- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-1483-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00509-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- BUAB „Blynius“
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1483-163/2014
2014 m. spalio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. K. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-17 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Blynius“ ieškinį atsakovei D. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės 2013-06-30 atliktą vienašalį sandorį – vienarūšių priešpriešinių 22 279,71 Lt sumos reikalavimų įskaitymą; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 22 279,71 Lt skolos; priteisti 3 014,23 Lt žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų – 25 293,94 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-06-17 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neperžengdamas pareikšto reikalavimo ribų, – 25 293,94 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas kilo dėl didelės pinigų sumos, padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, siekdamas nesutrikdyti atsakovės įprastinių buitinių poreikių tenkinimo, pirmiausia nusprendė areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą bei turtinės teises, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, – 25 293,94 Lt, o jo nesant ar nepakankant – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-17 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįsitikino, jog yra pagrindas jas taikyti, todėl taikė jas be jokio teisinio pagrindo. Ieškovė neįrodė, kad pareikšto ieškinio suma atsakovei yra didelė, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovei pareikšto ieškinio suma yra didelė. Teigia, kad atsižvelgiant į jos turimą turtą, pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė. Be to, atsakovė yra dirbantis asmuo, gauna nuolatines pajamas, todėl ji pajėgi atsiskaityti su ieškove ir nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovės pareikšto reikalavimo suma nėra didelė, jos turtinė padėtis yra labai gera, todėl neegzistuoja jokia grėsmė, kad atsakovė slėps, švaistys ar kaip nors kitaip mažins savo turtą, kad išvengtų galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymo. Teigia, kad ji pajėgi atsiskaityti su ieškove, todėl nėra jokios grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo atsakovės teisę disponuoti jai priklausančiu turtu, todėl jos turi būti panaikintos.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, atsakovės turtui taikyta hipoteka, be to, jis yra areštuotas, todėl skolos išieškojimas iš šio turto būtų neįmanomas. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Mano, kad teismui buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė neturi turto, iš kurio būtų galimas realus skolos išieškojimas. Teismas nepažeidė ekonomiškumo principo, nes laikinąsias apsaugos priemones taikė neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, – areštavo atsakovei priklausantį turtą neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba nebeįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).
Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, jame išdėstytus faktinius argumentus bei pateiktus įrodymus ir įsitikinęs, kad ieškovei palankus teismo sprendimas yra įmanomas, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atmestini atsakovės argumentai, kad teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareikšta ieškinio suma atsakovei yra didelė, atsakovė ketina turtą paslėpti ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovės pareikštas atsakovei reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšminga ieškinio suma, atsakovės turtinė padėtis, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė
pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą dėl 25 293,94 Lt sumos priteisimo, ją pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, laikė didele ir sprendė, kad tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
Atsakovė siekdama įrodyti, kad pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė ir jos turtinė padėtis yra gera, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas, pateikė įrodymus apie gaunamas pajamas bei turimą nekilnojamąjį turtą. Iš atsakovės pateiktos darbo užmokesčio pažymos nustatyta, kad atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis už vidutinį darbo užmokestį šalyje (b. l. 23), atsakovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas bei areštuotas, todėl išieškojimas iš šio turto apsunkintas, duomenų apie kitą atsakovei priklausantį turtą byloje nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotiną savo mokumą, gerą finansinę padėtį, todėl darytina išvada, kad apeliantė nepaneigė sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės. Taigi atsakovės pateikti įrodymai apie turimą nekilnojamąjį turtą bei gaunamą pakankamai mažą darbo užmokestį neeliminuoja abejonių dėl jos galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones siekdamas, kad visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovės turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė neperžengdamas ieškovės pareikštų piniginių reikalavimų sumos, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, pirma areštuodamas atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, ir nesuvaržė apeliantės galimybės disponuoti pragyvenimui reikalingomis lėšomis.
Apeliantė nurodo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo jos teises disponuoti jai priklausančiu turtu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų nepatogumų, suvaržymų proceso šaliai, tačiau toks teisių ribojimas iš esmės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Atsakovė siekdama išvengti dėl laikinųjų apsaugos priemonių kylančių nepatogų turi teisę įmokėti ieškovės reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti laidavimą, įkeisti turtą ieškovės naudai, tuomet teismui būtų pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str.). Taigi atsakovė turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.