Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2146-369/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-07-08
Bylos Nr.
e1-2146-369/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06179-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla e1-2146-369/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06179-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004 m. kovo 8 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 2 MGL (260 Lt) bauda;

2) 2010 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais,

3) 2014 m. spalio 14 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 8 MGL (301 eurų) bauda;

4) 2016 m. vasario 9 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto, BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 20 parų arešto bei 8 MGL (301 eurų) bauda;

5) 2018 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 58 MGL dydžio, t. y. 2 900 eurų bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: draudimą vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei išieškant 620 eurų automobilio vertės;

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2021 m. vasario 27 d. apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio žodinio konflikto su šeimos nariu – žmona A. P.-Š. metu, abiem rankom griebė ją už abiejų žastų ir tyčia pastūmė į sieną, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, t.y. nežymiai sutrikdė A. P.-Š. sveikatą, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2021 m. vasario 27 d. apie 18 val. jis nuvyko pas savo sutuoktinę A., adresu (duomenys neskelbtini) pabendrauti dėl to, kad jo uošvienė apkalbinėja jo sutuoktinę A., tai tiesiog norėjo išsiaiškinti apkalbų priežastį. Tai vyko pas A. tikslu pasikalbėti ar taikosi, ar skiriasi. Taip pat pripažįsta jis buvo išgėręs, bet ne tiek daug, kiek pranešime apie įtarimą, tačiau vėliau grįžęs į (duomenys neskelbtini) km., toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Šiuo metu su sutuoktine gyvena atskirai. Tyčia fizinio skausmo A. sukelti nenorėjo, tik kai kilo pats konfliktas, jis ją savo rankomis atstūmė į šoną, tam, kad galėtų išeiti iš buto. Nesmurtavo prieš ją. Konflikto metu konflikte dalyvavo ir uošvienė V. (b.l. 72-73).

Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu A. Š. kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, jog nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog 2021 vasario pabaigoje jis atvažiavo pas savo žmoną A. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), nes norėjo aplankyti jų sūnų E.. Neneigia, kad buvo išgėręs. Užėjus į butą, A. jam iš karto pareiškė, kad eitų ten, iš kur atėjo, nes jam girtam ji neleis bendrauti su vaiku. Jis, aišku, supyko, nes pas ją atvažiavo iš kaimo, sugaišo laiką ir pinigus. Tuo metu jų su A. santykiai buvo įtempti, net sprendė skyrybų klausimą, dėl to buvo susierzinęs. Kai A. jam liepė nešdintis, jis nesusilaikė, griebė ją už rankų ir prirėmė prie sienos. Nežino, kodėl taip pasielgė. Į prieškambarį atėjo uošvienė ir jis A. paleido. Po to jam buvo prigrasinta policija, todėl jis apsisuko ir išvažiavo atgal į kaimą. Ten iš tos nevilties toliau gėrė. Kitą dieną pas jį į kaimą atvažiavo policija, sulaikė ir išvežė į komisariatą. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi, A. atsiprašė ir su ja susitaikė. Kadangi ji susirado darbą, jis dabar prižiūri jų sūnų, vežioja jį į darželį ir paima iš jo. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (77-78 ).

Nukentėjusioji A. P. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. vasario 27 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) jos vyras A. Š. norėjo pasimatyti su jų bendru vaiku E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ji atidariusi buto duris, kurį ji nuomojasi iš tėvo, pastebėjo, kad jos vyras yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, svirduliavo. Tuomet ji jam uždraudė tokioje būsenoje pasimatyti su vaiku. Vyras supykęs, kad draudžia būti šalia vaiko girtam, prieš jos valią įėjo į jos butą, pradėjo ją įžeidinėti sakydamas, kad ji "šalava, prostitutė", bei grasino nušauti. Ji būdama buto koridoriuje neleido jam eiti į kambarį, kur miegojo sūnus, tad jis tapo agresyvus, stvėrė ją už rankų savo rankomis ir du kartus trenkė ją į buto vidinės pusės įėjimo duris, ko pasekoje ji pajuto fizinį skausmą. Jai atstūmus jį, vyras užsimojo ir norėjo rankos kumščiu (kuria tiksliai ranka, nurodyti negali) trenkti jai, kaip įtaria, į galvą, tačiau tuo metu ji spėjo pasilenkti ir jis vieną kartą trenkė į sieną (apgadino apdailos lentelę). Ko pasekoje vyras ją atstūmė, tačiau jam žengus toliau į koridorių jį pasitiko jos motina V. P. ir užtvėrusi jam kelią neleido praeiti. Jos motina fizinio skausmo nepajuto, pretenzijų neturi. Tuo metu nedelsiant iškvietė policiją. Bute buvo du mažamečiai vaikai E. Š. ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurie smurto nematė, nes buvo kitame kambaryje. Vyras be jos leidimo pasiėmė raktus nuo jai priklausančio automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino jai nežinoma kryptimi. Tai ne pirmas kartas, kai jos vyras fiziškai smurtauja jos atžvilgiu, policija buvo kviesta, tačiau ikiteisminio tyrimo iki šiol nebuvo pradėjusi. Prašo ištirti šį įvykį ir pradėti ikiteisminį tyrimą, bei įpareigoti jos vyrą nesiartinti prie jos ir jos šeimos, kadangi jaučia realų pavojų savo bei mano šeimos nariams gyvybei ir sveikatai (b.l. 1-2, 6-9).

Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji jau apie pusę metų kartu su savo dukra A. P. – Š. ir jos mažamečiais vaikais gyvena dukrai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Dukra yra ištekėjusi už A. Š., tačiau šiais metais vyksta skyrybų procesas ir jis kartu negyvena. Anksčiau A. Š. buvo smurtavęs prieš dukrą, ar dėl to buvo kreiptasi į policiją, nežino. Dukros ir A. Š. bendras vaikas (sūnus, (duomenys neskelbtini) mėn.) gyvena su dukra, o A. Š. ateina aplankyti sūnaus. Kai jis ateina neblaivus, tai dukra jo neįleidžia, nes tada jis būna konfliktiškas ir prasideda tarp jų santykių aiškinimasis. 2021 m. vasario 27 d. apie 18.00 val. jis atvyko pas jas į namus, dar neatidariusi durų dukra užėjo pas ją į kambarį ir pasakė, kad atėjo jos vyras ir jis atrodo blaivus. Tada ji pasakė, kad problemų nėra, ir jam galima atidaryti duris ir dukra nuėjo atidaryti duris, ir užeiti į butą. Nepraėjus ir 5 minutėmis išgirdo buto koridoriuje triukšmą, konfliktą. Kai ji išėjo į buto koridorių, tai pamatė, kad A. Š. yra girtas, dukra prašo jo išeiti iš buto, o jis nenori ir paėmęs dukrą abiem rankomis už žastų ją stumia nuo savęs. Stumdant dukra nugara trenkėsi į kambario durų staktą. Ji pamatė, kad gali įvykti grumtynės, bijojo, kad A. Š. gali pradėti smurtauti prieš dukrą, todėl nuėjo jų išskirti, pradėjo žodžiais raminti A. Š., jis truputį aprimo, dukrai pavyko išvaryti jį iš namų. Kai ji ramino žodžiais A. Š., dukra jau skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu, A. Š. tai girdėjo. Po įvykio, kai sulaukė policijos, dukra parodė savo rankas ir ji matė, kad ant rankų (žastų srityje) pas ją jau atsiranda mėlynės. Ji sakė, kad jai skauda. Įvykio metu A. Š. prieš ją nesmurtavo, ji nenukentėjo. Įvykio metu vaikai buvo kambaryje, konflikto nematė, tik girdėjo (b.l. 33-34).

Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario mėnesį pagal iš anksto numatytą grafiką dirbo kartu su vyriausiąja patrule G. B.. Patruliuojant Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus (toliau - OVS) buvo gautas iškvietimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), vyras neblaivus stumdo pranešėją. GMP nereikia. Nepilnamečių 2. Lauks namuose. Atvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė, kaip vėliau nustatyta pranešėja A. P.-Š.. Ji papasakojo, kad į namus atėjo girtas vyras A. Š., su kuriuo jie šiuo metu skiriasi ir kartu negyvena. Pasak A. P.-Š. vyras buvo akivaizdžiai girtas, pradėjo keiktis, pastūmė pranešėją, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Išgirdęs, kad jam bus kviečiama policija, jis be pranešėjos leidimo paėmė raktus nuo jos Peugeot markės automobilio ir iš įvykio vietos pabėgo. Vyr. patrulė G. B. iš tarnybinio automobilio atnešė nešiojamąjį kompiuterį, jie surašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką. Būnant įvykio vietoje, pranešėjos vyras bute nepasirodė. Įvykio aplinkybes pranešė OVS budėtojui, pranešėją įspėjo, kad jeigu grįš jos sutuoktinis, ji iš karto kviestų policijos pareigūnus. Jokių akivaizdžių sužalojimų pas pranešėją nesimatė, gal kiek buvo paraudusios rankos. GMP pagalbos ji atsisakė (b.l. 38-40).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2021 m. vasario 27 d. 18.19 val. gautas A. P. pranešimas Bendrojo pagalbos centro telefonu, kad (duomenys neskelbtini), ją neblaivus stumdo vyras, namuose du nepilnamečiai (b.l. 44). Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius pateikė šio pranešimo garso įrašą (b.l. 46).

