- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-407-194/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Jolanta Badaugienė (pran.), Rimantas Brazys
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- O. S., R. T.
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas, Zigmas Šatas, Juana Dumbliauskaitė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Montvidienė Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.; 121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2007 m. lapkričio 19 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės,
dalyvaujant ieškovei V. Č., ieškovės atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui, atsakovės O. S. atstovei K. S., atsakovės O. S. atstovei advokatei Juanai Dumbliauskaitei, atsakovės R. T. atstovei G. T., atsakovės R. T. atstovui advokatui Zigmui Šatui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovėms O. S. ir R. T. dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu Šiaulių rajono apylinkės teismo prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį turto, bendrai naujai sukurto ir įgyto bendru darbu, bendromis lėšomis kartu su mirusiuoju J. S., susidedančiu iš sodo namelio, ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 0,0741 ha dydžio, esančio toje pačioje sodų bendrijoje „Kairiai“ su nebaigtos statybos statiniu ir statybinėmis medžiagomis, bei automobilio, taip pat prašo priteisti iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2007-03-02 pareiškimu ieškovė atsisakė anksčiau pareikštų ieškininių reikalavimų civilinėje byloje ir pasilieka prie patikslinto ieškinio, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš bendrosios dalinės nuosavybės, kartu su mirusiu J. S., naujai sukurto ir įgyto turto laikotarpyje nuo 2000 metų gruodžio mėnesio iki 2005 metų gegužės 16 dienos, ½ dalį bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad jog bendromis naujai sukurto turto su mirusiuoju J. S. vertė yra 73300 Lt. Ieškovė teigia, jog su mirusiuoju J. S. sutarė bendrai gyventi nuo 2000 metų gruodžio mėnesio ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu, buities darbus atlikdavo kartu, abiejų piniginės lėšos buvo naudojamos bendro ūkio reikalų tvarkymui. Pradėjus kartu gyventi J. S. pasiūlė ieškovei kartu statytis namelį Kairių sodų bendrijoje turinčiame žemės sklype. Ieškovė nurodė, jog statybos darbus pradėjo 2001 m. kovo mėnesį ir namelį pridavė kaip tinkamą gyventi 2003 m. rudenį, o apsigyveno jame nuo 2003 m. gruodžio mėnesio. Ieškovė teigia, kad sodo namelį statė kartu su J. S.. Be to, ieškovė 2003-08-25 pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, už kurį gavo 18000 Lt, iš kurių įsigijo automobilį už 1300 Lt, o į namelio ir ūkinio pastato statybą investavo dar 15000 Lt. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. birželio mėnesį kartu su J. S. įsigijo dar vieną žemės sklypą toje pačioje sodų bendrijoje „Kairiai“. Prie sklypo pirkimo ieškovė prisidėjo pardavusi savo garažą. Kadangi vienam lengviau tvarkyti dokumentus - juos tvarkė J. S. vardu. Ieškovė išvyko dirbti į Vokietiją, o grįžusi rado nužudytą J.S. Ieškovė teigia, jog jie planavo vasarą susituokti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės V. Č. 2300 Lt atsakovei O. S., 1200 Lt R. T. ir 40,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Teismas laikė, kad ieškovė V. Č. neįrodė tų aplinkybių, kurios patvirtintų įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą bendraturčiams reikalauti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog su J. S. vedė bendrą ūkį, kartu gyveno ieškovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai iki 2003 m. gruodžio mėnesio, kuomet persikėlė gyventi į namą (duomenys neskelbtini). Šiuos ieškovės teiginius paneigia tai, kad nuo 2000 m. lapkričio mėnesio iki 2003 m. vasario mėnesio, (duomenys neskelbtini), mokesčiai buvo mokami už vieną gyventoją, už V. Č. priklausantį butą buvo taikoma kompensacija šildymui ir karštam vandeniui nuo 2000 m. lapkričio iki 2001 m. lapkričio ir nuo 2002 m. gegužės mėnesio iki 2003 m. rugpjūčio mėnesio. Teismas padarė išvadą, jog laikotarpyje nuo 2000 m. gruodžio mėnesio iki 2003 m. gruodžio mėnesio nebuvo nepertraukiamo bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo tarp V. Č. ir J. S..
