Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-07 · Byla Nr. ATP-440-317/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-07
Bylos Nr.
ATP-440-317/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-02041-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Administracinė byla Nr. ATP-440-317/2012Proceso Nr. 4-05-3-02041-2012-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 45.4.4.; 45.4.5.;79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarimo J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. Š. už tai, kad ji 2012-03-23 19.10 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę „Mazda 323“, kurios valstybinis (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti nebuvo atidi, važiuodama atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį „Ford Mustang“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadindama abi transporto priemones. Nesant eismo įvykio vietoje kito automobilio vairuotojo, ji policijos nekvietė, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus bei padarydama administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė J. Š. 100 Lt (vieno šimto litų) baudą, o už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskyrė 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Teismas nustatė, kad J. Š. padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą) ir Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš vietos eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles). Teismas konstatavo, jog J. Š. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmens elgesį po pažeidimų padarymo.

Šalies argumentai

Skunde J. Š. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams. Nurodo, kad paskirta papildoma administracinė nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui atėmimas) yra formali ir neteisinga. Ji visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, nuoširdžiai gailisi, atsakomybės nevengia. Paskirtą baudą sumokėjusi. Jos šeimos pagrindinis ir betarpiškas pragyvenimo šaltinis susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu (dirba nekilnojamojo turto vertintojos pareigose, sūnų tenka dažnai vežioti pas gydytojus, sutuoktinis dirba kituose miestuose, pareiga sūnumi rūpintis tenka vienai). Jos teigimu, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, elgesį po pažeidimo padarymo, nuobauda atimanti pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga jos atžvilgiu.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Ginčo dėl J. Š. inkriminuotų pažeidimų nėra, jie pagrįsti apylinkės teismo nutarime aptartais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nubaustosios kalte padarius aptariamus administracinės teisės pažeidimus. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas ir aptariamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, šioje nutartyje pasisakoma tik dėl skundo motyvų, neperžengiant jo ribų.

Kauno miesto apylinkės teismas J. Š. pripažino kalta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinės teisės pažeidimus. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Taigi ATPK 130 str. 1 dalyje numatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra pagrindinė administracinė nuobauda ir yra privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kaip kad nurodoma skunde.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama nustatytose ribose norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso bei kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį ar jos dydį.

Tai, kad J. Š. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, buvo įvertinta parenkant administracines nuobaudas už kiekvieną pažeidimą atskirai, tiek ir skiriant galutinę administracinę nuobaudą, sankcijos už padarytus pažeidimus ribose.

Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba neskirti administracinės nuobaudos, yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. J. Š., apgadinusi svetimą automobilį, pasišalino iš įvykio vietos. Toks administracinės teisės pažeidimas yra priskiriamas prie šiurkščių (ATPK 27 str.). Tokiu būdu J. Š. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tai, kad pažeidėja pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, apylinkės teismas jau įvertino paskirdamas minimalias sankcijose numatytas nuobaudas. Pažeidėjos pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės, kad ji po įvykio iš automobilio nebuvo išlipusi, nepasižiūrėjo kito (apgadinto) automobilio, kad teisė vairuoti transporto priemonę jai būtina darbe, nėra ypatingai jos atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios nulemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Skunde nurodomi argumentai apie pareiškėjos bei jos sutuoktinio darbo pobūdį, vaiko sveikatos problemas, yra svarbūs, tačiau nėra pagrįsti objektyviais įrodymais ir nesudaro pakankamo pagrindo švelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Byloje esanti pažyma apie asmens baustumą rodo, kad J. Š. anksčiau yra ne kartą bausta už administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą. Tai rodo, kad padarytas administracinės teisės pažeidimas nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis, suteikia pagrindą manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui praeityje taikytos administracinio poveikio priemonės nebuvo efektyvios.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant tiek nubausti administracinius teisės pažeidimus padariusius asmenis, tiek ir juos auklėti, kad nusižengę asmenys laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys, nebedarytų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Įstatymas nesuteikia galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pačiam pasirinkti administracinės nuobaudos rūšį ar jos dydį. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apie galimus sunkumus ir nepatogumus susijusius su administracinės nuobaudos taikymu dėl netinkamo elgesio sau, šeimos nariams, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi galvoti prieš darant administracinės teisės pažeidimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nėra pakankamo pagrindo pažeidėjos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei neskirti jai ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokios nuostatos pagrįstai laikėsi ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, todėl nutarimas laikomas teisingu.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir nubaustosios asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

J. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas