Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-05-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1382-1034/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-14
Bylos Nr.
A5.-1382-1034/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Pažeidėjas
S. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1382-1034/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00989-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K.,Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui Viliui Žliobai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. būdamas UAB „Statija“, juridinio asmens kodas 135156533, asmeniu atsakingu už darbų saugą (Įsakymas Nr. 08/28-1 Kaunas 2018 m. vasario 28 d.) statybos objekte (duomenys neskelbtini) pažeidžiant Lietuvos Respublikos „Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo“ 14 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 punktų 18, 47, 48, 72 punktų reikalavimus ir 5 priedo 6 punkto 4-6 papunkčių reikalavimus, o taip pat „Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatai“ 37.1 punkto reikalavimus, leido dirbti jam pavaldiems darbuotojams Č. M., A. D., D. S., E. S. ir A. Š.. 2018 m. balandžio 12 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus skyriuje pasitikėjimo telefonu buvo gautas anoniminis pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) ant stogo dirba darbininkai, nesilaikydami darbų saugos taisyklių, be šalmų, neprisirišę. Pridėtoje nuotraukoje matyti, kad ant stogo dirbo trys darbuotojai, kurie nedėvėjo šalmų, nebuvo užsidėję saugos diržų bei nebuvo prisirišę saugos lynais (virvėmis). Tą pačią dieną 2018 m. balandžio 12 d. apie 13.00 val. atlikto operatyvaus patikrinimo metu, VDI Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai Vilius Žlioba ir Tomas Maceina nustatė, kad darbus vykdė penki UAB „Statija“, juridinio asmens kodas 135156533, darbuotojai (stogdengiai), iš kurių du (A. D. ir D. S.), dirbo ant namo stogo viršaus be šalmų ir nesinaudojo jiems išduotomis asmeninėmis bei kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis. Patikrinimo metu nustatyta, kad paskirtas atsakingu už darbų vykdymą statybos objekte S. K., leido dirbti jam pavaldiems darbuotojams ant dviejų aukštų gyvenamojo namo stogo, neįrengus kolektyvinių saugos priemonių nuo kritimo iš aukščio (nebuvo apsauginio troso ant stogo konstrukcijos, nebuvo apsauginių virvių (linų) stogo darbams vykdyti) ir nenaudojant asmeninių apsaugos priemonių nuo kritimo iš aukščio (darbuotojai dirbo be saugos diržų, tvirtinamų prie apsauginės virvės (lyno)). Leisdamas dirbti pavaldiems darbuotojams ant dviejų aukštų gyvenamojo namo stogo, nenaudojant saugos priemonių (kolektyvinių ir asmeninių) ir sukeldamas tiesioginį pavojų dirbančiųjų darbuotojų gyvybei, UAB „Statija“ darbų vadovas S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos „Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo“ 14 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 punktų 18, 47, 48, 72 punktų reikalavimus ir 5 priedo 6 punkto 4-6 papunkčių reikalavimus, o taip pat „Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatai“ 37.1 punkto reikalavimus.

Taip S. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 96 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu S. K. nurodė, kad pripažįsta savo kaltę, jam nepavyko sužiūrėti, kad darbuotojai naudotųsi apsauginėmis priemonėmis, objekte nebuvo galimybės susistatyti saugos pastolių, nes būtu užtvėrę eismą. Jie turėjo žirklinį keltą, kuris turėjo būt kaip apsaugos priemonė iškeltas, bet vyrai tą dieną neįsivarė tos transporto priemonės, pripažįsta savo kaltę, nes nesužiūrėjo, buvo išduotos visos priemonės, tačiau vyrai nesinaudojo, o jis nesužiūrėjo. Jo darbininkai irgi pripažino, kad jie nedėvėjo, nebuvo prisirišę, neturėjo šalmų. Išvadas padarė, kad tikrai nesaugiai dirbo, reikėjo imtis priemonių, griežtai žiūrės, kad ateityje to nepasikartotų. Ves vidinę tvarką savo įmonėje, jis kaip vadovas prisiima kalę, o darbininkai neauklėjami, todėl kontroliuos darbuotojus, kad nebūtų nebaudžiamumo. Tiksliai nežino, kokia įstatyme numatyta nuobauda. Jeigu teismas paskirs baudą, turės galimybę ją sumokėti per 40 dienų.

