Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2014 m. vasario 10 d., apie 18.45 val., Vilniuje, Viršuliškių g. 45, vairuodamas automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

J. L. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodant, jog jis 2014 m. vasario 10 d., 18.45 val., Vilniuje, Viršuliškių g. 45, vairuodamas automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas D. M. automobilis, pasitraukė iš eismo įvykio. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo J. L. paaiškino, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies. Apie 19 valandą jis atbulas važiavo kieme, nes norėjo apsisukti. Sustojęs įjungę pirmą pavarą, o kadangi asfalte buvo duobė, automobilis pajudėjo atgal ir jo automobilis susilietė su stovėjusiu automobiliu „Mazda“. Tuo metu buvo tamsu ir lijo, nebuvo jokio gero apšvietimo. Kadangi į polikliniką turėjo nuvežti dukrą, todėl išvažiavo. Grįžęs namo prie savo buto durų sutiko policijos pareigūnus, kurių paklausė kas nutiko. Policijos pareigūnams jis pripažino, jog galėjo atsitrenkti į stovintį automobilį ir nuėjo su jais į kiemą. Policijos pareigūnai apšviesdami mobiliuoju telefonu, parodė stovinčio automobilio sužalojimus ir pasakė, jog jie nežymūs, todėl pasiūlė eiti susitarti su automobilio savininku. Jis nuėjo pas savininke ir paklausė jos, kiek tai gali kainuoti. Moteris pasakė, jog pataisymas gali kainuoti apie 100 Lt, todėl jis sutiko tiek sumokėti. Moteris pasakė policijos pareigūnams, jog dėl padarytos žalos bus sutarta ir jie nereikalingi. Taip pat pasakė, jog važiuos pas specialistą ir tada tiksliai pasakys, kiek kainos pataisymas. Kitą dieną nukentėjusioji paskambino ir pasakė, jog žibinto remontas kainuos 350 litų. Jis jai atsakė, jog dabar neturi tokios pinigų sumos, todėl gali sumokėti po mėnesio, kai gaus pensiją. Nukentėjusioji jam atsakė, jog neturi laiko laukti.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. M. paaiškino, jog vakare jai paskambino policijos pareigūnai, kurie pranešė, jog į jos automobilį buvo atsitrenkta ir pasišalinta iš eismo įvykio vietos. Atėjusi į lauką kartu su policijos pareigūnu apžiūrėjo savo automobilį. Pastebėjo, jog automobilis buvo apibrozdintas ir posūkio žibintas buvo pakrypęs, judėjo. Kadangi buvo tamsu ir lijo, buvo sunku įžiūrėti šiuos sužalojimus. Buvo pasiūlyta paieškoti vairuotojo, kuris galbūt nepastebėjo, jog apgadino automobilį. Jai grįžus namo, pas ją į butą atėjo vyriškis, kuris paaiškino, jog tai jis atsitrenkė į automobilį ir jis atlygins padarytą žalą. Todėl ji ir nepildė eismo įvykio deklaracijos. Sekančią dieną ji kreipėsi į kelis servisus norėdama sužinoti kiek kainuos automobilio taisymas. Remonto kainą pranešė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui telefonu, kuris žadėjo sumokėti iki mėnesio 10 dienos. Vėliau paskambinusi ir pasiteiravusi kada žada sumokėti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasakė, jog nemokės jai, todėl ji sekančią dieną nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. D. paaiškino, jog yra policijos pareigūnė. Darbo metu gavo pranešimą, jog asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko pranešėjas, kuris parodė apgadintą automobilinį ir pasakė, kuris automobilis pasišalino. Padarytas apgadinimas buvo nežymus, kurio galėjo nepamatyti į jį atsitrenkęs automobilis, nes stovintis automobilis matėsi, jog buvo daug kartų prieš tai sudaužytas, atrodė siaubingai. Be liudytojo paaiškinimo pati sunkiai suprastų, kur jam šio įvykio metu buvo padarytas apgadinimas. Surado išvažiavusio automobilio savininką, kuris atėjęs paaiškino, jog nesuprato, jog atsitrenkė. Jis susitarė su apgadinto automobilio savininke dėl žalos atlyginimo ar deklaracijos pildymo, todėl ji nerašė tarnybinio pranešimo ir įvykį neįformino kaip pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.

Teismo posėdžio metu liudytojas N. P. paaiškino, jog yra policijos pareigūnu. Darbo metu gavo pranešimą, jog paskambinęs liudytojas pranešė, jog automobilis prisilietė prie kito automobilio ir išvažiavo. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko liudytojas, kuris paaiškino apie matytą įvykį ir nurodė pasitraukusio automobilio numerį. Apžiūrėjęs apgadintą automobilį pamatė, jog apgadinimai buvo labai maži, todėl atsitrenkęs vairuotojas galėjo to nepajusti. Toje vietoje buvo šiek tiek dirbtinio apšvietimo. Dabar tiksliai neatsimena, koks tai buvo apgadinimas, bet jis buvo labai nežymus, kad pro šalį einantis asmuo jo nepastebėtų. Žibintas nebuvo sudaužytas ir nebuvo jokių šūkių. Surado nukentėjusiąją, kuri paprašė, kai surastas bus pasitraukęs vairuotojas, jai pranešti, nes kitaip reikės rašyti pareiškimą. Pagal pasitraukusio automobilio numerį nustatė, jog jos savininkas gyvena tame pačiame name. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį jis sutiko prie jo buto durų. Paaiškinus kas nutiko, jie nusileido apžiūrėti apgadintą automobilį. Jis paskambino apgadinto automobilio savininkei, kuri paprašė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ateitų pas ją susitarti, todėl jie išvažiavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendravimo metu nebandė neigti kaltės ir pasišalinti, pripažino, jog manevravo toje vietoje ir galėjo atsitrenkti.

2014-02-25 Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, jog J. L. nuosavybės teisė priklausančiam automobiliui „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įbrėžtas galinio bamperio kairės pusės kampas (b.l. 12).

2014-02-25 Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, jog D. M. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išmuštas iš laikiklių kairės pusės priekinis posūkio žibintas ir priekinis kairės pusės žibintas (b.l. 1).

Šių byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog J. L. 2014 m. vasario 10 d., apie 18.45 val., Vilniuje, Viršuliškių g. 45, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį D. M. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti sugadinimai: išmuštas iš laikiklių kairės pusės priekinis posūkio žibintas ir priekinis kairės pusės žibintas. Šias aplinkybes patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui duotuose parodymuose, jog jis važiavo atbulas ir galėjo kliudyti stovintį automobilį, kai jo vairuojamo automobilio ratas įvažiavo į duobę, transporto priemonių techninės apžiūros aktuose užfiksuoti transporto priemonių sugadinimai (b.l. 11-12), fotolentelėje užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai ir su sugretinimas (b.l. 13-14), liudytojo R. B. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodo, jog automobilis „Audi 100“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais J. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris teismo kvalifikuojamas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Byloje esančioje fotolentelėje užfiksuoti abiejų transporto priemonių apgadinimo pobūdžiai leidžia teismui daryti išvadą, jog kontaktas tarp automobilių įvyko automobiliui „Audi 100 Avant“, judant atbulai mažu greičiu, t.y. kairiuoju galinio bamperio kampu prisispaudus prie automobilio „Mazda 323“ priekinio kairės pusės posūkio žibinto ir žibinto. Nuo šio kontakto nebuvo sudužę automobilio „Mazda 323“ žibintų stiklai. Toks automobilių kontakto būdas galėjo sąlygoti, jog J. L., papildomai įvertinus jo paaiškinimus, jos jo vairuojamo automobilio ratas įvažiavo į duobę, galėjo nesuprasti ir nepajusti automobilių susidūrimo. Iš vairuojamo automobilio po įvykusio kontakto jis patvirtino, jog nebuvo išlipęs (patvirtina ir byloje esantis liudytojo R. B. rašytinis paaiškinimas (b.l.6)). Byloje apklausti policijos pareigūnai R. D. ir N. P. patvirtino, jog automobiliui „Mazda 323“ padaryti sugadinimai buvo labai nežymus ir sunkiai matėsi. Liudytojas N. P. teismo posėdžio metu patvirtino, jog J. L. pranešus apie galimai padarytą eismo įvykį, jis neneigė savo kaltės. Nukentėjusioji D. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog J. L. atvyko pas ją ir prisipažino atsitrenkęs ir jos automobilį, žadėjo atlyginti žalą. Esant tokioms aplinkybėms ir byloje surinktiems įrodymams, teismas neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, jog jis nesuprato, jog įvyko eismo įvykis dėl kurio buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Tolesni administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios santykiai, kurių metų buvo bendrauta dėl padarytos žalos dydžio ir kilęs nesudarymas dėl prašomos atlyginti žalos ir jos neatlyginimas savo noru, neturi šioje byloje teisinės reikšmės vertinant J. L. veiksmus kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Kadangi administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsiranda, kai asmuo pasitraukia iš eismo įvykio tyčia (ATPK 10 straipsnis), o nagrinėjamojoje byloje nebuvo įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato ir žinojo, jog atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, t.y. neįrodyta tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos, teismas daro išvadą, jog J. L. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje sudėties ir pradėta teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, jog teisės pažeidimą jis padarė būdamas neįgalus (b.l. 36) (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (padarytas eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, įvykis įvyko važiuojant atbulam nedideliu greičiu), pažeidėjo asmenybę (anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp kurių greičio viršijimas, eismo įvykis, posėdžio metu iš esmės pripažino savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio ir davė išsamius parodymus), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir daro išvadą, kad J. L. skirtina bauda, kurios dydis atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

J. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vieno šimto litų (100 Lt) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą J. L. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.