Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

dalyvaujant V. M.,

išnagrinėjusi V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, gyv. Vilniaus r. sav., Paberžės k., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016 m. gruodžio 10 d., apie 11.28 val., Vilniaus r., Paberžės k., Mokyklos g., vairavo automobilį ,,Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0.54 prom. girtumas), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

V. M. posėdžio metu protokole užfiksuotus faktus pripažino ir paaiškino, jog dieną prieš tai buvo vartojęs alkoholį. Tikėjosi, jog neblaivumo nebus. Namie savo turimu alkotesteriu buvo pasitikrinęs blaivumą, nerodė, jokio neblaivumo. Po to, kai pareigūnai surašė dokumentus jis važiavo priduoti kraujo. Gailisi dėl pažeidimo. Vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas darbe, nes yra mokytojas ir specialiu grafiku važinėja pas neįgalią mergaitę, mamą ir uošvienę dažnai turi vežioti pas gydytojus. Pasielgė neapgalvotai, bus pamoka visam gyvenimui, daugiau tai nepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimai įrodyti V. M. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu ir teisme, kad sutinka su pažeidimu, gailisi, administracinio teisės pažeidimo protokolu, Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulio 20016-12-10 surašytu tarnybiniu pranešimu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, alkotesterio panaudojimo žurnalu, iš kurio matyti, kad V. M. buvo nustatytas 0.54 prom. neblaivumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens duomenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 7 straipsniu, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksui, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. liepos 11 d., 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos. Vadovaujantis išdėstytu, V. M. padarytas pažeidimas pagal 2017-01-01 įsigaliojusį Administracinių nusižengimų kodeksą neperkvalifikuotinas ir vadovaujantis minėto įstatymo 5 str. 4 d. nagrinėtinas pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir dėl jų gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Posėdžio metu V. M. teigė, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui ir dėl šeimyninių aplinkybių.

Pažymėtina, jog Lietuvos A. T., administracinių teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (LAT byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos (LAT byloje Nr. 2AT-41-2014).Teismas, nagrinėjamoje byloje nenustatė komplekso faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas pažymi, kad V. M. nurodomos aplinkybės, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui ir dėl šeimyninių aplinkybių, giminaičius vežti į gydymo įstaigas, nesuteikia esminio prioriteto svarstant LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taikymo klausimą. V. M. padaryti pažeidimai yra priskiriami prie pavojingiausių, šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų kitų žmonių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Pažeidimai padaryti gyvenamojoje vietovėje, dienos metu, kada didelis eismo intensyvumas, todėl teismo vertinimu, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, V. M. sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir sau pačiam. Teismas sprendžia, kad V. M. paskirta švelnesnė nuobauda negu numatyta sankcijose yra neproporcinga teisės pažeidimui ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad V. M. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Visos jo nurodytos aplinkybės, dėl ko jam turėtų būti taikytas (duomenys neskelbtini) str. egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau šios aplinkybė nebuvo pakankama priežastimi, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuomet jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Teismas konstatuoja, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo dabinei veiklai, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Teismų praktikoje panašiose bylose pirmenybė teikiama įstatymo keliamiems tikslams ir visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Taigi administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pažymėtina, jog tai, kad paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, savaime nelaikoma išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą jos neskirti ar žymiai švelninti. Taigi apibendrinant konstatuotina, jog išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti išimtinį atvejį ir taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Tačiau atsižvelgus į aplinkybes, jog V. M. pripažino padaręs pažeidimą, gailisi, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teismas sprendžia, kad straipsnių sankcijoje numatyta minimali nuobauda pasieks LR ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje skirti 289 eurų (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

1) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį bei ROIK: 16063898866.

I. V. M., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.