Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui A. S., dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovui A. S. teismo procesiniai dokumentai ir apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Iš pateiktų šeimos sudėties pažymos ir gimimo liudijimo kopijų matyti, kad N. S., gimusio (duomenys neskelbtini) ir E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. S., motina I. S. (b. l. 6, 7, 9) Ieškovė nurodė, kad jos sūnui N. S. aštuoniolika metų sukanka 2019 m. kovo 30 d.. Šiam vaikui didinti išlaikymo nebeprašo. N. S. mokėsi iki 2018-06-26 VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykloje pagal pagrindinio ugdymo programą (b. l. 8). E. S. mokosi Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinėje mokykloje (b. l. 10) Šiam vaikui ieškovė ir prašo didinti išlaikymą dėl pasikeitusių vaiko poreikių.

7. LR CK 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2013-02-26 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-136/2013 nutraukta I. S. ir A. S. santuoka. Iš A. S. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam iš nepilnamečių vaikų: E. S. ir N. S. po 400 Lt iki vaikų pilnametystės. (b. l. 14-15) Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnis numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Ieškovė nurodžiusi, kad N. S. didinti išlaikymo neprašo, nes jam 2019 m. kovo 30 d., t.y. po keturių mėnesių, jau sueis aštuoniolika metų. Išlaikymą padidinti iki 250 Eur prašo tik sūnui E. S.. Padidinimo prašo, nes padidėjo vaiko poreikiai, nuo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei penkeri metai, keitėsi ekonominė situacija, padidėjo kainos, augo infliacija. Tai neišvengiamai įtakojo sūnaus išlaikymo išlaidas. Į bylą pateikta išsamus išleistų pinigų pagrindimas, kur bendrai mėnesiui išleista suma yra 470 Eur. (b. l. 11). 2013-02-26 sprendimu priteistas išlaikymas buvo 400 Lt (115,85 Eur).

8. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Ieškovė nedirbanti, turi du išlaikytinius sūnus N. S. ir E. S., gyvena nuomojamame bute, duomenų, kad ji nuosavybės teise turėtų nekilnojamojo turto nėra. (b. l. 6, 11, 12). Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovas išvykęs į užsienį, ten dirba. Kokios atsakovo pajamos byloje nepateikiama. Nėra duomenų, kad Lietuvoje turėtų darbinių santykių (b. l. 24). Kad atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių byloje nepateikiama. Nėra duomenų, jog atsakovo turėtų savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų dirbti, jog būtų apribotos jo darbinės galimybės.

9. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

10. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LAT 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22). Nuo 2018 metų minimali mėnesinė alga 400 Eur, tai gi pusė to yra 200 Eur. Pagal byloje esančias aplinkybes matyti, kad nėra galimybės pilnai įvertinti ar atsakovas maksimaliai pajėgtų tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas vaikams išlaikymą turi teikti proporcingai, ieškovės pajamas sudaro išmoka vaikui 90,44 Eur, ji kartais išvyksta padirbėti į užsienį (nėra duomenų kokios tuomet jos pajamos), kas jai padeda išgyventi ir išlaikyti vaikus byloje nepateikiama, darytina išvada, kad priteisus iš atsakovo išlaikymo po 250 Eur nėra aišku iš ko pati ieškovė gebės vaikui skirti tokią pinigų sumą. Ieškovė išlaikymo didinimo prašo tik vienam sūnui. Vienam iš sūnų jau 2019 m. kovo 30 d. sueis aštuoniolika metų ir išlaikymas N. S. baigsis, todėl manytina, kad atsižvelgiant į ekonominę situaciją, pakilusį pragyvenimo lygį, tėvas gali jaunesniajam sūnui teikti didesnį išlaikymą. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes konstatuotina, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas patenkinantis būtinuosius sūnaus poreikius. Išlaikymą vaikui turi teikti proporcingai tiek mama, tiek tėvas, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašomas 250,00 Eur išlaikymas mažintinas iki 190,00 Eur.

11. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas pagal ieškovės prašymą didinti 2013-02-26 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-136/2013 priteisto 400 Lt (115,85 Eur) priteisto išlaikymo sumą. Šalys, būdamos darbingos, privalo elgtis sąžiningai ir imtis visų priemonių, kad gautų pajamas, iš kurių skirtų kiekvieną mėnesį po 190,00 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymui (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d.1 p.). Jei tokia pat suma skirtina ir iš ieškovės, tai yra pakankama, kad patenkinti E. S. būtiniausius poreikius. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi realią galimybę tokią sumą skirti savo sūnaus išlaikymui. Nepateikta duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių, sveikatos problemų. Taip pat nė viena šalis neturi pastovių pajamų ar nekilnojamojo turto. Iš esmės šalių padėtis nėra pagerėjusi nuo sprendimo priėmimo. Tačiau teismas laiko, kad išaugo vaiko poreikiai dėl amžiaus, dėl ekonominės padėties pasikeitimo. Be to, visi nesutarimai dėl vaiko išlaikymo dydžio vertintini vaiko interesų naudai. Nepilnametis sūnus gyvena kartu su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei. (CK 3.185 str., 3.190 str.).

12. Padidintas išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2018 m. lapkričio 15 d.

13. Atsižvelgiant į tai, kad priteisiant iš atsakovo išlaikymą po 190,00 Eur, skirtumas tarp anksčiau nustatyto ir priteistino išlaikymo dydžio sudaro 74,15 Eur, nuo kurio ir skaičiuojamas mokėtinas žyminis mokestis. Iš atsakovo priteistina 27,00 Eur žyminio mokesčio ir teismo turėtos pašto išlaidos valstybei. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

14. Ieškovei I. S. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 16-17). IŠ VGTPT Šiaulių skyriaus pažymos matyti, kad išlaidos už teisinę pagalbą yra 182,00 Eur. Iš atsakovo priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio daliai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.196, 3.201 straipsniais ir CPK 259, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013-02-26 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-136/2013 E. S. iš tėvo A. S. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės dydį ir jį išdėstyti taip: priteisti nepilnamečio sūnaus E. S., gimusio 2004 (duomenys neskelbtini), materialiniam išlaikymui iš tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 190,00 (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki jo pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama I. S..

Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.

Nuo 2018 m. lapkričio 15 d. nutraukti materialinio išlaikymo E. S. išieškojimą pagal 2013-02-26 Raseinių rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-36-136/2013.

Iš atsakovo A. S. priteisti 138,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus ) valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovo A. S. priteisti 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 1,36 Eur (vieną eurą 36 cnt) pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.