Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, Administracija) direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. AP3-2102 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Trakų skyrius (toliau – trečiasis suinteresuotasis asmuo) 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 46SD(14.46.7.)-247 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę, prašė nustatyti, ar ši žemė nepriskirta valstybės išperkamai ir yra gražinama. Esant galimybei, suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą, todėl NŽT Trakų skyrius vykdė nuosavybės teisių atkūrimą į L. J. (L. J.) turėtą žemę Trakų mieste.

Paaiškina, kad atsakymas į šį raštą nepateiktas, todėl 2018 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę, prašydama paaiškinti kodėl per penkerius metus nepateiktas atsakymas į NŽT Trakų skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. 46SD(14.46.7.)-247; parengti ir pateikti, tiek NŽT Trakų skyriui, tiek J. J. (buvusi pavardė B.) atsakymą į šį NŽT Trakų skyriaus raštą ;

suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą ir kitus atkūrimui būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT;

atlikti tarnybinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsakymas į minimą raštą neparengtas.

Pareiškėjos teigimu, Trakų rajono savivaldybė 2018 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. AP3E-623 informavo, kad konsultuojantis žodžiu su Trakų skyriumi dėl turėtos P. J. (P. J.) žemės valdos ribų vietoje, Trakų mieste, iš Trakų skyriaus gauta informacija, kad vyksta teisminiai procesai dėl nagrinėjamos žemės ploto ir ribų.

Paaiškina, kad NŽT Trakų skyrius 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 46SD-1049-(14.46.137 E.) kreipėsi į atsakovę prašydamas:

nustatyti, ar ši žemė nepriskirta valstybės išperkamai, yra grąžinama; suprojektuoti žemės sklypo ribas, patenkančias į turėtą žemėvaldą, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą.

Atsakovė 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. AP3E-312 nurodė, kad nustatė apie 0,0500 ha laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti pagal pridedamą schemą. Be to pažymėjo, kad likusioje buvusio savininko L. J. turėtoje žemės vietoje įregistruotas žemės sklypas, kurio (duomenys – neskelbtini) o pats formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti yra apribotas (duomenys -neskelbtini), bei žemės sklypais (duomenys – neskelbtini), todėl suformuoti 0,0864 ha ploto žemės sklypo nėra galimybės.

Pažymi, kad susipažinusi su šiuo atsakymu, papildomai kreipėsi su 2019 m. gegužės 15 d. raštu, prašė formuoti grąžinimui žemės sklypą, kaip preliminariai pavaizduota pateiktame priede.

Atsakovė 2019 m. gegužės 21 d. rašte Nr. AP3E-407 nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracija organizuoja žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimą (duomenys – neskelbtini) . Administracija, atsakydama į 2019 m. gegužės 15 d. prašymą, 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. AP3E-480 nurodė, kad formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti iš esmės atitinka pareiškėjos 2019 m. gegužės 15 d. rašto Nr. AP4E-341 grafinį priedą (shemą).

Pareiškėjos manymu, iki ginčijamo Sprendimo atsakovė mažiausiai tris kartus patvirtino, kad žemės sklypas yra formuojamas, jis yra laisvas ir galima atkurti nuosavybės teises.

Skunde akcentuoja, kad skundžiamame Sprendime nenurodyta nė viena teisės norma, kuria remiantis, priimtas Sprendimas. Atkreipia dėmesį, kad jokios automobilių stovėjimo aikštelės, kaip statinio, registruoto nekilnojamojo turto registre, ten nėra.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovė 2019 m. gegužės 6 d. raštu (sprendimu) Nr. AP3E-312 nustatė, jog žemės sklypas yra laisvas, valstybės neišperkamas ir grąžintinas natūra, jau yra priimtas individualus administracinis sprendimas.

Pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus, prašė patenkinti visiškai. Akcentavo, kad ginčijamame sprendime nenurodytas teisinis pagrindas, todėl jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atsakovė Administracija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad ginčas kilęs dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus tam tikros pareigos nevykdymo, dėl ko pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, esančią Trakų mieste, Galvės g., priklausiusią buvusiam savininkui L. J., neužbaigtas. Nors skunde tiksliai reikalavimas suformuoti tam tikro ploto žemės sklypą reikalingą nuosavybės teisių atkūrimui, nėra suformuluotas, tai atsakovė sprendžia iš skundo esmės.

Savivaldybės administracija paaiškina, kad 2018 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. AP3E-623 NŽT Trakų skyriui buvo pasiūlyta pateikti papildomą informaciją apie P. J. turėtos žemės valdos ribas natūroje, nes kartografinė medžiaga pateikta 2013 m. sunkiai įskaitoma. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 metais, teikiant prašymą atsakovei, buvo kalbama apie P. J. turėtą žemės valdą Trakų mieste, o ne L. J..

Nurodo, kad NŽT Trakų skyrius 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 46SD-1049-(14.46.137 E.) kreipėsi į Administraciją, nurodant jau į buvusio savininko L. J. Trakų mieste turėtą 0,0864 ha žemę, prašant nustatyti, ar ši žemė nepriskirta valstybės išperkamai, yra grąžinama; suprojektuoti žemės sklypo ribas, patenkančias į turėtų žemėvaldų, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą“. Prie nurodyto rašto NŽT Trakų skyrius pateikė 2001 m. kovo 21 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą, numatyto grąžinti sklypo brėžinį. Akte nurodytas sklypo plotas – 0,24 ha.

Pažymi, kad numatyto grąžinti sklypo plotai, vietos ir konfigūracija, Sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2001 m. balandžio 6 d. akte ir 2001 m. kovo 21 d. akte yra skirtingos.

Atkreipia dėmesį, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 6 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. J. iki nacionalizacijos (duomenys – neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 0,0864 ha ploto žemės sklypą.

Nurodo, kad pareiškėja, susipažinusi su NŽT Trakų skyriaus pateiktais sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2001 m. balandžio 6 d. ir 2001 m. kovo 21 d. aktais, 2016 m. balandžio 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę ir NŽT Trakų skyrių, atkreipdama dėmesį į tai, kad aktuose skiriasi sklypo plotas, jo vieta, kad prie NŽT Trakų skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. rašto Nr. 46SD-1049-( 14.46.137 E.) pateikė ne tą sklypo aktą, prašė žemės nuosavybės atkūrimą vykdyti pagal 2001 m. balandžio 6 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą.

Teigia, kad iš NŽT 2019 m. kovo 25 d. atsakymo seka, kad NŽT Trakų skyrius 2013 metais pateikė atsakovei klaidinančią informaciją.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos kaltinimai Administracijai, kad atsakovas nuo 2013 metų neparengia atkūrimui į L. J. turėtą žemę Trakų mieste būtinus dokumentus, yra nepagrįsti, nes pareiškėja ir NŽT Trakų skyrius pateikė klaidinančią informaciją.

Atsiliepime pažymi, kad atsakovė, atsakydama NŽT Trakų skyriui į 2019 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 46SD-1049- (14.46.137 E.) ir pareiškėjai į jos 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. balandžio 16 d. prašymus, 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. AP3E-362 (atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos neteisingai nurodytas rašto 2019 m. gegužės 6 d. numeris vietoje Nr. AP3E-362, nurodytas Nr. AP3E-312) ir 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. AP3E-407 pranešė, kad suformuoti 0,0864 ha ploto žemės sklypą nėra galimybės, nes laisvas žemės plotas apribotas gatvėmis bei suformuotais žemės sklypais.

Atsakovo 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. AP3E-362 buvo pranešta pareiškėjai, kad nustatė apie 0,0500 ha laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti, pagal pridedamą schemą. Taip pat pažymėjo, kad likusioje buvusio savininko L. J. turėtoje žemės vietoje įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys – neskelbtini), o pats formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti apribotas (duomenys – neskelbtini), todėl suformuoti 0,0864 ha ploto žemės sklypo nėra galimybės.

Pareiškėja 2019 m. gegužės 15 d. raštu pranešė, kad, jos manymu, galima formuoti didesnio ploto žemės sklypą nei siūlo atsakovė, pateikė prie rašto preliminariai pavaizduotą sklypą, tačiau priede neparodė, apie kokį plotą ir vietą kalba.

Atsakovė pareiškėjai 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. AP3E-480 pranešė, kad 0,0500 ha plotas yra preliminarus, atliekant kadastrinius matavimus bus tikslinimas.

