Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-05 · Civilinė byla Nr. 2A-979-590/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-05
Bylos Nr.
2A-979-590/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10495-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius (pran.)
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“, bei Vilniaus miesto savivaldybei
Atsakovas
A. L., G. L., D. L., M. L., A. B., J. L., D. M., F. L.
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-979-590/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10495-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 50.11.2; 121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovo pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. L., G. L., D. L., M. L., A. L., A. B., J. L., D. M. ir F. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, bei atsakovų priešieškinį ieškovui bei Vilniaus miesto savivaldybei dėl 2010-03-03 terminuotos socialinio būsto nuomos sutarties ir 2010-04-13 terminuotos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo neteisėtomis, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti visus atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos, nes atsakovai, jų pajamoms viršijus įstatyme nustatytą maksimalią sumą, prarado teisę į socialinio būsto nuomą, todėl turi būti iškeldinti. Taip pat prašė priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai A. L., G. L., M. L. ir A. L. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas A. L., 1957 metais. Tuo metu patalpos priklausė Valstybiniam butų fondui ir buvo nuomojamos neribojant nuomos santykių kokiu nors terminu, sutarties galiojimas nebuvo siejamas su asmens turtine padėtimi, ir Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka neprivatizuotas. Butai abu buvo suteikti atsakovams pagal butų nuomos sutartis: (duomenys neskelbtini) – 1957 metais, o butas (duomenys neskelbtini)– 1984 metais.

Atsiliepimas

Kiti atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Atsakovai A. L., G. L., M. L. ir A. L. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2010-03-03 terminuotą socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.40-T10/0175 ir 2010-04-163 terminuotą socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.40-T10/0176 neteisėtomis. Atsakovai pripažino aplinkybę, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovų šeimai buvo suteiktos atitinkamai 1957 metais ir 1984 metais. Atsakovai nurodė, kad 1999-07-08 sudarė neterminuotas nuomos sutartis bei Pastato eksploatavimo išlaidų ir tiekiamų paslaugų apmokėjimo sutartis su SP UAB „Žvėryno ūkis“. Atsakovai savo reikalavimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-110/2012, suformuota praktika, kad nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002-12-31, teisinė padėtis nekito ir jų nuomos sutartis pakeisti nebuvo teisinio pagrindo. Todėl 2010-03-03 terminuota socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.40-T10/0175 ir 2010-04-163 terminuota socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.40-T10/0176 pripažintinos neteisėtomis.

Atsiliepimas

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iki 2010 m. su atsakovais nebuvo sudaryta jokių nuomos sutarčių. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai sudarė terminuotas nuomos sutartis Nr. 1.40-T10/0175 ir Nr. 1.40-T10/0176 2010 m. remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tokiu būdu įteisino atsakovų neteisėtą buvimą ginčo patalpose. Teismui patenkinus atsakovų reikalavimą panaikinti nuomos sutartis, atsakovai ginčo patalpose liktų gyventi be teisinio pagrindo – įstatymo nustatyta tvarka sudarytų nuomos sutarčių, kas sudarytų pagrindą ieškovui reikšti reikalavimus dėl atsakovų iškeldinimo.

Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jei atsakovai ir turėjo teisę privatizuoti ginčo butus, tai atsakovams įstatymų nustatytais terminais ir tvarka neprivatizavus ginčo butų, jie tapo socialiniais būstais, todėl atsakovų teiginiai, kad neteisėtai su jais buvo sudarytos terminuotos socialinio būsto nuomos sutartys, nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybė, 2012-02-12 gavusi A. L. prašymą dėl nuomojamų ginčo patalpų pratęsimo, nustatė, kad atsakovės A. L. šeimos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) yra 64 203 Lt, kas viršija Vyriausybės nustatytą dydį, todėl Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija pagrįstai 2012-05-16 posėdyje nepritarė A. L. prašymui pratęsti terminuotą socialinio būsto nuomos sutartį ir pavedė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iškeldinti A. L. ir jos šeimą iš socialinių būstų (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad neturi duomenų, kad L šeimoje būtų netinkamai rūpinamasi nepilnamečiu vaiku, į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ši šeima neįrašyta. Tėvų pareigos užtikrinti vaiko teisę į būstą netinkamo įgyvendinimo atveju nepilnamete D. M. teisės aktų nustatyta tvarka pasirūpintų Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-18 sprendimu ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atmetė, o atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės A. L. 2010-03-03 terminuotos socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.40-T10/0175 ir 2010-04-163 terminuotos socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.40-T10/0176 15 p. sąlygą: „nuomininkus privalo ne vėliau kaip 20 dienų iki šios sutarties termino pabaigos pateikti pajamų ir turto deklaraciją, VĮ „Registrų centro“ pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus“; likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2002-11-12 įstatymo Nr. IX-1189 dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Teismas pažymėjo, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002-12-31, pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas, kaip tai nustatyta naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003-01-01) Įstatymo 11 str. 4. 5 dalyse; šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatų 8 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad nuomos teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė dar iki 2002-12-31, todėl ieškovo argumentus, jog atsakovai turi pareigą savivaldybei teikti duomenis apie turtą ir pajamas, o jei turimas turtas ar pajamos viršija nustatytus dydžius nuomos sutartis gali būti nutraukta, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, pripažinęs, jog nuomos teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė dar iki 2002-12-31, ieškovo įpareigojimą pateikti pajamų ir turto deklaraciją, VĮ „Registrų centro“ pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus, bei atsisakymą pratęsti nuomos sutartį, laikė neteisėtu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas atmetė ieškovo reikalavimą iškeldinti visus atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos. Teismas taip pat sprendė, kad 2010-03-03 terminuotos socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.40-T10/0175 ir 2010-04-163 terminuotos socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.40-T10/0176 15 p. sąlygos, įpareigojančios nuomininkus ne vėliau kaip 20 dienų iki šios sutarties termino pabaigos pateikti pajamų ir turto deklaraciją, VĮ „Registrų centro“ pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus, turi esminę reikšmę atsakovų teisių turiniui, todėl atsakovų suklydimą dėl sutarčių sudarymo metu egzistavusių faktų, teismas laikė esminiu, sudarančiu pagrindą pripažinti ginčijamas nuomos sutarčių 15 p. sąlygas negaliojančiomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš dalies patenkino atsakovų reikalavimą ir pripažino negaliojančia ieškovo ir atsakovės A. L. 2010-03-03 terminuotos socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.40-T10/0175 ir 2010-04-163 terminuotos socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.40-T10/0176 15 p. sąlygą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 str. 7 d. nurodyta, jog savivaldybės socialinio būsto fondui priskiriami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą. Joks kitas įstatymas nenumato kitokios gyvenamųjų patalpų fondo galimybės. Visi savivaldybei priklausantys gyvenamieji namai, jų dalys, butai ir kitos tinkamos gyventi patalpos, yra priskiriami socialinio būsto fondui ir jas galima išnuomoti tik šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą, ir tik laikantis įstatymo nuostatų. Įstatymo 11 str. 4 d. nustatytos privalomos socialinio būsto nuomos sutarties sąlygos, t. y. kad socialinio būsto nuomininkas privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus, kad nuomininko (jo šeimos narių) deklaruotam turtui ar gautoms pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas, nuomos sutartis pasibaigia. Įstatymas imperatyviai susiejo nuomininko (jo šeimos) turtinę padėtį su teise naudotis gyvenamosiomis patalpomis lengvatinėmis, ne komercinėmis sąlygomis, t. y. nuomos sutarties pasibaigimu. Ieškovas negali/negalėjo pažeisti įstatymų, įgyvendindamas jų nuostatas ir pagal juos vykdydamas savo veiklą. Pažymi, jog teismas sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies, pripažindamas ginčo nuomos sutarčių 15 punkto sąlygą negaliojančia. Tokių reikalavimų šalys nereiškė. Teismas peržengė nagrinėjamos bylos, pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ribas. Reikalavimų „revizuoti“, keisti nuomos sutarčių sąlygas nei viena iš šalių nereiškė. CPK 265 str. 2 d. numatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, t. y. teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo. Priimdamas sprendimą teismas pasisakė šalių ginče nekeliamais klausimais, savo ruožtu užkirsdamas kelią ieškovui teikti atitinkamus argumentus.

Atsakovas pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-18 sprendime nepagrįstai rėmėsi kasacinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 pateiktais išaiškinimais, nes nurodyta kasacinė byla Nr. 3K-7-110/2012 nuo nagrinėjamos iš esmės skiriasi savo pagrindinėmis faktinėmis aplinkybėmis – laikotarpiu, kurį asmenys gyvena socialiniame bute bei ginčo šalių elgesiu, bylos iškėlimo priežastimis, todėl šia nutartimi nebuvo pagrindo remtis priimant skundžiamą sprendimą. Pažymi, jog atsakovės šeima turėjo teisę privatizuoti ginčo butus, tačiau dėl nežinomų priežasčių šia galimybe įstatymo numatytais terminais ir tvarka nepasinaudojo. Nurodo, kad jei atsakovai ir turėjo teisę privatizuoti ginčo butus, tai atsakovams įstatymų numatytais terminais ir tvarka neprivatizavus ginčo butų jie tapo socialiniais būstais, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nepagrįstai su jais buvo sudarytos terminuotos socialinio būsto nuomos sutartys, ir kad jos yra neteisėtos visiškai nepagrįsti. Nurodo, kad atsakovė A. L. (nuomininkas) ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (nuomotojas) 2010-03-03 sudarė Socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.40- T10/0175, taip pat 2010-04-13 sudarė Socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.40-T10/0176, kurių pagrindu nuomotojas suteikė A. L. ir jos šeimos nariams sutartyje nustatyta tvarka ir jos sąlygomis valdyti ir naudotis socialinio būsto gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini). Sutarčių 15 p. buvo įtvirtintos sąlygos, įpareigojančios nuomininkus ne vėliau kaip 20 dienų iki sutarties termino pabaigos pateikti pajamų ir turto deklaraciją, VĮ „Registrų centro“ pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant vaikus. Minėtas sutarčių sąlygas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-18 sprendimu pripažino negaliojančiomis, remdamasis CK 1.90 str. nuostatomis. Teismas netinkamai taikė CK 1.90 straipsnį, neištyrė visų aplinkybių, kurios yra reikšmingos, kai sprendžiama dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, neatsižvelgė į teismų praktikoje išdėstytus CK 1.90 straipsnio taikymo išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi CK 1.90 str. ir nenurodydamas jokių motyvų konstatavo, jog atsakovai suklydo dėl sutarčių sudarymo metu egzistavusių faktų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-18 sprendimu visiškai nepagrįstai priešieškinį tenkino iš dalies ir prižino negaliojančia ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės A. L. 2010-03-03 laisva valia sudarytos terminuotos socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.40-T10/0175 ir 2010-04-163 terminuotos socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.40-T10/0176 15 p. sąlygą „nuomininkus privalo ne vėliau kaip 20 dienų iki šios sutarties termino pabaigos pateikti pajamų ir turto deklaraciją, VĮ „Registrų centro“ pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams įskaitant ir vaikus“, kadangi byloje nėra įrodyta, jog minėtos sutartys sudarytos dėl suklydimo, atsakovei nesuprantant tokių sutarčių sudarymo pasekmių. Nurodo, kad sprendžiant dėl nuomos sutarties pratęsimo nebuvo pagrindo netaikyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo sprendime išdėstytais išaiškinimais, kadangi šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė vadovavosi specialiu teisės aktu, nustatančiu socialinio būsto nuomos tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovai A. L., M. L., G. L. ir A. L. atsiliepimu į ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai vadovavosi 2002-11-12 Įstatymo Nr. IX -1189 Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str., kuriame nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybes gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teises norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003-01-01, valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą. Teismas padarė visiškai teisėtą išvadą, jog SĮ „Vilniaus miesto bustas“ ir atsakovės A. L. 2010-03-03 Nuomos sutartimi Nr. 1.40-T10/0175 ir 2010-04-12 Nuomos sutartimi Nr. 1.40-T10/0176 iš esmės buvo pratęsti nuomos teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo šiems santykiams taikyti 2003-01-01 Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. Nurodo, kad ieškovo argumentai, kad teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė šalių ginče nekeliamais klausimais, t. y. išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog atsakovai buvo pateikę priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiomis terminuotas nuomos sutartis Nr. 1.40-T10/0175 ir Nr. 1.40-T10/0176. Taip pat atsakovai neginčijo, kad tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybės yra susiklostę nuomos santykiai. Taigi, netgi tuo atveju, jeigu teismas būtų pripažinęs negaliojančiomis terminuotas nuomos sutartis Nr. 1.40-T 10/0175 ir Nr. 1.40-T 10/0176, tai ieškovui vis tiek būtų tekę sudaryti neterminuotas nuomos sutartis. Savo sprendimu teismas pasielgė išmintingai, pripažindamas negaliojančiomis ne pačias sutartis, bet tik minėtų sutarčių 15 punkto sąlygas. Tai rodo, kad teismas neišėjo už priešieškinio reikalavimo ribų. Nurodo, kad nuomos sutartys dėl butų adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudarytos daug ankščiau negu įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymas (2002-11-12 įstatymo Nr. IX-1189 redakcija). Savivaldybė, kaip valstybės atstovas, privalėjo išlaikyti tuos pačius buto nuomos santykius, kurie jau susiklostė, tarp nekilnojamojo turto valdytojo ir butų nuomininkų. Savivaldybė neteisėtai perkėlė į socialinio būsto fondą visus butus, kurie priklauso nuosavybės teisė valstybei, pažeisdama galiojančius įstatymus. Taip pat nurodo, kad A. L. yra garbaus amžiaus moteris (jai jau 83 metai), neturinti teisinio išsilavinimo. Socialinio būsto nuomos sutarties sąlygos savivaldybės darbuotojų jai buvo pateiktos kaip vienintelės teisėtos ir būtinos, tam kad būtų galima pratęsti butų nuomą. Savo neteisėtus veiksmus Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai dabar bando pateikti kaip laisva valia sudarytas sutartis, visiškai nutylėdami, kad pasinaudojo savo stipresniosios pusės pranašumais. A. L. negalėjo netgi numatyti to, kad savivaldybė, turėdama teisės specialistus, gali versti pasirašyti neteisėtas sutartis.

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad skunde pagrįstai ir motyvuotai nurodoma, kad LAT byloje Nr. 3K-7-110/2012 nutartimi suformuota praktika teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo remtis, nes nagrinėjamos ir minėtos kasacinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos, kasacinėje byloje buvo sprendžiami reikalavimai nenagrinėjami šioje byloje. Pažymi, jog apeliantas pagrįstai skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 1.90 str. nuostatas netirdamas pagal LAT suformuotą praktiką aplinkybių, reikšmingų šios normos taikymui. Skunde pagrįstai teigiama, kad toks bylai reikšmingų aplinkybių nenustatinėjimas / netyrimas sąlygojo bylos esmės neatskleidimą bei neteisėtą sprendimą, iš esmės prieštaraujantį įstatymams, reglamentuojantiems socialinio būsto nuomos sutarčių pratęsimo sąlygas. Teisėtas sprendimas negali prieštarauti apelianto veiklą reglamentuojantiems įstatymams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Apeliantų argumentai, kad atsakovams turi būti taikomas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatoms ir kasacinio teismo praktikai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. K. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-230/2012, išaiškino, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2002 m. gruodžio 31 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas kaip tai nustatyta naujos redakcijos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje; šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d. Nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002 m. gruodžio 31 d., teisinė padėtis nekito ir jų nuomos sutartys neturėjo būti pakeistos, išskyrus atvejus, kai nuomininkams, atitinkantiems Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pateikus prašymą, galėjo būti taikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012, konstatavo, kad ši norma negali būti aiškinama taip, jog gyvenamųjų patalpų sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d., būtų taikomos Įstatymo nuostatos, kurios reikšmingos sudarant nuomos sutartis nuo 2003 m. sausio 1 d., nes tai prieštarautų Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatoms ir įstatymo negaliojimo atgalina data (lot. lex retro non agit) principui (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje D. K. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-560/2011).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, ir apeliantai šių išvadų nepaneigė, kad nuomos teisniai santykiai tarp šalių susiklostė dar iki 2002-12-31. Todėl pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnį ir aukščiau paminėtą kasacinio teismo praktiką atsakovai neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas, kaip tai yra nustatyta naujos redakcijos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 4 d., taip pat atsakovų ir savivaldybės nuomos santykiai negali būti nutraukti ir atsakovai iškeldinti dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijos 8 str. 1 d. Darytina išvada, kad savivaldybė neturėjo teisės siūlyti atsakovams nuomos sutarties sąlygas, kurios pagal galiojančias teisės normos atsakovams netaikomos, reikalauti tokias sutarties sąlygas vykdyti ir jų pagrindu iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisėtai ir pagrįstai atmetė savivaldybės ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir pripažino negaliojančia nuomos sutarties sąlygą įpareigojančią atsakovus ne vėliau kaip 20 dienų iki šios sutarties termino pabaigos pateikti pajamų ir turto deklaraciją, VĮ „Registrų centro“ pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus.

Kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinį, peržengė jame reiškiamų reikalavimų ribas. Atsakovai priešieškiniu prašė panaikinti 2010-03-03 ir 2010-04-13 terminuotas socialinio būsto nuomos sutartis. Sutartis atsakovai ginčijo visa apimtimi, todėl teismas, pripažindamas sutartis negaliojančiomis tik iš dalies, neperžengė priešieškinio ribų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. palikti nepakeistą.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėRūta BurdulienėVidas Stankevičius