Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys M. Ž., M. Ž., antstolis G. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolio G. J. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko M. Ž. (toliau – ir skolininkas) pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, pareiškėja) naudai.

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine M. Ž. priklauso ½ skolininkui ir sutuoktinei priklausančio turto – kelių transporto priemonės JEEP GRAND CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Baltijos maitinimo paslaugos“ išskaičiuotos darbo užmokesčio dalies iš M. Ž. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, gautos laikotarpyje nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. vasario 5 d., kurią sudaro 449,63 Eur; 246,91 Eur, esančių M. Ž. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad skolininkui M. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine M. Ž. priklauso ½ dalis antstolio G. J. 2024m. lapkričio 27 d. turto arešto aktu Nr. S-24-91-44219, 2025 m. kovo 7 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. 3.5.-25-45 areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto - UAB „Baltijos maitinimo paslaugos“ išskaičiuotos darbo užmokesčio dalies iš M. Ž. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, gautos laikotarpyje nuo 2024 m. lapkričio 27d. iki 2025 m. vasario 5 d., kurią sudaro 449,63 Eur; 246,91 Eur, esančių M. Ž. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“. Kitą dalį pareiškimo atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja VMI (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą nustatyti, kad skolininkui M. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine M. Ž. priklauso ½ skolininkui ir sutuoktinei priklausančio turto – kelių transporto priemonės, kaip nepagrįstą. Teismų praktikoje dažnai nustatoma skolininko turto (transporto priemonės), esančio bendroje su kitais asmenimis nuosavybe, dalis, ir tai netrukdo realizuoti transporto priemonę bei atlikti išieškojimą iš šio turto.

4.2. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė pareiškėjai atlikti pareiškime išdėstyto prašymo patikslinimo ar detalizavimo.

5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

6. Suinteresuotas asmuo M. Ž. 2025 m. gegužės 9 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė informaciją, kad jis su pareiškėja VMI derina taikos sutarties sąlygas vykdymo procese ir pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad tarp proceso šalių vyksta taikos derybos vykdymo procese.

7. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą 2025 m. rugsėjo 9 d. 9.00 val. ir įpareigojo proceso dalyvius iki 2025 m. rugsėjo 1 d. įskaitytinai pranešti teismui apie taikos sutarties tvirtinimo aplinkybes vykdymo procese.

8. Pareiškėja 2025 m. birželio 26 d. pateikė teismui duomenis, kad skolininko M. Ž. ir išieškotojos VMI prie FM sudaryta taikos sutartis vykdymo procese yra patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-20518-512/2025. Taip pat yra patvirtintas ir skolininkui pateiktas įmokų pagal taikos sutartį mokėjimo grafikas. Pareiškėja pateikė teismui minėtą teismo nutartį bei VMI 2025 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. RNA-24479 „Dėl įmokų mokėjimo pagal grafiką“.

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Atsižvelgus į tai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teismas minėtus dokumentus priima (CPK 314 straipsnis).

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio G. J. kontoroje yra vykdomos kelios vykdomosios bylos dėl skolų iš skolininko M. Ž. išieškojimo pareiškėjos VMI naudai. Antstolis 2024 m. lapkričio 28 d. patvarkymu Nr. S-24-91-44325 pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto sudarymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo nepateikė. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolis 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymu-pasiūlymu Nr. S-25-91-13496 išieškotojai pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

13. Skundžiama nutartimi teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininkui M. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine M. Ž. priklauso ½ dalis antstolio G. J. 2024 m. lapkričio 27 d. turto arešto aktu Nr. S-24-91-44219, 2025 m. kovo 7 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. 3.5.-25-45 areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto - UAB „Baltijos maitinimo paslaugos“ išskaičiuotos darbo užmokesčio dalies iš M. Ž. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, gautos laikotarpyje nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. vasario 5 d., kurią sudaro 449,63 Eur ir 246,91 Eur, esantys M. Ž. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“. Kitoje dalyje pareiškimą atmetė.

14. Pareiškėja, nesutikdama su teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-20518-512/2025, patvirtino pareiškėjos ir skolininko vykdymo procese pasirašytą taikos sutartį ir patvirtino mokų pagal taikos sutartį mokėjimo grafiką. Ši teismo nutartis šiai dienai yra įsiteisėjusi.

16. Pagal CPK 595 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. CPK 595 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Taigi, šiai dienai jokie priverstinio skolos išieškojimo veiksmai vykdomosiose bylose neatliekami, nes skolų išieškojimas pasibaigė išieškotojos ir skolininko vykdymo procese sudaryta taikos sutartimi, todėl teismui nėra faktinio pagrindo šioje civilinėje byloje nustatinėti skolininko turto dalį, esančią bendra su kitais asmenimis.

18. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu atveju ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti gautą ieškinį, pareiškimą, skundą ir pan., t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia jam teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą.

19. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas teisme negali būti nagrinėjama byla, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Tokia įstatymo nuostata įtvirtinta CPK 293 straipsnio 1 punkte, o CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti, jeigu nustatomos CPK 293 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 388 str.).

20. Atsižvelgiant į aptartą faktinę bylos situaciją ir nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį, o civilinės bylos procesą, pradėtą pagal pareiškėjos VMI pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys M. Ž., M. Ž., antstolis G. J., nutraukia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį ir civilinę bylą Nr. e2VP-11192-637/2025 nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.