- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-110-513/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00678-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., L. V., Tauragės apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Pareiškėjas
- J. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant J. J., suinteresuotam asmeniui A. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., L. V., Tauragės apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jis po motinos mirties, kuri mirė 2005-01-05, trijų mėnesių laikotarpyje palikimą priėmė ir jį valdo. Nurodė, kad po motinos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Praėjus mėnesiu po motinos mirties, jis atvyko pas tėvą ir tėvas padavė jam motinos auksinę dantų karūnėlę, žiedą, kilimą ir patalynę bei pasakė, kad tuos daiktus jam liepė parduoti motina. Kadangi jis tuos daiktus priėmė, todėl laiko, kad po motinos mirties, 3 mėnesių laikotarpyje, jis jam priklausančią motinos palikimo dalį priėmė. Tėvas prieš mirtį negalėjo visą turtą testamentu palikti vaikaičiams, nes tenai yra ir jo dalis. Juridinę reikšmę turintis faktas jam reikalingas tvarkantis paveldėjimo reikalus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. J. su pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad broliui joks turtas nepriklauso, nes jam yra jau atlyginta. Viskas buvo tėvo, kuris mirdamas parašė testamentą jo vaikams. Motina jam pasakė, kad jis nepretenduotų į sodybą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2010-06-04 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjui perduoti motinos daiktai negali būti laikomas paveldėtinu turtu, nes jis įgytas ne paveldint turtą, o jį perduodant vykdant mirusio asmens valią. Be to, negali būti paveldimas namų apyvokos daiktai, nes jie prie paveldėjimo turto nepriskirtini.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-06-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas trijų mėnesių laikotarpyje po motinos K. J. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodo, kad teismas neteisingai iš tėvo gautus motinai jam paliktus daiktus įvertino ne kaip palikimą, o kaip dovaną. Jei motina būtų norėjusi jam ką nors padovanoti, ji tai galėjo padaryti būdama gyva. Motina buvo sena, ligota, neturėjo galimybės surašyti testamentą, todėl savo valią dėl jai priklausančio turto, išreiškė žodžiu. Motina jam paliko ne namų apyvokos daiktus, o jai priklausantį vertingą turtą – auksinę dantų karūnėlę, auksinį žiedą, nenaudotus, jos išsaugotus kilimą ir patalynę. Tai nėra įprastiniai namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, apibrėžti CK 5.14 str. Tai buvo motinos branginami, saugomi, vertingi daiktai. Kilimas ir patalynė buvo motinos austi, vienetiniai daiktai, buityje nenaudojami. Pareiškėjas teigia, kad po motinos mirties praėjus mėnesiui, priėmė palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti, naudotis paliktu turtu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2010-06-04 sprendimas yra priimtas tinkamai išnagrinėjus visus įrodymus bei teisingai taikant įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po motinos mirties jis priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo J. J. ir suinteresuoto asmens A. J. motina K. J. mirė 2005-01-05, tėvas K. J. mirė 2009-06-23. Prieš mirtį jis paliko testamentą, kuriuo turtą paliko savo vaikaičiams K. J. ir L. V. ir tuo pagrindu buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas bei minėti asmenys tapo paveldėto turto bendraturčiais.
Palikimo priėmimo faktas nustatomas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.), jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). LR CK 5.51 str. 1 d. įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Pareiškėjas J. J. nurodo, kad po motinos mirties nepraėjus trims mėnesiams, t. y. praėjus mėnesiui, dalį motinai priklausančių daiktų (auksinę dantų krūtinėlę, žiedą, kilimą ir patalynę) priėmė kaip jos palikimą – pradėjo valdyti, naudotis ir rūpintis kaip savo turtu. Apeliantas teigia, kad faktiniu valdymu priimdamas minėtą motinos turtą kaip palikimą, jis laikytinas priėmusiu palikimą.
LR CK 5.50 str. 1 d. nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma namų apstatymo ir apyvokos reikmenų, palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų turėjimas. Minėti daiktai paveldimi LR CK 5.14 str. nustatyta tvarka ir neturi įtakos paveldėjimo teisiniams santykiams. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, aplinkybę, kad konkrečiu atveju palikėjos paveldimąjį turtą sudarė ne tik pareiškėjo nurodoma priimta motinos turto dalis, bet ir nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su ūkiniais ir kitais pagalbiniais pastatais, esančiais Žąsino k., Traksėdžio sen., Šilalės raj. sav., sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo nurodomi perimti motinos daiktai kvalifikuoti kaip namų apstatymo ir apyvokos reikmenys LR CK 5.14 str. prasme. Toks šios materialinės teisės normos aiškinimas ir bylos aplinkybių vertinimas nenukrypsta nuo teismų formuojamos praktikos. Kadangi pareiškėjas kartu su motina negyveno, jis negalėjo paveldėti nurodytų namų apstatymo ir apyvokos reikmenų. Pareiškėjas nurodė, kad daiktus jam perdavė tėvas K. J.. Pareiškėjo nurodytų namų apstatymo ir apyvokos reikmenų perėmimas šiuos daiktus paveldėti turinčių teisę asmenų sutikimu, jiems leidus, nagrinėjamoje byloje nėra vertintinas kaip palikimo priėmimas.
Pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko, nes jis naudojosi ir valdė tik tuos daiktus, kuriuos tėvas jam perdavė vykdydamas savo mirusios žmonos valią. Tuo labiau, kad po motinos mirties liko nekilnojamojo turto ir pareiškėjas turėjo galimybę tokią valią išreikšti nekeliančiais abejonių aktyviais veiksmais, siekiant likusį palikėjos turtą ar jo dalį paversti savo nuosavybe ar bent kokiu kitu būdu kitiems įpėdiniams duoti suprasti, kad jis pageidauja perimti mirusiajai priklausiusį turtą ar jo dalį ar kitaip įgyvendinti savo teises į jam tenkančią palikimo dalį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atliko kokius nors aktyvius veiksmus dėl paveldimo turto priėmimo, t. y. pradėjo valdyti ar padėjo rūpintis gyvenamuoju namu su ūkiniais ir kitais pagalbiniais pastatais, esančiais Žąsino k., Traksėdžio sen., Šilalės raj. sav.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.