Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-28 · Administracinė byla Nr. I-4864-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
I-4864-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04236-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4864-643/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04236-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) prašydama: 1) atnaujinti praleistą trejų metų terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė ar Fondo valdyba) 2014-07-29 sprendimą Nr. (6.5)I-6567 ir 2014-09-01 sprendimą Nr. (6.5)I-7210.

Pareiškėja nurodo, kad 2014 m. vasario 13 d. Fondo valdybos Panevėžio skyriaus raštu Nr. (10.1)3-6306 į savo užklausimą buvo informuota, kad jai paskirta senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 metų gruodžio 31d buvo perskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Konstitucijai. Todėl pareiškėja, iš Fondo valdybos Panevėžio skyriaus gavusi informaciją, kad perskaičiavus minėtu laikotarpiu senatvės pensiją, yra neišmokėta daugiau kaip vienuolika tūkstančių litų suma, pasijautė akivaizdžiai apgauta. Pažymėjo, kad senatvės pensija pareiškėjai buvo paskirta 2006 m. spalio 6 d., turint daugiau kaip 30 metų darbinio stažo, todėl pareiškėja jaučiasi ją užsidirbusi ir gaunanti pagrįstai bei teisėtai.

Paaiškino, kad norėdama apginti savo pažeistas teises, 2014 m. balandžio 16 d. pakartotinai kreipėsi į Fondo valdybos Panevėžio skyrių su prašymu išmokėti senatvės pensijos nepriemoką už 2010-2011 metus. Šį pareiškėjos prašymą Panevėžio skyrius persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai, kuri 2014 m. liepos 29 d. sprendime Nr.(6.5)I-6567 nurodė, kad yra praleistas 3 metų terminas Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimui dėl pensijos perskaičiavimo apskųsti. 2014 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja dar kartą kreipėsi į Fondo valdybą su prašymu atnaujinti terminą prašymui dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo paduoti, kurį praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau Fondo valdyba 2014 m. rugsėjo 1 d. raštu pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja mano, kad atsakovė tokiais savo veiksmais pažeidžia pareiškėjos įstatymo ginamas teises. Pareiškėja nesutinka su skundžiamais Fondo valdybos sprendimais, kadangi atsakovė dėl formalių priežasčių atsisakė atnaujinti praleistą terminą, tokiu būdu atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo iš esmės ir neištaisė sprendimo (mokėti sumažintą senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas), kurį Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino neteisėtu. Pažymėjo, kad neturėjo teisinio pagrindo skųsti sprendimą mokėti pareiškėjai sumažintą senatvės pensiją iki Konstitucinio Teismo sprendimo. Tik pripažinus minėtą sprendimą mokėti sumažintą senatvės pensiją antikonstituciniu, pareiškėjai atsirado teisėta galimybė apginti savo pažeidžiamas teises.

Pareiškėja savo poziciją grindžia Konstitucijos 23 ir 52 straipsniais, Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2004-12-13, 2004-12-29, 2006-01-16, 2007-05-15, 2008-01-22, 2011-06-09, 2012-02-06 baigiamaisiais aktais), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT) (2013-03-12 nutartis adm. b. A552-519/2013, 2014-04-22 nutartis adm. b. A143-816/2014).

Atsiliepimas

Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime į skundą (b. l. 19–22) nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka. Prašo teismo bylą dalyje dėl skundo reikalavimo atnaujinti praleistą terminą nutraukti, likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Pensijų įstatymu, o 2010–2011 m. – ir Laikinuoju įstatymu. Atkreipė dėmesį, kad Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai.

Nurodė, kad pareiškėja su 2014-04-16 ir 2014-06-26 prašymais kreipėsi į Fondo valdybos Panevėžio skyrių, prašydama išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensijos dalį. Pareiškėjos senatvės pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas 2010 m. sausio mėnesį Fondo valdybos Panevėžio skyriui priėmus sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) pradėti mokėti sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją. Skyrius, kaip šį sprendimą priėmusi įstaiga, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 11 punkto nuostatomis, pareiškėjos 2014-04-16 ir 2014-06-26 prašymų nenagrinėjo ir 2014-06-26 raštu Nr. (10.10)3-24418 persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai.

Pažymėjo, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 melų sausio mėnesį, taigi sprendimas dėl pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas Fondo valdybos Panevėžio skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aklas - perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį. Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad Fondo valdybos Panevėžio skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį ir apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, kad, kreipdamasi į Fondo valdybos Panevėžio skyrių su 2014-04-16 ir 2014-06-26 prašymais, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2014 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6567, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 20 punktu, pasiūlė iki 2014-08-30 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad pateikus įrodymus, prašymo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybos Panevėžio skyrių su 2014-08-13 prašymu, kuris buvo persiųstas Fondo valdybai, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir išmokėti sumažintą senatvės pensijos dalį. Fondo valdyba 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7210 atsisakė atnaujinti praleistą terminą Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksniui) apskųsti ir atsisakė nagrinėti iš esmės pareiškėjos 2014-04-16 ir 2014-08-13 prašymus ta apimtimi, kuria prašė išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, nes, Fondo valdybos nuomone, pareiškėja 2014-08-13 prašyme nepateikė pakankamai argumentų, įrodančių, kad 3 metų apskundimo terminą ji praleido dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių.

Remiasi LVAT praktika, nurodydama, kad terminas skundui Fondo valdybai dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų) mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. 2014-09-01 sprendimas Nr. (6.5) I-7210, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2014-04-16 ir 2014-08-13 prašymus ta apimtimi, kuria prašė išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalies nuostatomis, Taisyklių 31 punktu, taip pat LVAT suformuota praktika. Nurodo, kad ginčas dėl pareiškėjos neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo nebuvo išnagrinėtas Fondo valdyboje iš esmės, todėl laikė, kad pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Atkreipė dėmesį, kad Laikinasis įstatymas nenustatė, jog perskaičiuojant senatvės pensijas turėjo būti priimami rašytiniai individualūs administraciniai teisės aktai. Sprendimu šiuo atveju laikytinas Fondo valdybos Panevėžio skyriaus valinis aktas (veiksmas) – perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį ir 8 str. 1 dalį senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį.

Pažymėjo, kad pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją.

Atsiliepimas

Atsakovo Fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime (b. l. 36-39) į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės Fondo valdybos pateiktame atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra senatvės pensijos gavėja. 2014-01-27 Fondo valdybos Panevėžio skyriuje gautas pareiškėjos 2014-01-27 prašymas pateikti informaciją apie pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 32). 2014-04-16 Fondo valdybos Panevėžio skyriuje gautas pareiškėjos 2014-04-16 prašymas išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas. Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2014-04-17 raštu Nr. (10.10)3-14933 pareiškėjos 2014-04-16 prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo pagal kompetenciją persiuntė Fondo valdybai (b. l. 34). Fondo valdybos Panevėžio skyriuje 2014-06-26 gautas pareiškėjos Fondo valdybai adresuotas 2014-06-26 prašymas, kuriame pareiškėja pakartotinai prašė išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas (b. l. 24). Minėtą prašymą Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2014-06-26 raštu Nr. (10.10)3-24418 persiuntė valdybai (b. l. 23).

Fondo valdyba 2014-07-29 raštu Nr. (6.5)I-6567 pasiūlė pareiškėjai iki 2014-08-30 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimui nuo 2010-01-01 pradėti mokėti jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą (b. l. 8-9). Fondo valdyba 2014-07-29 rašte Nr. (6.5)I-6567, be kita ko, nurodė, kad pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, o per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjos 2014-04-16 ir 2014-06-26 prašymai dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo būtų palikti nenagrinėti, kaip pateikti praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.

Fondo valdybos Panevėžio skyriuje 2014-08-19 gautas Fondo valdybai adresuotas pareiškėjos 2014-08-13 prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo (valinio akto, veiksmo) paduoti (b. l. 30-31). Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad galimybė apginti pažeistas teises atsirado po 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, kuris buvo paskelbtas 2012-09-21; pareiškėja neabejojo, kad paskelbus minėtą nutarimą, pažeista pareiškėjos teisė bus atstatyta, o būdama lojali Lietuvos gyventoja laukė, kol Lietuvos ekonomika atsigaus. Fondo valdybos Panevėžio skyrius minėtą pareiškėjos 2014-08-13 prašymą persiuntė Fondo valdybai (b. l. 29).

Fondo valdyba 2014-09-01 priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-7210, kuriame konstatavo, kad pareiškėjos 2014-08-13 prašyme nurodytos 3 metų apskundimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos tikrai svarbiomis, objektyviai užkirtusiomis pareiškėjai kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą, todėl vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 31 punkto nuostatomis nusprendė neatnaujinti praleisto termino Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskųsti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-04-16 prašymą ir 201408-13 prašymą ta apimtimi, kuria pareiškėja prašė išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kaip paduotus praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą (b. l. 32-33).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Fondo valdybos 2014-07-29 sprendimo Nr. (6.5) I-6567 ir 2014-09-01 sprendimo Nr. (6.5)I-7210 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimas turėtų būti panaikinti.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į Fondo valdybą (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į Fondo valdybos teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į Fondo valdybą diena.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT praktikos, nes bylų aplinkybės iš esmės analogiškos, o ginčo teisiniams santykiams taikytinos tos pačios teisės normos.

Pareiškėjai pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas mažinama nuo 2010-01-01 (b. l. 10-11), taigi darytina išvada, kad apie savo galimai pažeistas teises ji sužinojo būtent 2010 m. sausio mėn., pirmą kartą gavusi pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją. Šiuo atveju pareiškėjos Fondo valdybos Panevėžio skyriui 2014-04-16 paduotas 2014-04-16 prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis LVAT praktika, darytina išvada, jog pareiškėja, paduodama minėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai jam pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta pensija. Todėl skunde nurodytos pareiškėjos termino praleidimo priežastys praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintos (laikomos) termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis.

Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 20 p. jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 p.).

Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Fondo valdyba turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą įrodymai nebuvo pateikti, ar pateikus, pripažinti nepagrįsti, Fondo valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Fondo valdyba ginčijamais sprendimais tinkamai laikėsi Taisyklėse reglamentuotos procedūros. Teismo vertinimu, atsakovė teisingai įvertino pareiškėjo nurodytas termino kreiptis į ją praleidimo priežastis ir pagrįstai nusprendė pareiškėjo prašymų nenagrinėti, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamus Fondo valdybos sprendimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas dėl Fondo valdybos sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėja taip pat teismo prašo atnaujinti praleistą trejų metų terminą skundui dėl pensijos nepriemokos priteisimo paduoti. Pažymėtina, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl skundo dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų padavimo termino atnaujinimo turi priimti Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas. Fondo valdyba, priimdama ginčijamą sprendimą, išsprendė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą trejų metų terminą skundui dėl pensijos nepriemokos priteisimo paduoti. Taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi, kaip minėta, kompetencija spręsti praleisto termino paduoti skundą Fondo valdybai atnaujinimo klausimą šiuo atveju suteikta Fondo valdybai, o ne teismui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., įtvirtinta, kad kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010–2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, bus pradėtos išmokėti 2016 m. Kompensacijas nutarta išmokėti per trejus metus. 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams bus išmokėta 33 procentai praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. praradimų. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka bus ne didesnė kaip 100 eurų, ji bus išmokėta visa 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Kompensuojamosios sumos bus apskaičiuotos ir išmokėtos nereikalaujant gavėjų prašymų, prašymus ir asmens tapatybę liudijančius dokumentus turės pateikti tik asmenys, kuriems pensijos mokėjimas yra nutrauktas. Kompensuojamosios sumos bus paveldimos ir jos bus išmokamos 2018 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipsis iki 2018 m. spalio 31 d. Besikreipusiems iki 2018 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos kompensuojamoji suma bus išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Pagal šį įstatymą išmokama senatvės pensijos kompensuojamoji suma ir (ar) valstybinės pensijos kompensuojamoji suma neturės įtakos kitoms asmeniui pagal teisės aktus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms (valstybinėms pensijoms, valstybinėms šalpos išmokoms).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos D. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė