- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-367-290-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00021-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Remeika, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. B.
- Advokatai
- Arvydas Verpečinskas
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-367-290-2013
Teisėjas Giedrius Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00021-2012-2
2013 m. birželio 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui, nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Arvydui Verpečinskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmę įskaitytas nuteistojo E. B. laikas išbūtas kardomajame kalinime (suėmime) nuo 2008 m. vasario 8 d. iki 2008 m. liepos 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., iš E. B. konfiskuota 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., knyga „R. M. kolekcija Europos dailė“ ir joje rastas lapelis (paimti 2008-02-10 kratos metu E. B. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūrėti 2011-10-27) - saugomi Generalinės prokuratūros ONKT departamente (t. 6, b.l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. B..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
E. B. nuteistas už tai, kad žinodamas apie V. B. ir kitų nuteistųjų padarytus nusikaltimus - R. M. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir jo meno vertybių kolekcijos užvaldymą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. vasario 8 d., įgijo pavaizduotus R. M. kolekcijos kataloge (duomenys neskelbtini) paveikslus: (duomenys neskelbtini) Nr. 26, vidutinės 80 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 38, vidutinės 50 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 39, vidutinės 50 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 41, vidutinės 45 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 4, vidutinės 105 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 9, vidutinės 50 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 14, vidutinės 80 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 35, vidutinės 105 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 3, vidutinės 110 000 Lt vertės, t. y. įgijo turintį didelės vertės bei didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turtą, kurį V. B. ir kiti nuteistieji naktį iš 1998-06-30 į 1998-07-01 pagrobė iš R. M. buto (duomenys neskelbtini).
Be to, nuteistasis E. B. paveikslus (duomenys neskelbtini) Nr. 26, vidutinės 80 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 38, vidutinės 50 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 39, vidutinės 50 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 41, vidutinės 45 000 Lt vertės laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei naudojo rengdamasis realizuoti iki 2007 m. vasario 8 d. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis šiuos paveikslus 2007 m. vasario 8 d. savo gyvenamosios vietos kieme, (duomenys neskelbtini), nepaaiškindamas jų priklausomybės, realizavimui perdavė V. B., kuris juos automobiliu nugabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) V. B. už 70000 Lt pardavus paveikslus V. J. L., E. B. realizavo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės bei didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turtą - paveikslus: (duomenys neskelbtini) Nr. 26, vidutinės 80 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 38, vidutinės 50 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 39, vidutinės 50 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 41, vidutinės 45 000 Lt vertės.
Be to, nuteistasis E. B. paveikslus: (duomenys neskelbtini) Nr. 4, vidutinės 105 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 9, vidutinės 50 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 14, vidutinės 80 000 Lt vertės; (duomenys neskelbtini) Nr. 35, vidutinės 105 000 Lt vertės, laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei naudojo rengdamasis realizuoti iki laikotarpio nuo 2007 m. liepos mėn. 27 d. iki rugpjūčio 24 d., kai šiuos paveikslus, tai yra didelės vertės bei didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turtą, prie savo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia pastato Nr. 15, realizavo - perdavė V. B. seseriai E. B..
Be to, nuteistasis E. B. paveikslą (duomenys neskelbtini) Nr. 3, vidutinės 110 000 Lt vertės, laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei naudojo rengdamasis realizuoti iki laikotarpio nuo 2007 m. birželio mėn. 1 d. iki rugpjūčio 31 d., kai šį paveikslą, tai yra didelės vertės bei didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turtą, Kaune, (duomenys neskelbtini) kieme, nepaaiškindamas jo priklausomybės, realizavo - perdavė pasaugoti kaimynui R. L.. R. L. paslėpus paveikslą gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, sandėliuke, E. B. iki 2008 m. vasario 10 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, sandėliuke, laikė ir taip naudojo rengdamasis realizuoti nusikalstamu būdu gautą didelės vertės bei didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turtą - paveikslą (duomenys neskelbtini) Nr. 3, vidutinės 110 000 Lt vertės.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. B., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį. Skunde nurodo, kad priimtas nuosprendis neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir nuosprendį grindė prielaidomis. Jis buvo kaltinamas ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. dėl nusikalstamu būdu gauto dideles vertės bei didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turto įgijimo, naudojimo ir realizavimo. Taigi jis buvo kaltinamas visų trijų alternatyvių požymių buvimu, t.y. neteisėtų įgijimu, naudojimu ir realizavimu, tačiau pateiktame kaltinime visi trys alternatyvūs požymiai buvo nurodyti kaip išplaukiantys vienas iš kito. Jis nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad būtent jis turėjo devynis R. M. kolekcijos paveikslus ir perdavė juos realizuoti ar saugoti E. B., V. B. ir R. L., nors liudytojas V. B. nurodė, kad paveikslus perdavė per nusikaltėlį A. P., kuris yra jau miręs, todėl patikrinti šių duomenų teisme nebuvo jokios galimybės, o kitokių objektyvių duomenų apie paveikslų įgijimo aplinkybes nėra. Taip pat nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad jis paveikslus laikė nenustatytoje vietoje bei savo gyvenamojoje vietoje ir naudojo, rengdamasis juos realizuoti. Kaip minėta, byloje nėra objektyvių duomenų apie paveikslų įgijimo aplinkybes, todėl darytina išvada, jog neįgijęs paveikslų, jis negalėjo jų laikyti ir jais naudotis. Jo nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie paveikslų laikymo ir naudojimo aplinkybes, kadangi liudytojų L. parodymai yra prieštaringi.
R. L. nurodo, kad E. B. perdavė vieną paveikslą saugoti, tačiau tai neigė jo sutuoktinė V. L., kuri pati nematė tariamo paveikslo, ji kalba tik apie kažkokį vertingą daiktą, taip pat nurodo, kad jos sutuoktinis yra linkęs išsigalvoti ir pasigirti. Taip pat prieštaringi ir liudytojos E. B. parodymai, nes ji teisme nurodžiusi, kad ėmė paskolas norėdama išpirkti iš E. B. paveikslus, tačiau paskolas panaudojo būsto remontui. Skunde teigia, kad nusikaltimo požymis (laikymas) taip pat nėra įrodytas. Teismas daro prielaidą, kad jis turėjo galimybę susitikti su V. B. ir perduoti jam paveikslus, tačiau byloje gynėjo pateikti įrodymai apie darbinį užimtumą būtent tą dieną, patvirtina faktą, jog darbą jis pradėjo dirbti anksti ryte, visą dieną darbo grafikas buvo labai įtemptas, dėl ko jis neturėjo jokios galimybės susitikti su V. B.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriuo būtent momentu jis galėjo susitikti su V. B.. Skunde daroma išvada, kad valstybinis kaltintojas neįrodė jo kaltės, t.y. neįrodytas nei vienas iš trijų alternatyvių nusikaltimo požymių, o pirmosios instancijos nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis.
Skunde taip pat nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu. Nuteistasis pažymi, kad teismas kaip įrodymą pripažino liudytojo V. B. rašytą laišką seseriai E. B., tačiau šiame laiške nėra nei vieno tiesioginio nurodymo į tai, jog šiame laiške kalbama apie jį. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėtame laiške yra žodžiai „...reikia supasakot kokią istoriją, kad jam ateina pasaulio pabaiga“, ši įrašyta frazė būtent patvirtina tai, jog liudytojai V. B. ir E. B. siekia jį apkalbėti ir suversti jam visą kaltę, tokiu būdu faktiškai gelbėdamas savo seserį E. B., kadangi ji pati buvo įtariamoji ir vėliau buvo nuteista už analogišką nusikalstamą veiką. Skunde pažymima, kad byloje yra duomenys, jog V. B. galėjo rašyti jam laišką iš (duomenys neskelbtini), tačiau nėra jokių įrodymų, kad jis tokį V. B. rašytą laišką gavo. Skunde taip pat pabrėžia, kad V. B. savo parodymuose nurodė, kad jis ilgą laiką neatvažiavo paimti iš jo pinigų už parduotus paveikslus, be to, jokios piniginės lėšos, gautos neva pardavus paveikslus, pas nebuvo rastos, todėl tai paneigia kaltinime ir nuosprendyje nurodytą aplinkybę, kad įvyko atsiskaitymas už parduotus paveikslus. Be to, kaltinimas ir nuosprendis iš dalies grindžiamas faktu, jog pas jį buvo rasta knyga (duomenys neskelbtini), kam jis prieštarauja, pažymėdamas, kad ši knyga nebuvo ir negalėjo būti neva specialiai įsigyta ruošiantis nusikalstamai veikai, knyga buvo nupirkta kaip dovana sūnui V. B. 10-ojo gimtadienio proga, todėl kaltinimo ir nuosprendžio pagrindimas šiuo įrodymu yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai iš jo konfiskuota 70 000 Lt, nors teismas iš liudytojo V. B. parodymų nustatė, kad pats V. B. yra gavęs iš E. B. 20 000 Lt. Taigi iš to seka, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo rezoliucinėje dalyje priimti sprendimą konfiskuoti iš E. B. 50 000 Lt, o iš V. B. 20 000 Lt. Teismas taip pat nepagrįstai konfiskavo knygą (duomenys neskelbtini) ir joje rastą lapelį, kadangi, kaip minėta, ši knyga yra ne E. B., o jo sūnaus V. B. nuosavybė ir pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. daiktai turi būti grąžinami teisėtiems savininkams.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro prašymą nuteistojo skundą atmesti bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo E. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK (toliau - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija savo kaltę bei stengiasi sumenkinti liudytojų parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino E. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Įrodymų vertinimo taisyklės buvo nepažeistos, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o ištirtų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina nuteistojo E. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Apelianto skundo argumentai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi vien tik prielaidomis, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę, yra nepagrįsti ir atmestini. Priešingai, pirmosios instancijos teismo išvados, kad būtent E. B. turėjo
didelės istorinės-kultūrinės reikšmės žinomai gautą nusikalstamu būdu turtą (devynis R. M. kolekcijos paveikslus), jį perdavė realizuoti ar saugoti E. B., V. B. ir R. L., yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analize – viso proceso metu duotais nuosekliais liudytojų R. L., V. L., E. B., V. B., V. J. L., O. D. ir V. B. parodymais, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu šie liudytojai patvirtino akistatų bei parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (kratos, daiktų apžiūros, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti, poėmio protokolais, ekspertizės aktais ir kt.). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis dėl nuteistojo kaltės ir konstatuoja, kad apeliantui, nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir jį išteisinti nėra jokio pagrindo.
Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo rasti devyni pagrobti R. M. kolekcijos paveikslai: automobilio apžiūros metu iš E. B. paimtas paveikslas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 44-52), kratos metu E. B. gyvenamosiose patalpose rasti ir paimti paveikslai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 71-78), pas R. L. paimtas paveikslas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 140-146), pas V. J. L. paimti keturi paveikslai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 140-146). Liudytojas R. L. parodė, kad nuteistasis E. B. jam 2007 m. vasarą perdavė paveikslą, kurį prašė palaikyti. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojos V. L. parodymai, kad jos vyras, būdamas neblaivus, prasitarė apie iš E. B. gautą paveikslą. Nors teisminio nagrinėjimo metu, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, ši liudytoja jų namuose saugotą paveikslą vadino vertingu daiktu, tai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje patikimai nustatytų aplinkybių, kad jų namuose buvo laikytas ir vėliau rastas nusikalstamu būdu įgytas paveikslas. Ir ši aplinkybė tikrai nėra pagrindas pripažinti, kad liudytojų R. L. ir V. L. parodymai yra prieštaringi ir tuo pagrindu jais nesiremti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Liudytojas R. L. taip pat paliudijo, kad E. B. bendravo su O. D. ir parodė jų susitikimų vietą. Liudytoja O. D. patvirtino, kad bendravo su E. B., ir nurodė, kad ji supažindino E. B. su E. B., kadangi jie turėjo kažkokių „nesuvestų sąskaitų“, ką patvirtino pati E. B. ir V. B.. Liudytoja E. B. parodė, kad jos brolis V. B. prašė ją nuvykti pas E. B. ir paprašyti jo, kad jis grąžintų daiktus, kuriuos jis paėmė iš R. M.. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad keturis paveikslus, paimtus iš jos kratos metu, jai davė E. B.. Tokias pačias aplinkybes nurodo ir V. B.. Apie jų bendravimą dėl paveikslų grąžinimo liudija ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (V. B. siųsti laiškai, (duomenys neskelbtini) pateikta informacija). Nors apeliantas skunde nesutinka, kad V. B. rašytą laišką seseriai E. B. teismas pripažino įrodymu, kadangi šiame laiške nėra nei vieno tiesioginio nurodymo, kad kalbama apie E. B., tačiau apygardos teismas nesutinka su šiais argumentais ir pažymi, kad vertinant šį laišką atsietai nuo kitų įrodymų, jis neturėtų jokios įrodomosios galios, tačiau apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė šį įrodymą papildančiu kitus įrodymus. Tai, kad E. B. naudojosi ir realizavo kaltinime minimus paveikslus, patvirtina ir liudytojas V. B., nurodęs, kad 2006 m. vasarą E. B. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir jo teiravosi apie pasiturinčius draugus, kurie norėtų įsigyti senovinius paveikslus, taip pat jo parodymai apie tai, kad 2007 m.vasario 8 d. jis nuvyko pas E. B., kuris pardavimui perdavė 4 paveikslus. Liudytojo V. J. L. parodymai patvirtina, kad V. B. jam siūlė paveikslus ir jis įsigijo juos už 70 000 Lt, būtent tie paveikslai iš V. J. L. ir buvo paimti kratos metu.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su E. B. skundo argumentais, kad byloje nėra nustatytas minėtų paveikslų įgijimo faktas, dėl to jis pripažintas kaltu už šių paveikslų laikymą ir realizavimą nepagrįstai. Kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad E. B. naudojosi ir realizavo didelės vertės bei didelės istorinės - kultūrinės reikšmės turtą – devynis žinomai nusikalstamu būdu įgytus paveikslus, o šių paveikslų panaudojimas ir realizavimas neįmanomas be jų įgijimo ir laikymo. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytos tikslios aplinkybės, kuriomis nuteistasis E. B. įgijo R. M. priklausiusius paveikslus, dar nepaneigia nuteistojo kaltės dėl jų įgijimo, laikymo ir realizavimo pagal BK 189 str. 2 d. Atkreiptinas dėmesys į nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, jog skundžiamu nuosprendžiu iš jo nepagrįstai konfiskuota 70 000 Lt, nors teismas iš liudytojo V. B. parodymų nustatė, kad pats V. B. yra gavęs iš E. B. 20 000 Lt, ko neneigia pats nuteistasis, tuo pačiu patvirtindamas faktą, kad tarp jo ir V. B. visgi vyko kažkokie piniginiai sandoriai. Taigi kolegija konstatuoja, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad E. B. aptariamus paveikslus turėjo savo žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos.
Apeliantas savo nekaltumą grindžia versija, kad liudytojai E. B. ir V. B. jį apkalba dėl nusikaltimo padarymo. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį, duoti apie įvykį klaidinančius parodymus, ar kad tarp jų būtų susiklostę priešiški santykiai. Priešingai, liudytojų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka kitų liudytojų (V. B., O. D.) parodymus ir byloje nustatytas aplinkybes. Pagrindo teigti, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi nėra dar ir dėl to, kad liudytojai R. L., E. B. ir V. B. tarpusavyje nepažįstami, taigi negalėjo suderinti savo parodymų.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nuosprendyje išdėstė argumentus dėl turto konfiskavimo. BK 72 str. 2 d. nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nagrinėjamoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu konstatuota, kad nuteistasis E. B., realizavęs keturis paveikslus iš R. M. kolekcijos, savo naudai įgijo 70 000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino nusikalstamos veikos rezultatu ir tuo pagrindu konfiskavo. Su tuo nesutinka E. B., skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas iš jo konfiskavo visą sumą (70 000 Lt) nepagrįstai, kadangi liudytojas V. B. parodė, jog jis yra gavęs iš E. B. 20 000 Lt, todėl teismas turėjo priimti sprendimą konfiskuoti iš E. B. 50 000 Lt, o iš V. B. 20 000 Lt.
Apygardos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais, kadangi turto konfiskavimas tais atvejais, kada jis skiriamas kartu su bausme arba atleidžiant nuo bausmės, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Baudžiamoji atsakomybė yra individuali, o tai reiškia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį ir tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d. ir 4 d.). Iš to seka, kad asmeniui bausmė ir kitos baudžiamajame įstatyme nustatytos valstybės prievartos priemonės yra taikomos individualiai, t.y. konkrečiam asmeniui, kuris teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–531/2012). Taigi apelianto prašymas iš liudytojo V. B. konfiskuoti 20 000 Lt, kurie yra nuteistojo E. B. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą, pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nutarė:
nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.