Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjams I. G. ir M. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G., M. G. ir I. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankui dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjui J. G. apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama pareiškėjui J. G. nedalyvaujant.

Tarnybos Šiaulių skyrius pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi tą pačią dieną 13.30 val. paskirtas teismo posėdis Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-7606-1031/2016 (b. l. 181).

Atsakovė Tarnyba yra viešojo administravimo institucija, joje dirba valstybės tarnautojai, įskaitant ir teisininkus, todėl šiuo atveju neatvykus vienam atstovui dėl jo užimtumo kitoje byloje, Tarnyba, turėdama atskirą atstovavimo skyrių, turėjo įpareigoti teisme atstovauti kitą asmenį. Atsižvelgus į tai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkinamas, byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė DNB bankas atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo dalies, kuria pradedama Žemės sklypo, priklausančio pareiškėjams, paėmimo visuomenės poreikiams paėmimo procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjams priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39–42).

Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-65 „Dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al 8 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) tiesimo specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Specialųjį planą (96–172).

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija) 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. (6.1)2-3436 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros Šiaulių rajone“ kreipėsi į Tarnybą, vadovaudamasi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi ir 46 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių I bei II skyriais, su prašymu pradėti privačių žemės sklypų, esančių Šiaulių rajone, dalių paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio Al 8 Šiaulių aplinkkelio šiaurės rytiniam ruožui tiesti) procedūrą pagal šio prašymo 1 priedą „Žemės savininkų žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams (magistralinio kelio Al 8 Šiaulių aplinkkelio šiaurės rytiniam ruožui tiesti) sąrašas“. Nurodė, kad Šiaulių rajone šiems visuomenės poreikiams reikalingi privatūs ir valstybinės žemės sklypai (plotai) yra Šapnagių, Ginkūnų, Malavėnų ir Malavėniukų k., Ginkūnų sen., ir Aleksandrijos k., Šiaulių kaimiškoje šen. (Ginkūnų kadastro vietovėje), Kairių ir Bertužių k., Kairių sen. (Kairių kadastro vietovėje). Nurodė, kad visuomenės poreikiams paimtini žemės sklypai yra reikalingi Direkcijos funkcijoms atlikti (b. l. 65–66). Pateiktame sąraše Nr. 124 nurodyti ir pareiškėjams priklausančios žemės sklypų dalys, iš kurių numatoma paimti 0,01 ha jiems priklausančio žemės sklypo (b. l. 85).

Tarnybos vadovas priėmė Įsakymą, vadovaudamasis Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 46 straipsnio 1, 2, 5, 6 ir 7 dalimis, Taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 5.1, 8.1 papunkčiais, 9, 11 ir 13 punktais, atsižvelgdamas į Specialųjį planą ir į Direkcijos 2016 m. birželio 1 d. prašymą Nr. (6.1)2-3436 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros Šaulių rajone“, patvirtino: Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al 8 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti) Šiaulių rajone projekto teritorijos ribų planą (1 punktas); Žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al8 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti) Šiaulių rajone, savininkų ir kitų naudotojų sąrašą (toliau – ir Savininkų sąrašas; 2 punktas). Minėtame Sąraše 124 punkte įtraukta ir pareiškėjams priklausanti žemės sklypo dalis, t. y. M. G. – 0,003 ha, pareiškėjams I. G. ir J. G. (kreditorius akcinė bendrovė DNB bankas) – 0,007 ha (b. l. 32).

Pareiškėjai 2016 m. liepos 22 d. raštu buvo informuoti apie priimtą Įsakymą (b. l. 21).

Ginčijamu Įsakymu Tarnybos vadovas pradėjo žemės sklypų dalių, nurodytų Savininkų sąraše, paėmimo visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al8 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti – Šiaulių rajone procedūros pradžią.

Pareiškėjai nesutinka su ginčijama Įsakymo dalimi, kuria Tarnyba pradėjo žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą dėl pareiškėjams I. G., J. G. priklausančio žemės sklypo (dalių): kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį – 0,007 ha, M. G. priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį – 0,003 ha, paėmimo visuomenės poreikiams. Esminis pareiškėjų skundo argumentas, kad kelias nesiekia jų žemės sklypo ir gali būti nutiestas nepaėmus jiems priklausančios žemės sklypo dalies, kelias per jį neina ir nekliudo jų žemės sklypui, kaip ir sklypas keliui, todėl, pareiškėjų teigimu, nėra būtinybės jiems priklausantį sklypą paimti, be to, pareiškėjams bus padaryta žala.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.67 straipsnis, 4.93 straipsnio 4 dalis, 4.100 straipsnio 1 dalis numato, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka; teisingai atlyginant. Civilinio kodekso 4.100 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog visus klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių įstatymų nustatyta tvarka sprendžia teismas.

