Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-23 · Civilinė byla Nr. e2-525-302/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-23
Bylos Nr.
e2-525-302/2017
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00477-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
M. D.
Trečiasis asmuo
UAB „Krinona“, VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-525-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00477-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų M. D. ir M. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-464-357/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Medinės šukos“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. V., ieškinį J. G., L. G., M. D., tretiesiems asmenims UAB „Krinona“, VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Medinės šukos“, atstovaujama bankroto administratoriaus A. V., kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovams J. G., L. G., M. D., M. D., tretiesiems asmenims UAB „Krinona“, VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl 2013 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GS-5420 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu.Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų M. D. ir M. D. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovams M. D. ir M. D. priklausančių piniginių lėšų, gautų 2013-09-17 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GS-5420 pagrindu, areštą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams M. D. ir M. D. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu(duomenys neskelbtini).Atsižvelgęs į ieškovės reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes bei įrodymų visumą, teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Įvertinęs susidariusią situaciją, teismas darė išvadą, kad yra tikimybė, jog atsakovai M. D. ir M. D. gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, dėl ko ieškovei galimai palankus sprendimas taptų neįgyvendinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovai M. D. ir M. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį ir jos pagrindu pritaikytą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys, jį vertinant preliminariai, yra pagrįstas. Ieškovė nepagrįstai, nurodydama, kad 2013-09-17 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. GS-5420, sudaryta tarp J. G. ir L. G. bei M. D. ir M. D., pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises, prašo pripažinti negaliojančia 2013-09-17 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. GS-5420. Ginčo sutartis buvo sudaryta su fiziniais asmenimis, t. y. J. G. ir L. G.. Areštuotas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis ir hipotekos lakštus, o kreditoriaus AB SEB banko naudai buvo numatyti daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai pagal 2009-11-12 laidavimo sutartis. Jokios viešos informacijos apie kitus pardavėjų kreditorius nebuvo. Prieš sudarant ginčijamą sutartį tiek iš AB „Swedbank“, tiek iš AB SEB banko buvo gauti sutikimai, jokie kiti kreditoriai pirmumo teisės į ginčijama sutartimi įsigytus nekilnojamuosius daiktus neturėjo. Sudarant ginčo sutartį, apeliantai buvo sąžiningi, už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą buvo sumokėta 710 000 Lt, nors visų įsigytų nekilnojamųjų daiktų vidutinė rinkos vertė buvo tik 289 895 Lt. Apeliantai augina du mažamečius vaikus, o šiuo metu laukias trečiojo vaiko, todėl jokiu būdu nebūtų įsigiję rizikingo turto ir rizikavę šeimos būstu. Actio Pauliana institutas negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nors jų sudarymo metu jų savininkas ir turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams dėl ko vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai atskirajame skunde pateikia tik argumentus, kurie iš esmės yra susiję tik su tikėtinu ieškinio pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už atskirojo skundo ribų, ir pasisakys tik šiuo aspektu.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie (liet. „preliminariai“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoką, ne kartą yra pažymėjęs, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų materialinių reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Taigi tokio preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, apskritai galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.Iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškinyje yra nurodyti aiškūs argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys įrodymai, kurie, ieškovės bankroto administratoriaus manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Akivaizdžių duomenų, jog pagal pareikštus reikalavimus ieškinys, kuriuo prašoma CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia 2013-09-17 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GS-5420, galėtų būti vertinamas kaip net tikėtinai nepagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama nuosekli pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, reiškiamas materialinis reikalavimas atsakovams yra galimas, o ar šiuo atveju bus nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, ar ne, bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių visumą.Nurodytų argumentų kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra preliminariai pagrįstas. Aptarti apeliantų atskirojo skundo argumentai, susiję tik su pareikšto ieškinio nepagrįstumu, nesuponuoja kitokio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išnagrinėjimo, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atsakovų atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė