Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagėgių savivaldybėje atstovei Linai Augustinavičiūtei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių D. D. ir K. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės D. D., patikslintą ieškinį atsakovams V. V. ir V. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Pagėgių savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė D. D. nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dėl K. B. pavardės keitimo, prašomo išlaikymo sumą sumažino iki 200 Eur, atitinkamai ir išlaikymo įsiskolinimo. Išlaikymo priteisimą prašo skaičiuoti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, įsiskolinimą prašo skaičiuoti nuo tėvystės nustatymo už 22 mėnesius.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagėgių savivaldybėje atstovė Lina Augustinavičiūtė nurodė, kad K. B. išreiškė norą pasilikti B. pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Ieškovė nurodė, kad apie tai, jog dukros K. B. tėvas yra V. V. sužinojo 2017 m. gruodžio 15 d. gavus DNR tyrimo rezultatus. Paaiškina, kad tuo metu, kai buvo atliktas minėtas tyrimas, ji be dukros K. B. augino mažametį vaiką D. M., gimusį (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters L. M.. Nurodė, kad K. B. nustatyti elgesio ir emocijų sutrikimai, todėl yra būtina ją vežti į Kauną psichiatrų konsultacijoms. Taip pat nurodė, kad atlikus DNR tyrimą, 2018 m. pradžioje, tikslios datos nepamena, atsakovas V. V. buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę į kalinimo įstaigą. Bausmę atlikinėjo iki 2019 m. vasaros pradžios. Šių aplinkybių pagrindu prašo teismo atnaujinti terminą dėl tėvystės nuginčijimo.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir įrodytomis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais t. y. vaikų D. M. ir L. M. gimimo įrašų kopijomis, K. B. medicininiais įrašais, 2017 m. gruodžio 14 d. EasyDna Lietuva DNR tyrimo ataskaita, taip pat atsakovo V. V. teismo posėdžiu nurodyta aplinkybe, kad iš tiesų jis nuo 2018 m. vasario mėnesio atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, iš kurios grįžo 2019 m. pavasarį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vadovaujantis tuo, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl tėvystės nustatymo nėra, ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo atnaujinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. B., kurios gimimo įraše, įrašo Nr. 16, tėvu nurodytas atsakovas V. B.. Ieškovė nurodo, kad tiek ji, tiek V. B. žinojo, kad K. B. nėra biologinė V. B. dukra, tačiau tuo metu, kai gimė mergaitė, jie gyveno kartu, planavo bendrą ateitį, todėl V. B. savo atžvilgiu nusistatė tėvystę. Po pusantrų metų išsiskyrė, moteris dukrą augino viena. Dukrai augant, ieškovė pradėjo įtarti, kad mergaitės tėvas galimai yra V. V. Atsakovas šios tikimybės neneigė ir sutiko atlikti DNR tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad atsakovas V. V. yra biologinis K. B. tėvas. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta 2017 m. gruodžio 14 d. EasyDna Lietuva pažyma su DNR tyrimo rezultatais. Atsakovas V. V. su tėvystės nustatymu jo atžvilgiu visiškai sutinka.

Tėvystės nustatymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 – 3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Kaip jau buvo minėta K. B. gimimo įraše, įrašo Nr. 16, tėvu nurodytas atsakovas V. B., todėl tėvystės nustatymas atsakovo V. V. atžvilgiu šioje byloje galimas tik nuginčijus jo tėvystę teismine tvarka. D. D. ir V. V. atliko DNR tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad V. V. yra K. B. biologinis tėvas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. gruodžio 14 d. DNR tyrimo išvadoje, nurodyta, jog šiais testo rezultatais negalima remtis teisme įrodinėjant ar ginčijant tėvystę (giminystę), kadangi pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Kadangi tyrimas, kurio pagrindu padaryta pateikta išvada dėl V. V. tėvystės K. B. atžvilgiu atliktas ne įstatymo nustatyta tvarka, jo įrodomoji reikšmė negali būti prilyginta teismo medicinos ekspertizės tėvystei nustatyti akto įrodomajai reikšmei. Tačiau nagrinėjamu atveju šio rašytinio įrodymo negalima laikyti niekiniu, kadangi jis neprieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams bei teismo posėdžio metu bylos šalių pateiktoms aplinkybėms, jas tik patvirtina. Taip pat, su reikalavimu nuginčyti atsakovo V. B. tėvystę sutinka abu atsakovai, ginčo dėl tėvystės nustatymo V. V. atžvilgiu nėra, K. B. taip pat nurodė, jog sutinka, kad jos biologiniu tėvu būtų pripažintas V. V., todėl atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, kad atsakovai pripažįsta ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, į tai, kad emocinis ryšys tarp atsakovo V. B. ir K. B. niekada nebuvo susiformavęs, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą, teismas sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, t. y. nustatytina, kad atsakovas V. B. nėra K. B. biologinis tėvas, ir kad V. V. yra K. B. biologinis tėvas (CK 3.148-3.149 straipsniai, CPK 392 straipsnio 1 dalis).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jų poreikius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. V. prie dukros išlaikymo neprisideda. Šios aplinkybės atsakovas nepaneigė, sutiko teikti 200 Eur išlaikymą. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas nedarbingas, negalintis gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Teismas įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes ir įrodymus, vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas darbingas, ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, atsakovo pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, pareigą gauti darbines pajamas, reikalingas ne tik savo poreikiams, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, mano, jog bylos šalių sulygtas 200 Eur dydžio išlaikymas patenkins būtinuosius ieškovės K. B. poreikius, todėl atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, į pateiktas ir išnagrinėtas bylos aplinkybes, į geranorišką bylos šalių susitarimą, kuris nepažeidžia nepilnamečio ieškovo teisėtų interesų ir teisių, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kuri nurodo, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas priimdamas sprendimą gali surašyti sutrumpintus motyvus, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovės prašo priteisti iš atsakovo V. V. 4 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 22 mėnesius (t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2019 m. lapkričio 7 d.), skaičiuojant po 200 Eur už mėnesį. Atsakovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, nurodo, kad įsiskolinimo suma susidarė jam atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, o šiuo metu jokių pajamų neturi. Pažymėtina, kad į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytos nusikalstamos veikos), vaiko tėvas ar mama negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi reikalaudami nepriteisti ar sumažinti reikalaujamo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, kadangi tai nebūtų sąžininga nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tačiau šiuo atveju vertintinas ir ieškovės kaip nepilnamečio vaiko mamos pasyvus elgesys. Apie V. V. tėvystę D. D. sužinojo 2017 m. gruodžio 15 d., į teismą kreipėsi praėjus 2 metų laikotarpiui. Ieškovės delsimo kreiptis į teismą priežastys aptartos aukščiau, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo nuginčyti tėvystei, todėl nekartotinos. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtos priežastys negali bloginti atsakovo V. V. padėties. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų reikalavusi V. V. teikti išlaikymą nuo pat to momento, kuomet buvo sužinota apie jo tėvystę. Taip pat galima daryti prielaidą, kad žinios, jog yra biologinis K. B. tėvas, V. V. savaime nesuvokė ta prasme, jog nuo šiol jam kyla pareiga materialiai išlaikyti savo biologinį vaiką.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. V. šiuo metu augina ir privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, nedirba, turto ir pajamų neturi, ieškovių prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina per puse iki 2 200 Eur.

Ieškovė D. D. yra nepilnamečio vaiko K. B. atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Nepilnametės K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina D. D.. Šiam ieškinio reikalavimui byloje prieštaravimų nepareikšta. Teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitinka vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. D. atsisakė ieškinio reikalavimo dėl K. B. pavardės keitimo. Šį sprendimą įtakojo K. B. išreikšta nuomonė, kad nenori keisti savo pavardės. Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad atsisakymas nuo reikalavimo dėl pavardės keitimo vaiko interesams neprieštarauja, K. B. nori pasilikti dabartinę savo pavardę, ginčo dėl to nekyla, todėl yra ieškinio reikalavimo dėl pavardės keitimo atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Taip pat, teismas netenkina ieškinio reikalavimo panaikinti 2005 m. vasario 11 d. Pagėgių savivaldybės Civilinės metrikacijos ir viešosios tvarkos skyriaus sudaryto K. B., (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. 16, dalį, kad vaiko tėvas yra V. B., kadangi šis reikalavimas yra perteklinis. Informuotina, kad vadovaujantis CPK 399 straipsniu, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovių ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas 50 proc. (2 200 Eur * 100 proc. / 4 400 Eur).

Ieškovės nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra atleistos pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Už kitus neturtinius reikalavimus t. y. tėvystės nuginčijamą ir nustatymą bei pavardės pakeitimą, ieškovė D. D. sumokėjo 150 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Tikslindama ieškinį ieškovė ieškininius reikalavimus papildė neturtiniu reikalavimu dėl K. B. gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau tuo pačiu prašė atleisti ją nuo 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo už šį reikalavimą dėl sunkios materialinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimo pakeisti K. B. pavardę, už kurį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, atsisakė, o žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą už K. B. gyvenamosios vietos nustatymą nėra sumokėjusi, laikytina, kad sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą dėl pavardės keitimo, kurio buvo atsisakyta, sudengia neapmokėtą neturtinį reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat ieškovė patyrė 800 Eur išlaidų už advokato pagalbą, 229 Eur už DNR tyrimo atlikimą. Šios išlaidos pagristos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir faktinėmis aplinkybėmis, byloje ieškovių ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos skirstytinos tokia tvarka: žyminis mokestis už tėvystės nuginčijimą ir nustatymą sudaro 75 Eur, ši suma priteisiama lygia dalimi iš abiejų atsakovų ieškovių naudai, žyminis mokestis už K. B. gyvenamosios vietos nustatymą sudaro 75 Eur, už išlaikymo vaikui priteisimą sudaro 54 Eur, už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą – 53,82 Eur, bendra išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo žyminių mokesčių suma – 107,82 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad vaiko, kurio gyvenamoji vieta nustatoma šiuo sprendimu, tėvas yra V. V., išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas priteistas iš atsakovo V. V., žyminis mokestis už gyvenamosios vietos nustatymą, t. y. 75 Eur ir bendra priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo žyminio mokesčio suma, t. y. 107,82 Eur, priteisiama iš V. V., atitinkamai valstybės bei ieškovės naudai, 800 Eur suma už advokato pagalbą priteisiama lygia dalimi iš abiejų atsakovų ieškovių naudai, 229 Eur suma už DNR tyrimo atlikimą priteistina iš atsakovo V. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą dėl ieškinio dalies dėl nepilnamečio vaiko pavardės keitimo priimti ir civilinę bylą minėtoje dalyje nutraukti.

Ieškinio reikalavimą dėl 2005 m. vasario 11 d. Pagėgių savivaldybės Civilinės metrikacijos ir viešosios tvarkos skyriaus sudaryto K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. 16, dalies, kad vaiko tėvas yra V. B., panaikinimo atmesti.

Nustatyti, kad atsakovas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas ir nuginčyti jo tėvystę K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pripažinti, kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos mama D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 7 d., iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Priteistų lėšų nepilnamečiui vaikui K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos mamą D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 437,50 Eur (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 741,50 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 107,82 Eur (vieną šimtą septynis eurus 82 ct) žyminio mokesčio už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, įmokos kodas – 5660, nurodytą sumą sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, nustatytos tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.