Specialus teisės aktas – Žemės įstatymas – reglamentuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio (redakcija nuo 2015 m. gruodžio 12 d.) 1 dalį, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais Tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos (šiuo atveju – Direkcijos) 2016 m. birželio 1 d. prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga, kaip šiuo atveju, aplinkkeliui pagal Specialiojo plano sprendinius nutiesti (45 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pagal Žemės įstatymo 46 str. 1 dalį, valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialusis ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalis).

Taisyklių II dalies, reglamentuojančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią, 2 punkte numatyta, Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka sąnaudų ir naudos analizę. Sąnaudų ir naudos analizė gali būti sudedamoji teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba parengiama kaip atskiras dokumentas – Taisyklių 6.4 punkte nurodyto aiškinamojo rašto priedas. Remiantis Taisyklių 5.1 papunkčiu, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti pradedama suinteresuotos institucijos prašymu. Pagal Taisyklių 6 punktą, suinteresuota institucija kartu su prašymu Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui turi pateikti: 1) detalųjį planą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą; 2) žemės sklypų, kurių visą plotą arba jo dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti prieš terminą, sąrašą, kuriame turi būti nurodyta: (a) žemės sklypų savininkai ir (ar) kiti žemės naudotojai, jų gyvenamųjų vietų ar buveinių adresai; b) žemės sklypų adresai, unikalūs ir (ar) kadastriniai numeriai, taip pat žemės sklypų bendras plotas ir visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalis (kai paimama tik dalis žemės sklypo)); 3) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką su privačių ir valstybinių žemės sklypų ribomis; 4) aiškinamąjį raštą ir Taisyklių 2 punkte nurodytą ir šiame punkte nustatytu atveju parengtą jo priedą; aiškinamajame rašte turi būti nurodyti konkretūs tikslai, kuriems numatoma naudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę, o Taisyklių 2 punkte nurodytame aiškinamojo rašto priede – Taisyklių 3 punkte nurodyta sąnaudų ir naudos analizė, taip pat pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, pagrįstas šios sąnaudų ir naudos analizės rezultatais ir visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais; konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis.

Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad Tarnybos vadovo sprendime pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nurodomas (- i) žemės sklypo (-ų), kuris (-ie) visas (-i) arba kurio (-ių) dalis (-ys) paimama (-os) visuomenės poreikiams, kadastro numeris (-iai). Projekto teritorijos ribų planas tvirtinamas kartu su Tarnybos vadovo sprendimu pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nurodomas (-i) žemės sklypo (-ų), kuris (-ie) visas (-i) arba kurio (-ių) dalis (-ys) paimama (-os) visuomenės poreikiams, kadastro numeris (-iai) (Taisyklių 11 p.). Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas ir skundas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (Taisyklių 15 p.).

Įvertinus aptartas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ir yra kaip sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis. Taip pat tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvus egzistavimas, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas pagrindžiamas Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus sąnaudų ir naudos analizę, kuria turi būti pagrįstas prašymas Tarnybai paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Būtent Tarnybos vadovo diskrecija priimti galutinį sprendimą šioje stadijoje, t. y. pradėti arba nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, įvertinus Specialiojo plano ir Direkcijos pateiktą medžiagą.

Taigi, Tarnybos vadovas įvertinęs suinteresuotos institucijos – Direkcijos – pateiktus duomenis dėl visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo, įskaitant ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimo vertinimą, priėmė Įsakymą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Ginčijamos Įsakymo dalies turinys patvirtina, kad žemė visuomenės poreikiams paimama Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A18 Šiaulių aplinkkeliui (šiaurės-rytų krypties) tiesti. Specialiojo plano projektiniuose sprendiniuose įtvirtinta, kad suplanuotas aplinkkelis yra apie 7,3 km ilgio II kategorijos kelias su viadukais, žiedinėmis sankryžomis, pėsčiųjų ir dviračių taikais. Šalia visos aplinkkelio trasos, abiejose kelio pusėse, ant atskirų sankasų projektuojami apjungiamieji keliai. Numatomas aplinkkelio sankasos plotis 12 m, asfalto dangos plotis 9 m, kelkraščiai po 1,5 m. Taip pat įrengiami 4 automobiliniai viadukai, iš kurių trys – virš valstybinės reikšmės kelių A 12, Nr. 150 Šiauliai-Pakruojis ir Nr. 4031 Gudeliai-Kairiai-Bertužiai. Be to, Specialiojo plano sprendiniuose nurodyta, kad planas atitinka Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programos, patvirtintos 2013 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1253, nuostatas, kuriose numatyta plėtoti miestų ir miestelių aplinkkelius, diegti eismo saugos ir aplinkosaugos priemones. Taip pat Specialiajame plane pateikta sprendinių pasekmių analizė, kaštų-naudos analizės rezultatai. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas atliktas vadovaujantis sąnaudų ir naudos analizės metodu.

Konstatuotina, kad, remiantis Direkcijos pagrindimu, tiesiant aplinkkelį numatyta įrengti skirtingų lygių sankryžą. Kadangi rajoninis kelias Nr. 4031 projektuojamas iškasoje, todėl būtina suformuoti Žemės sklypo nuovažos nuolydį, kuris būtų 9 proc. (b. l. 172). Tarp tiesiamo aplinkkelio ir pareiškėjams priklausančio žemės sklypo būtina suvesti aukščių skirtumus, todėl siekiant nutiesti aplinkkelį pagal Detaliojo plano sprendinius egzistuoja visuomenės poreikis paimti ginčijamas žemės sklypo dalis. Pareiškėjai šių aplinkybių neginčijo ir nepaneigė. Direkcija visuomeninio poreikio egzistavimą pagrindė sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, galiojant Specialiajam planui. Vien ta aplinkybė, kad per pareiškėjams priklausantį sklypą nebus tiesiamas kelias, negali paneigti egzistuojančio objektyvaus visuomenės poreikio paimti sklypo dalis įrengus skirtingų lygių sankryžą, suformuoti būtiną nuovažos nuolydį.

Teismo vertinimu, objektyvaus poreikio egzistavimą patvirtina atsakovės Įsakyme nurodytas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-65 patvirtintas Specialusis planas ir Direkcijos 2016 m. birželio 1 d. prašymas Nr. (6.1)2-3436 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros Šaulių rajone“ bei su juo pateikta medžiaga.

Byloje nėra duomenų, kad minėto Specialiojo plano sprendiniai yra panaikinti ar pakeisti, todėl jie yra galiojantys ir privalomi, be kita ko, ir pareiškėjams. Pažymėtina, kad byloje nevertinamas galiojančio Specialiojo plano teisėtumas, nes tai nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas. Pareiškėjai neginčijo, kad apie parengto specialiojo plano sprendinius, susijusius su pareiškėjų žemės sklypo dalimi, jie buvo informuoti, tačiau jų neskundė. Taigi, jie prarado galimybę pateikti argumentus dėl netikslingumo paimti jiems priklausančios žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams. Pažymėtina, kad Įsakymas priimtas, vadovaujantis, be kita ko, teritorijų planavimo dokumento pagrindu. Teismo vertinimu, neapskundus šio teritorijų planavimo dokumento ir jo nepanaikinus, nėra teisinio pagrindo panaikinti Tarnybos vadovo Įsakymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios.

Pažymėtina ir tai, kad specialaus plano rengimas apima tam tikrus etapus, kurių metu suinteresuotai visuomenei yra sudaromos galimybės susipažinti su plano sprendiniais, teikti siūlymus bei prieštaravimus ginčyti, plano sprendinius (Teritorijų planavimo įstatymo 35, 37 str.). Teismo vertinimu, specialaus plano sprendiniai ir atsakovės Įsakyme nurodytas paimamo žemės sklypo ribų planas atitinka vienas kitą.

Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. To paties įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad kelio rekonstrukcija – statybos rūšis, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiesimu turi būti pripažįstama ir jau esančio kelio rekonstravimas, kai prie esančio kelio papildomai paimami žemės plotai ir juose kelias platinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1046).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtino Kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, kurio 8 punkte pateikiami apibrėžimai: nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta (8.6 papunktis); sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai (8.8 papunktis); skirtingų lygių sankryža – inžinerinis statinys nenutrūkstamam eismui įvairiomis kryptimis organizuoti; jungiamieji sankryžos keliai su šalutiniais žemesnių kategorijų keliais gali kirstis viename lygyje (8.8.2 papunktis). Nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti įrengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Direkcija aiškinamajame rašte (b. l. 93–95) nurodė, kad Specialiojo plano sprendiniai yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti bei neturi jokių kitų alternatyvų. Visuomenės poreikiams nepaėmus Direkcijos prašyme nurodytų konkrečių žemės sklypų (dalių), nėra jokių galimybių nutiesti aplinkkelį, atitinkantį eismo saugos reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju nuovažos, kaip būtino kelio elemento, t. y. nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas įrengimui, kuris numatytas galiojančiuose Specialiojo plano sprendiniuose, laikytinas būtinu ir vienintele galimybe magistraliniam keliui nutiesti. Pareiškėjai šių aplinkybių neginčijo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A18 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) tiesimas“ specialiojo plano sprendiniuose rajoninio kelio Nr. 4031 ir magistralinio kelio Al 8 susikirtime numatyta įrengti skirtingų lygių sankryžą. Šiam sprendiniui įgyvendinti rajoniniame kelyje, po magistraliniu keliu projektuojamas tunelinis viadukas. Rajoninis kelias šioje vietoje projektuojamas iškasoje, todėl įrengus rajoninį kelią Nr. 4031 reikės suvesti žemės sklypo, kuris priklauso pareiškėjams, kadastro Nr. 9124/8:314, nuovažos nuolydį į kelią, kuris būtų 9,0 % ir būtų didesnis už numatytą leistiną statybos rekomendacijose R36-1 „Automobilių kelių sankryžos“. Šiose rekomendacijose nurodoma, kad nuovažos išilginis nuolydis prieš kelią, turėtų būti ne didesnis kaip 2,5 %. Todėl kelio ir sodybos kiemo aukščių skirtumams suvesti (nuovažos nuolydžiui įrengti pagal reikalavimus), siekiant užtikrinti saugumo reikalavimus, numatyta visuomenės poreikiams paimti žemės iš sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , dalis. Pareiškėjai šių aplinkybių nepaneigė.

Pažymėtina, kad visuomenės poreikiams paimtini žemės sklypai yra reikalingi Direkcijos funkcijoms atlikti. Direkcija yra biudžetinė įstaiga, kuri pagal Kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Direkcijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457, tiesiogiai vykdo valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizatoriaus funkcijas. Pagal minėtų nuostatų 10.1.4.2 papunktį, Direkcija organizuoja reikalingos valstybinės reikšmės keliams tiesti, statyti, rekonstruoti, eismo saugos gerinimo priemonėms įrengti, gamybiniams-buitiniams kelių pastatams statyti ir plėtoti, paėmimo visuomenės poreikiams dokumentų (projektų) rengimą. Konstatuotina, kad Direkcija, vykdydama jai suteiktas funkcijas ir vadovaudamasi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal suteiktą kompetenciją kreipėsi į Tarnybą su motyvuotu prašymu paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams tenkinti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamas Įsakymas yra tik pirmasis sprendimas visoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, kuri įgyvendinama rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924, nustatyta tvarka. Šio skundžiamu įsakymu patvirtinto projekto rengimo ir įgyvendinimo metu turės būti dar priimti ir kiti Tarnybos sprendimai. Tik sprendime dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 28 punktas) nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų argumentai dėl galimos žalos turėtų būti vertinami galutinėje žemės paėmimo visuomenės poreikiams stadijoje, o ne priimant ginčijamą Įsakymą, kuriuo tik pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Teismo vertinimu, šie argumentai negali būti pripažįstami pagrįstais šioje byloje.

Skundžiamas įsakymas parengtas vadovaujantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 46 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, Taisyklių 5.1, 8.1, 9, 11 ir 13 punktais bei Specialiuoju planu pagal Tarnybos vadovui suteiktą kompetenciją. Direkcija pagrindė būtinybę paimti pareiškėjams priklausančio žemės sklypo dalis. Teismas nenustatė, kad Tarnyba būtų pažeidusi Žemės įstatymo 45, 46 straipsnių bei Taisyklių nuostatas bei pareiškėjų konstitucinę teisę į nuosavybę.

Ginčijama Tarnybos direktoriaus Įsakymo dalis atitinka teisės aktų, reglamentuojančių tiek tokių valstybės institucijų sprendimų rengimo, tiek žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jame nurodyta, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis pradedama ši žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra bei žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės metodu. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijama Įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Netenkinus šio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas nutraukti pareiškėjams priklausančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalies atžvilgiu pradėtą jo paėmimo procedūrą.

Netenkinus pareiškėjų skundo, negali būti tenkinamas ir jų reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų J. G., M. G. ir I. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.