Administracija, priimdama galutinį sprendimą dėl galimybės suformuoti žemės sklypą Trakų m. Galvės g. nuosavybės atkūrimui, išnagrinėjo situaciją vietoje, šiai teritorijai galiojančius teisės aktus, atliko kadastrinius matavimus ir nustatė, kad žemės sklypas netinkamas naudoti pagal numatytą paskirtį ir būdą (paskirtis – kita, būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), kadangi dalis žemės sklypo ploto užstatyta inžineriniu statiniu – automobilių stovėjimo aikštele; dalį žemės sklypo ploto užima pravažiavimas į sklypą (duomenys – neskelbtini) žemės sklype yra inžineriniai tinklai, dėl kurių sklypo daliai taikomos specialiosios žemės ir miško nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona – 514 kv. m; nacionaliniai ir regioniniai naudojimo sąlygos (ryšių linijos apsaugos zona – 48 kv. m; elektros linijų apsaugos zona – 167 kv. m; parkai – 514 kv. m; vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – 221 kv. m); formuojamas žemės plotas priskirtinas valstybės išperkamai, neprivatizuojamai žemei.

Įvertinus šias aplinkybes, Trakų rajono savivaldybės administracija atsisako organizuoti kadastrinių matavimų bylos rengimą žemės sklypui nuosavybės teisėms atkurti (duomenys – neskelbtini). Apie tai pareiškėjai pranešė 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. AP3-2102.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta organizuoti kadastrinių matavimų bylos rengimą žemės sklypui nuosavybės teisėms atkurti (duomenys – neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad J. B., pareiškėjos motina, 2000 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko P. J. ir L. J. nuosavybės teise valdytą žemę Trakų mieste.

Trakų rajono apylinkės teismas 2001 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-970-02/2001 priėmė sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. J. iki nacionalizacijos Trakų mieste, tuometinėje W. K. gatveje nuosavybės teise valdė 0,15 ha ploto žemės sklypą. Šis teismo sprendimas, atnaujinus procesą civilinėje byloje, Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimu buvo panaikintas, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į P. J. valdytą žemę negalėjo būti vykdoma, kadangi, kaip nustatė teismas, P. J. mirė 1929 m., t. y. iki 1940 m. nacionalizacijos.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 27 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Trakų rajono apylinkes teismas 2001 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1531-02/2001 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 0,0864 ha žemės sklypą, esantį (duomenys – neskelbtini), kurį paveldėjo.

NŽT Trakų skyrius 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 46SD (14.46.7.)-247 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių informuodamas, kad J. B. (paveldėtoja J. J.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. J. turėtą žemę 0,15 ha Trakų mieste ir pretendentė pageidauja šį žemės plotą susigrąžinti natūra.

Minėtu raštu NŽT Trakų skyrius prašė nustatyti, ar ši žemė nepriskirta valstybės išperkamai, yra grąžinama. Suprojektuoti žemės sklypo ribas, patenkančias į turėtą žemėvaldą, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių oordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; pasiūlyti architektūrinius – urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; apskaičiuoti žemės sklypo vertę; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; patvirtinti, numatytus atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra, žemės sklypo planus.

Pareiškėja 2018 m. lapkričio 7 d. su prašymu „ Dėl veiksmų atlikimo” kreipėsi į atsakovę informuodama, kad jai žinoma, jog NŽT Trakų skyrius 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 46SD(14.46.7.)-247 kreipėsi į Savivaldybės administraciją, tačiau atsakymas į šį raštą nepateiktas. Taip pat pareiškėja prašė paaiškinti, kodėl nepateiktas minimas atsakymas;

parengti ir pateikti tiek NŽT Trakų skyriui, tiek pareiškėjai atsakymą į NŽT Trakų skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. 46SD(14.46.7.)-247, suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo planą ir kitus atkūrimui būtinus dokumentus, perduoti juos NŽT Trakų skyriui;

atlikti tarnybinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių neparengtas atsakymas į NŽT Trakų skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. 46SD(14.46.7.)-247.

Savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. AP3E-623 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. J. turėtą žemę Trakų mieste” informavo, kad dėl Kartografinės medžiagos smulkaus mastelio sudėtinga kokybiškai nustatyti sklypo ribas natūroje, naudojantis Lietuvos Respublikos ortofotografinio žemėlapio (ORT10LT) pagrindu, nepažeidžiant turėtos žemės ribų. Nurodė, kad konsultuojantis žodžiu su Trakų skyriumi dėl žemės valdos ribų vietovėje, gavo informaciją apie vykstančius teisminius procesus dėl nagrinėjamo žemės ploto ir ribų, todėl prašė Trakų skyriaus, papildomai įvertinus turimą informaciją, pateikti išvadą dėl buvusio savininko P. J. turėtos žemės valdos ploto ir ribų Trakų mieste.

Atsakovė 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. 46SD-114(14.46.104.) informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į, tai, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 2-970-02/2001 yra panaikintas, todėl dėl buvusio savininko P. J. nuosavybės teise valdytos 0,15 ha žemės Trakų mieste, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nebus vykdoma. Nurodė, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko L. J. valdytą žemę bus atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai.

Pareiškėja 2019 m. kovo 25 d. prašymu „Dėl veiksmų atlikimo” kreipėsi į Administraciją informuodama, kad NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2019 m. kovo 25 d. sprendime Nr. I SS-578-(7.5.) nurodė, kad Trakų skyriaus vedėjui pavesta kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių ir prašyti buvusio savininko L. J. valdytos žemės ribose, jei ši žemė nepriskirta valstybės išperkamai žemei, suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Trakų rajono savivaldybės administracijai pateikus prašomų informacijų bus sprendžiamas tolimesnis klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko L. J. valdytų žemę.

NŽT Trakų skyrius 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 46SD-1049-(14.46.137 E.) kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją informuodamas, kad J. B. (paveldėtoja J. J.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko L. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Trakų rajone, Trakų mieste, turėtą žemę – 0,0864 ha. Pretendentė pageidauja šį žemės plotą susigrąžinti natūra. Minėtu raštu NŽT Trakų skyrius prašė nustatyti, ar ši žemė nepriskirta valstybės išperkamai, yra grąžinama. Suprojektuoti žemės sklypo ribas, patenkančias į turėtą žemėvaldą, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; pasiūlyti architektūrinius – urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; apskaičiuoti žemės sklypo vertę; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; patvirtinti, numatytus atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra, žemės sklypo planus.

Administracija 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. AP3E-362 „Dėl žemės sklypo, skirto atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko L. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Trakų rajone, Trakų mieste, turėtą žemę“ informavo pareiškėją ir NŽT Trakų skyrių, kad įvertinusi NŽT Trakų skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 46SD-1049-(14.46.137 E.) pateiktą buvusio savininko L. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Trakų mieste, turėtos žemės kartografinę medžiagą ir specialiojo teritorijų planavimo dokumento, Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto, (TPDR reg. Nr. T00043473) sprendinius, nustatė apie 0,0500 ha laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti, pagal pridedamą schemą. Pažymėjo, kad likusioje buvusio savininko L. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Trakų rajone, Trakų mieste, turėtos žemės vietoje yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus (duomenys – neskelbtini) o pats formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti yra apribotas (duomenys – neskelbtini), bei žemės sklypais unikalūs N(duomenys – neskelbtini) todėl suformuoti 0,0864 ha ploto žemės sklypo nėra galimybės.

Pareiškėja 2019 m. gegužės 15 d. Savivaldybės administracijai pateikė prašymą Nr. AP4E-341 „Dėl veiksmų atlikimo“ nurodydama, kad galima formuoti daug didesnį žemės sklypą, nei pavaizduota Savivaldybės administracijos pateiktame plane. Atsižvelgiant į tai, prašė formuoti grąžinimui žemės sklypą, kaip preliminariai pavaizduota pateiktame priede.

Atsakovė 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. AP3E-407 „Dėl informacijos pateikimo“ papildomai nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracija organizuoja žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimą Galvės g., Trakų m. Pažymėjo, kad NŽT Trakų skyrius nurodymo suformuoti pareiškėjos rašte minimą 0,24 ha ploto žemės sklypą kitoje Trakų m. vietoje nepateikė.

Savivaldybės administracija 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. AP3E-408 „Dėl informacijos pateikimo“ papildant 2019 m. gegužės 21 d. raštą Nr. AP3E-407 nurodė, kad formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti iš esmės atitinka pareiškėjos 2019 m. gegužės 15 d. rašto Nr. AP4E-341 grafinį priedą (schemą). Pažymėjo, kad Savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 6 d. rašto Nr. AP3E-362 pridėtoje schemoje pavaizduotas 0,0500 ha plotas yra preliminarus, o atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas bus tikslinimas.

Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. AP3-2103 „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė organizuoti kadastrinių matavimų bylos rengimą žemės sklypui nuosavybės teisėms atkurti Trakų m., Galvės g. Administracija, organizuodama 0,0514 ha ploto žemės sklypo nuosavybės teisėms atkurti Trakų m., Galvės g. kadastrinius matavimus, nustatė, kad žemės sklypas nėra tinkamas naudoti pagal numatytą paskirtį ir būdą (paskirtis – kita, būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), kadangi:

dalis žemės sklypo ploto užstatyta inžineriniu statiniu – automobilių stovėjimo aikštele;

dalį žemės sklypo ploto užima pravažiavimas į sklypą Trakai, (duomenys – neskelbtini);

žemės sklype yra inžineriniai tinklai, dėl kurių žemės sklypo daliai taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (ryšių linijos apsaugos zona – 48 kv. m; elektros linijų apsaugos zona – 167 kv. m; nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona – 514 kv. m; nacionaliniai ir regioniniai parkai – 514 kv.m; vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – 221 kv. m);

formuojamas žemės plotas priskirtinas valstybės išperkamai, neprivatizuojamai žemei.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 nuostatos (toliau – Nuostatos)

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Toje pačioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas valstybinio administravimo subjektas, kuris yra įstatymų įgaliotas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (apskrities viršininkas), sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra į miesto žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius atlieka jo kompetencijai priskirtus veiksmus (suformuoja natūra grąžinamą žemės sklypą, organizuoja kadastrinius matavimus, patvirtina atitinkamo dydžio ir ribų žemės sklypo planą, nustatant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pasiūlo žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, servitutus) ir pateikia apskrities viršininko administracijai patvirtintą administracinį aktą dėl suformuoto natūra grąžinamos žemės sklypo plano patvirtinimo (su atitinkamais priedais). Tačiau savivaldybės administracija gali atlikti Tvarkos 106 punkte nustatytus jos kompetencijai priskirtus natūra grąžinamo žemės sklypo formavimo veiksmus tik tuo atveju, jei ji nustato, kad grąžintina žemė yra laisva (neužstatyta), t. y. nepriskirtina valstybės išperkamai žemei.

Nuostatų 34 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei ir žemę, kurios pilietis susigrąžinti turėtoje vietoje nepageidauja.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnyje nurodyta, kad teritorijų planavimas yra viena iš pagrindinių savivaldybės funkcijų.

Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Ši nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte, o nuo 2011 m. balandžio 24 d. – 106¹ punkte, kuriame nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, organizuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą ir tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo planą ir parengtą nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą pateikia žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus (sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą); raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis).

Taigi, nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Trakų rajoono savivaldybės administracijos argumentai, kad prašomo natūra grąžinti sklypo dalis yra užstatyta inžineriniu statiniu – automobilių stovėjimo aikštele; dalis žemės sklypo ploto užima pravažiavimas į sklypą (duomenys – neskelbtini); žemės sklype yra inžineriniai tinklai, dėl kurių žemės sklypo daliai yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (ryšių linijos apsaugos zona – 48 kv. m; elektros linijų apsaugos zona – 167 kv. m; nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona – 514 kv. m; nacionaliniai ir regioniniai parkai –514 kv. m; vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – 221 kv. m), todėl laikytina, kad negalima suformuoti racionalų sklypą, neatitinkančiu natūra grąžintinam sklypui keliamų reikalavimų, yra atmestini ir nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju natūra išlikusioje žemės sklypo dalyje esantiems įvažiavimams į gretimus sklypus bei inžineriniams įrenginiams eksploatuoti gali būti nustatomi servitutai, todėl šios aplinkybės negali būti pagrindžiančios visuomenės poreikį šiai teritorijai.

Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymo, kuriame, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemę negalima, todėl argumentas, kad galimas suformuoti sklypas nebūtų racionalus, nėra reikšmingas.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas, atsakovė įpareigotina suprojektuoti laisvą natūra grąžintiną žemės sklypą J. J. turėtos žemėvaldos ribose, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti Trakų miesto žemėtvarkos skyriui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi kitų dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėja nepateikė, jai priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas už skundą (22,50 Eur)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos J. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. AP3-2103.

Įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui.

Priteisti pareiškėjai J. J. iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.