ANK 96 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 500 iki 2000 Eur. ANK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtina norma yra blanketinė, todėl ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose; darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių pareigos ir teisės nustatomos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose.

Pats atsakomybėn traukiamas S. K. savo pasiaiškinime, esančiam administracinio nusižengimo protokole, nurodė, kad pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Ateityje imsis prevencinių priemonių, kad tokie pažeidimai nepasikartotų (b. l. 2). Be to savo jo paaiškinime duotame 2018 m. balandžio 27 d. nurodyta, kad jis pripažįsta, kad darbo inspektoriaus pateiktoje nuotraukoje dirbo trys UAB „Statija“ darbuotojai: Č. M., A. D. ir D. S.. Išvardinti darbuotojai ant namo stogo dirbo be šalmų ir nenaudojo jiems išduotų saugos diržų (b. l. 5). Be paties S. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus Viliaus Žliobos surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame detaliai aprašytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 2); Anoniminio asmens pateikta nuotrauka, kurioje matyti, kaip 3 darbuotojai dirba ant stogo be šalmų, neprisisegę saugos diržų (lynų) (b. l. 3-4), tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 6); UAB „Statija“ direktorės 2018 m. vasario 28 d. įsakymai Nr. 08/28-1 ir 08/28-2, kuriuose nurodyta, kad darbų vadovas S. K. yra atsakingas už darbų vykdymą, darbuotojų saugą ir sveikatą, aplinkosaugą, gaisrinę apsaugą. Jam pavesta papildomai instruktuoti darbininkus darbo vietoje, supažindinti su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis (b. l. 8-9); Paskyra – leidimas darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose išduotas S. K., kuriame nurodytos būtinos vykdyti priemonės prieš darbų pradžią bei darbų eigoje (b. l. 10); UAB „Statija“ daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo kapitalinio remonto darbų technologinė kortelė (b. l. 11-23); UAB „Statija“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas (b. l. 24-25); papildomos nuotraukos, kuriose užfiksuotas padarytas nusižengimas bei jo padarymo vieta (b. l. 27-32).

Tam, kad asmenį butų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 4 dalį būtina nustatyti, kad dėl padaryto darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo, galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. Teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju galėjo kilti sunkūs padariniai ne tik kitų asmenų turtui, sveikatai, bet ir gyvybei. Darbuotojai galėjo nukristi, susižeisti patys ar sužeisti kitus asmenis, padaryti žalą turtui. Aptariamu atveju darbuotojai dirbo pavojingomis sąlygomis nesilaikant saugos reikalavimų, kuriuos nustato įstatymai. Praktikoje tokie atvejai neretai sukelia neatstatomus neigiamus padarinius, susijusius ne tik su nukentėjusiųjų asmenų sveikata bet ir jų asmeniniais bei šeimos interesais. Taigi, nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistavo galimybė, kad dėl padarytų pažeidimų galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad S. K. savo veiksmais, t. y. leisdamas dirbti pavaldiems darbuotojams ant dviejų aukštų gyvenamojo namo stogo, nenaudojant saugos priemonių (kolektyvinių ir asmeninių) ir sukeldamas tiesioginį pavojų dirbančiųjų darbuotojų gyvybei, atliko neteisėtą veiką ir yra kaltas dėl to, kad padarė darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 96 straipsnio 4 dalyje.

Skirdamas S. K. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis –administracine tvarka baustas, taip pat ir už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą (b. l. 34-39); Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas. S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. K. skirtina ANK 96 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam minimaliam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 96 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18083010019 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas