinos mirties liko nekilnojamasis turtas – 30/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti, t. y. prižiūrėjo jį ir juo naudojosi – liko gyventi namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, šiuo adresu yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, jis ir toliau moka komunalinius mokesčius už vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą ir tvarkymą, būstą draudžia būsto draudimu. Tai rodo, jog jis palikimą priėmė faktiniu valdymu. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui, visiškam paveldėjimo teisės įgyvendinimui. Jei teismas atsisakytų nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, prašo atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėjas taip pat neprieštarauja, kad teismas tenkintų suinteresuoto asmens jo sesers R. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi ginčo dėl palikimo nėra. Pareiškėjas patvirtino, jog sesuo ir jos vyras yra atvežę briketų šildymui, taip pat medienos kūrenimui, nurodė, jog abi seserys padėjo jam prižiūrėti motiną, vėliau po motinos mirties atvažiuodavo, rūpinosi motinos palikimu, visi sutarė, jog jis lieka gyventi motinos name, moka mokesčius, vėliau galbūt jis išpirks seserų dalį iš motinos palikimo. Neprieštarauja, kad palikimą priimtų ir sesuo R.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. I. atsiliepime ir pareiškime nurodė, jog sutinka su pareiškimu ir neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad tiek pareiškėjas, t. y. jos brolis S. B., tiek ir ji priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdami palikusį turtą valdyti. Pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, jog po motinos mirties ji, jog brolis S. ir jos sesuo A. B. visi trys susėdo ir sprendė, ką daryti su motinos palikimu. Visi nusprendė, kad leidžia broliui toliau gyventi motinos namuose su sąlyga, kad jis mokės už patarnavimus, tvarkysis, o ji su seserimi padės broliui prižiūrėti motinos namus. Brolis, likęs gyventi motinos namuose, mokėjo mokesčius, taip pat tvarkėsi savo kambaryje, ji (t. y. suinteresuotas asmuo) ir jos vyras parūpindavo šildymui briketų, buvo atvežę medienos kūrenimui, taip pat patvarkė mamos kambarį, keitė durų rankeną, pasiėmė kai kuriuos motinai priklausiusius daiktus. Tokiu būdu ji ir jos brolis priėmė palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti. S. A. atsisako savo dalies į motinos palikimą, sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas. R. I. taip pat nurodė, jog S. su drauge D. T. žadėjo išpirkti jos dalį palikime, kai turės tam lėšų. Pabrėžė, jog nežinojo, kad po motinos mirties dėl palikimo priėmimo reikėjo kreiptis į notarą.
3. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu, atsisako savo dalies į nekilnojamąjį turtą po motinos D. V. B. mirties, po motinos mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Teismo posėdžio metu A. B. paaiškino, jog po motinos mirties ji, brolis S. ir sesuo R. kalbėjosi dėl palikimo, sprendė, ką daryti. Visi nusprendė, jog S. lieka gyventi motinos namuose su sąlyga, kad mokės mokesčius ir tvarkingai gyvens. Po motinos mirties tiek ji, tiek jos sesuo atvažiuodavo į motinos namus, juos patvarkydavo, prižiūrėjo, kad būtų tvarka, nes kurį laiką brolis turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu šios problemos nebėra. Sesers vyras yra vežęs briketų, taip pat medienos kūrenimui, pati sesuo važiuodavo į motinos namus patvarkyti, ką reikėjo.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Taip pat prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
5. Liudytoja D. T. teismo posėdyje parodė, jog gyvena kartu su S. B.. Dar iki mirties D. V. B. sirgo, ją prižiūrėjo visi trys jos vaikai – S., A. ir R.. Ir pati liudytoja išėjo iš darbo, kad prižiūrėtų sergančią B. Po jos mirties S. su liudytoja liko gyventi tuose namuose. Kai liudytoja ir S. buvo išvykę į užsienį užsidirbti, namus prižiūrėjo R. ir kaimynė. Šiuo metu S. su liudytoja gyvena D. V. B. namuose, moka mokesčius, juos prižiūri. Tarp brolio ir seserų buvo kalba, kad S., kai turės pinigų, išpirks jų dalį iš motinos palikimo, jokio ginčo dėl palikimo tarp jų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
6. Pareiškėjas S. B. pareiškimu ir suinteresuotas asmuo R. I. savarankišku pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė savo motinos D. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokia tvarka jie negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šį faktą pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo prašo nustatyti tam, kad jie galėtų priimti palikimą po motinos mirties, nes nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nuosavybės teisių tinkamas įgyvendinimas.
7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Byloje nustatyta, kad S. B. pareiškimu ir suinteresuotas asmuo R. I. yra palikėjos D. V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojai. Palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl jos turtą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, t. y. pareiškėjas ir jo seserys, suinteresuoti asmenys A. B. ir R. I.. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog palikėjos palikimo niekas nėra priėmęs, be to, nėra įregistruotų palikimo atsisakymo pareiškimų. Tiek atsiliepime į pareiškėjo S. B. ir suinteresuoto asmens R. I. pareiškimus, tiek ir teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. B. nurodė, jog ji atsisako motinos palikimo ir į jį nepretenduoja.
9. Iš byloje esančių pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog S. B. pareiškimu ir suinteresuotas asmuo R. I. po motinos mirties rūpinasi paliktu turtu ir jį prižiūri, naudojasi juo kaip savu, t. y. pareiškėjas liko gyventi namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, šiuo adresu yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, jis ir toliau moka komunalinius mokesčius už vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą ir tvarkymą, būstą draudžia būsto draudimu. Suinteresuotas asmuo R. I. po motinos mirties rūpinosi motinos paliktu nekilnojamuoju turtu, tvarkė kambarį, kelis kartus pirko šildymui briketų ir malkų medienos, prižiūrėjo namus, kai brolis su gyvenimo drauge buvo išvykęs į užsienį, pasiėmė kai kuriuos motinos asmeninius daiktus. Duomenų, kad S. B. pareiškimu ir suinteresuotas asmuo R. I. būtų atsisakę motinos palikimo, neįgyvendinę savo teisių paveldėti, palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Teismo posėdžio metu duotais byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais taip pat nustatyta, jog pareiškėjas su seserimis po motinos mirties tarėsi, ką daryti su paliktu turtu, jis tikisi išpirkti seserų dalį iš motinos palikimo. Minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po D. V. B. mirties S. B. pareiškimu ir suinteresuotas asmuo R. I., faktiškai pradėdami turtą valdyti, priėmė mirusiosios palikimą.
10. Nustačius, kad S. B. ir R. I. priėmė savo motinos palikimą, faktiškai pradėdami šį turtą valdyti, palikimo priėmimo termino atnaujinimo klausimas nesprendžiamas.
11. Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens valstybei turėtų būti priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tačiau jiems yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jie yra visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimus tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos D. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.