Ieškovė neįrodė nei kada, nei kokį laikotarpį dirbo, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių apie gautas pajamas. Teismas nustatė, jog ieškovė iš tiesų nuo 2003 m. gruodžio mėnesio gyveno kartu su J. S., tačiau laikė, jog vien tik bendras gyvenimas nesukuria bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė neįrodė, jog turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Teismas nustatė, kad namo, (duomenys neskelbtini)statybos iniciatyva, atsirado anksčiau iki J. S. susipažįstant su V. Č., o būtent J. S. asmenine nuosavybe įsigijo žemės sklypą, gavo leidimus namus statybai ir pradėjo namo statybą, sudėdamas pamatus. Šie atlikti J. S. veiksmai paneigia V. Č. teiginį, jog J. S. ieškovei pasiūlęs statytis namą, kadangi jis jau buvo pradėjęs tą namą statytis. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie savo gautas lėšas visu namo statymo laikotarpiu, išskyrus, pajamas, gautas pardavus butą. Teismas laikė, kad buto pardavimo sandoris nepatvirtina lėšų investavimo į statybas. Ieškovė nepateikė teismui visiškai jokių įrodymų apie ūkinio pastato pastatymo ir savo piniginių lėšų investavimo aplinkybes. Teismas pateiktą pakvitavimą nelaikė tinkamu rašytiniu įrodymu, kadangi jame nėra nurodyta data, be to ieškovė visiškai neįrodinėjo nei kada, nei kur, nei iš kokiomis lėšomis ieškovė prisidėjo įgyjant plytas.
Kadangi teismui nepateikti įrodymai apie jų artimus šeimyninius ryšius, nėra jokių tiesioginių duomenų apie ketinimą įregistruoti santuoką.
Teismas manė, kad nėra praleista ieškinio senatis, nes V. Č. nėra kreditorė, jos reikalavimai neturi kreditoriui privalomų požymių, jos reikalavimas kyla iš dalinės bendrosios nuosavybės, kur taikomi bendri ieškinio senaties terminai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. Č. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-09-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai vertino liudytojo A. Č. parodymus, vienpusiškai teismo įvertinti liudytojų D., A. S., Z. S. parodymai. Šių liudytojų parodymų teismas nevertino kaip įrodymus, nenurodyti motyvai, kodėl teismas šių aplinkybių nelaikė įrodymais.
2. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje pateiktų objektinės sąmatos apie statybos montavimo darbus ir lokalinės sąmatos.
3. Teismas nevertino liudytojų parodymų dėl apeliantės darbo ir išleistų asmeninių piniginių lėšų statybai. Apeliantė laiko, kad byloje yra pateikti duomenys apie darbo laiką ir gautas pajamas dirbant UAB „Norteka“ bei nepateikti įrodymai dėl 15000 Lt investicijų uždirbtų Baltarusijoje.
4, Apeliantė mano, kad jos ir J. S. susitarimą kartu tęsti statybą patvirtina liudytojų parodymai, pirktų įrenginių kvitai, pateikti pakvitavimai už nupirktas statybines prekes. Nurodo, kad 2006-05-23 teismo posėdyje patvirtino, jog drauge su J. S. statydami namą, kartu statė ir ūkinį pastatą.
5. Byloje nurodytos aplinkybės, pateikti pakvitavimai bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad statybos darbus vykdėme iš bendrų lėšų, todėl apeliantė mano, kad reikalavimas priteisti ½ naujai sukurto turto yra pagrįstas.
6. Laiko, kad dalyvavimas jungtinėje veikloje pasireiškia ne tik kartu gyvenusių asmenų poreikių tenkinimu, naujo turto kūrimu, dalyvavimu darbu nuosavybės kūrime, bet ir maisto gaminimu, rūpinimąsi kito asmens sveikta, rūbais, namų priežiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą O. S. atstovė advokatė J. Dumbliauskaitė prašo palikti galioti 2007-09-18 teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš apeliantės teismo ir vedimo išlaidas. Byloje pateikti rašytiniai įrodo patvirtina aplinkybes, kad tėvas J. S. niekada pas ieškovę negyveno ir jokio bendro ūkio nevedė ir jokio bendro turto nekūrė. Laiko, kad ieškovės reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, neįrodyti jokiais įrodymais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. T. atstovas advokatas Z. Šatas prašo palikti galioti 2007-09-18 teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovės reikalavimai neatitinka šioje byloje surinktiems įrodymams. Ieškovė nepateikė įrodymų ne tik apie J. S. išreikštą valią dėl namo bendros statybos, bet ir apie įdėtas lėšas, jos atliktą darbą, bendro ūki vedimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo, ir įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Todėl kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai, vienpusiškai vertino liudytojų A. Č., B. D., A. S., Z. S. parodymus. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra aptarti šių liudytojų parodymai, tačiau teismas laikė, kad šių įrodymų visuma neįrodo apieliantės ir J. S. bendro ūkio vedimą visą laikotarpį iki namo pastatymo. Be to šie ieškovės liudytojų parodymai apibūdina ieškovės ir J. S. santykius atskirais jų bendravimo momentais, nėra konkretūs laiko atžvilgiu, nei materialine išraiška, todėl negali būti pripažinti turtinių teisių įgijimo pagrindu. Vertinant nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė V. Č. neįrodė aplinkybių, kurios patvirtintų įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą bendraturčiams reikalauti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
Apeliacinės instancijos kolegija apeliantės argumentą, kad byloje pateikta objektinė sąmata apie statybos montavimo darbus ir lokalinė sąmatą patvirtina atliktus statybos montavimo darbus, laiko nepagrįstu. Byloje nėra pateikta įrodymų apie atliktų ir ieškovės V. Č. vardu ir lėšomis apmokėtų statybos darbų statant sodo namelį ir ūkinius pastatus esančius (duomenys neskelbtini). Kolegija laiko, kad ieškovė bendrai statant sodo namelį ir jo priklausinius su J. S., privalo įrodyti būtent pačios atliktus darbus, pateikti įrodymus apie pačios vardu sumokėtas lėšas už atliktus darbus ar pirktas statybines medžiagas, pateikti paskaičiavimą, kiek lėšų namo statybai skyrė J. S., kiek pati apeliantė. Ieškovė privalo pateikti tikslias išlaidas, nurodant konkrečias sumas, įrodant, kaip buvo panaudotos piniginės lėšos bendrai statomam sodo namui ir ūkio priklausiniams, gautas pardavus jai priklausantį butą, dirbdama UAN „Norteka, ar už lėšas uždirbtas Baltarusijoje. Ieškovės nėra įrodyta nei kada, nei kur, nei kiek pinigų buvo duota J. S. sodo namelio statybai. Tai yra, ieškovė turi rašytiniais įrodymais pagrįsti ne tik savo įdėtų lėšų bendrai statant sodo namą ir ūkio statinius faktą, bet ir įrodyti, jog šis turtas buvo įgytas abiejų susitarimu. Tokių įrodymų byloje nėra.
Statant sodo namą namo savininkui ir kitam asmeniui, tai yra ieškovei, nuosavybės teisė gali būti pripažinta įrodžius šiuos faktus: 1) prisidėjimą savo darbu ar lėšomis prie objekto sukūrimo ir 2) susitarimą sukurti bendrąją nuosavybę.
Pirmasis faktas reiškia, kad ne statinio savininkas naudoja medžiaginius, piniginius ar kitokius išteklius statyboje arba joje dalyvauja savo darbu. Tai gali būti nustatoma statybos medžiagų pirkimo, atliekamų statybos darbų užsakymo, įvykdymo ar apmokėjimo įrodymais. Apeliacinės instancijos kolegija pasisakė, kad ieškovė tokių įrodymų nepateikė.
Susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo yra kelių asmenų sudarytas sandoris, kuris galioja tik tuo atveju, jei yra išreikšta šalių suderinta valia dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo (1964 m. CK 40, 122 str.). Ar toks susitarimas buvo, sprendžiama pagal tai, kokių tikslų siejami veikė statyboje dalyvaujantys asmenys. Šiuo atveju šalys turi siekti ne tik sukurti daiktą, kaip nuosavybės teisės objektą, bet ir jo sukūrime dalyvaujančius asmenis traktuoti savininkais. Negalėtų būti pripažintas susitarimu kurti bendrąją nuosavybę susitarimas, jei šalis sietų kitokie santykiai. Tai gali būti pavyzdžiui dovanojimo (pinigų ar turto, reikalingo statybos vykdymui, neatlygintinas perdavimas, nepretenduojant į atitinkamą nuosavybės dalį), paskolos (lėšų perdavimo statytojui, nesusiję su nuosavybės ar jos dalies pripažinimu ir perdavimu ateityje), finansavimo ar kitokie santykiai, kurių pasekmėje greta statytojo dalyvaujantis asmuo neįgytų statomo objekto ar jo dalies nuosavybės teise. Ar šalis siejo būtent toks susitarimas, kuris apėmė ir siekimą sukurti abiem dalyviams nuosavybės teisę, gali būti sprendžiama iš susitarimo turinio ir iš aplinkybių, kaip susitarimas dėl bendro objekto kūrimo įgyvendinamas. Jeigu asmuo dalyvauja sodo namo statyboje, tai ar jis ketino įgyti nuosavybės teisę į šią dalį gali rodyti tokie jo veiksmai – ar apsigyveno pastatytoje dalyje, ar naudojo ją kaip savo, ar kitas statytojas ginčijo šias teises ir ar netrukdė jas įgyvendinti. Šios aplinkybės gali būti patvirtintos liudytojų parodymuose ir kituose įrodymų šaltiniuose esančiais faktiniais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad susitarimas dėl V. Č. ir J. S. bendrosios nuosavybės kūrimo buvo įrodinėjamas tik liudytojų parodymais, kuriuose nėra pakankamai faktinių duomenų konstatuoti šią aplinkybę. Susitarimas, kaip sandoris, gali būti įrodinėjamas faktiniais duomenimis, kurie yra ne tik liudytojų parodymuose, bet ir rašytiniuose įrodymuose bei šalių veiksmuose. Apeliacinės instancijos kolegija vertindama faktines bylos aplinkybes ir surinktus byloje įrodymus konstatuoja, jog susitarimo tarp V. Č. ir J. S. sukurti bendrąją nuosavybę nustatant lygias dalis po ½ dalį nebuvo.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad sudarant pirkimo-pardavimo sandorį su S. Š. sutarties sudarymo aplinkybės nepatvirtina fakto, kad V. Č. ir J. S. abu siekė bendrai įsigyti žemės sklypą, nes S. Š. pirkimo-pardavimo sutartyje savo parašu patvirtino, kad pinigus gavo iš pirkėjo J. S.. Ieškovė V. Č. šioje galiojančioje ir notaro pavirtintoje sutartyje nėra įrašyta.
Apeliacinės instancijos kolegija apeliantės motyvą, kad jos bendrą gyvenimą su J. S. įrodo rašyti laiškai, laiko nepagrįstu. Apeliantės rašyti laiškai jai būnant Vokietijoje, tik patvirtina nepastovių santykių buvimo faktą, bet to laiškuose nėra kalbama apie sodo namo ar ūkinių pastatų statybas. Nesant V. Č. ir J. S. bendrų teisinių santykių įforminimui, laikyti ir vertinti jų bendrą gyvenimą, nustatytų byloje faktinių aplinkybių kontekste, negalima.
Dokumentai, pateikti apeliantės apeliacinio proceso nagrinėjimo metu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių nekeičia. Pateiktos trys pažymos apie transporto priemonių išregistravimą 2007-11-08, tai yra jau po J. S. mirties, jokių sąsajų su mirusiu J. S. neįrodo. Pateikti kvitai dėl prekių pervežimo į Baltarusiją nurodo tik pervežamų daiktų kiekį, nesant jokių kitų papildomų įrodymų, neįrodo gautų lėšų bendro naudojimo. Bendrijos pateikta pažyma yra prieštaringa kitiems byloje pateiktiems duomenims dėl komunalinių mokesčių mokėjimo.
Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė vis tikslino savo ieškinius reikalavimus, o netinkamo galutinio ieškininio reikalavimo pareiškimas sąlygoja ieškinio nepagrįstumą.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d., 2d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išsiaiškinęs visas šios bylos aplinkybes, Šiaulių rajono apylinkės teismas, teisėjų kolegijos manymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinio skundo argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 metų rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) O. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 15 Lt (penkiolika litų) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.