2021 m. birželio 22 d. apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto pranešimo garso įrašo apžiūra, iš jo nustatyta, jog garso įraše girdėti, kaip pranešėja, prisistačiusi A. P. Š., prašo policijos pagalbos, nes atėjo girtas vyras, su kuriuo ji skiriasi ir šiuo metu kartu negyvena, ir kelia skandalą bute (duomenys neskelbtini), du mažamečiai vaikai (fone girdėti vyriškas balsas, vyras keikiasi ir įžeidinėja), nurodė, jog vyras girtas įsibrovė ir pradėjo ją stumdyti. (b.l. 47-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 498/2021 (01) nurodoma, kad A. P.-Š. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 29-30).

Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0129 2021 m. vasario 28 d. 14.51 val. A. Š. nustatytas 2,03 promilių girtumas (b.l.53).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. Š. žodinio konflikto su savo sutuoktine A. P.-Š. metu, abiem rankom griebė ją už abiejų žastų ir tyčia pastūmė į sieną, šiais savo veiksmais sukėlė šeimos nariui - sutuoktinei fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žastuose. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Abu jie vienodai parodė, kad tarp jų 2021 m. vasario 27 d. kilo žodinis konfliktas, nes kaltinamasis atvyko pasimatyti su mažamečiu sūnumi, o vaiko motina neleido jiems bendrauti dėl A. Š. neblaivumo, konflikto metu A. Š. griebė nukentėjusiąją už rankų ir pastūmė į sieną/duris. Kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus matė ir apie tai parodė nukentėjusiosios motina V. P., kuri patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis suėmęs nukentėjusiąją abiem rankomis už žastų ją stūmė nuo savęs, dėl ko pastaroji nugara trenkėsi į kambario durų staktą. A. P. – Š. teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų lokalizacija - poodinės kraujosruvos žastų srityje atitinka nukentėjusiosios nurodytus kaltinamojo padarytus trauminius poveikius jos kūnui.

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką, kai jam nustatytas 2,03 ‰ girtumo laipsnis. Kaltinamasis pripažino, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tikslus jo neblaivumo laipsnis veikos padarymo metu nežinomas. 2,03 promilės alkoholio A. Š. iškvėptame ore buvo nustatytos tik kitą dieną, praėjus 20 val. nuo veikos padarymo, todėl toks neblaivumas nesietinas su veikos padarymo momentu.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes atlikdamas smurtinius veiksmus A. P.- Š. atžvilgiu jis sukėlė skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį – sutuoktinę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme (b. l. 113).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį, buvo atliktas vienas smurtinio pobūdžio veiksmas, kuriuo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sunkių pasekmių nesukėlė), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje teistas penkis kartus, du pirmi teistumai išnykę, trys galiojantys ir nepanaikinti (b.l. 92-97). Jo praeityje darytos nusikalstamos veikos ne vienarūšės, skirtingo pobūdžio, vieno nusikalstamų veikų modelio nėra, anksčiau smurtinio pobūdžio elementų jo veikose nebuvo. Jis anksčiau baustas administracine tvarka (b.l. 98-103), nedirba ir užimtumo tarnyboje neregistruotas (b.l. 105-11). Duomenų, kad būtų gydytas ar konsultuotas psichiatrinėse gydymo įstaigose, byloje nėra,

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kadangi nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tikslinga kaltinamajam bausmės vykdymo metu nustatyti BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti alkoholį, taip pat įpareigoti bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 str. 6 d.). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. A. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. vasario 28 d. 14.30 val. iki 2021 m. kovo 1 d. 14.28 val. (1 dieną) (b. l. 56-69), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. Š. (A. Š.) skirti – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. Š. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 28 d. 14.30 val. iki 2021 m. kovo 1 d. 14.28 val. (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti A. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas