- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-134-324/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“
- Trečiasis asmuo
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant trečiojo asmens atstovei R.Kryževičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ apeliacinį skundą dėl 2006 m. lapkričio 3 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1043-91/2006 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ ieškinį Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriui, trečiajam asmeniui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo pakeisti Valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas ir ją pasirašyti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė įpareigoti atsakovą išbraukti valstybinės žemės nuomos sutarties 20 punktą, kuriame nustatytas draudimas parduoti nuosavybėn nuomojamą žemės sklypą, ir įpareigoti atsakovą pasirašyti minimą sutartį su ieškovu. Reikalavimą grindė 2006 m. birželio 26 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos viešo aukciono naujo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomai devyniasdešimt devyneriems metams laimėjimu. Ginčijama sutarties sąlyga prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 daliai bei 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punktui. Ateityje valstybinės žemės įsigijimą reglamentuojantys teisės aktai gali pasikeisti, todėl Valstybinės žemės nuomos sutartyje žemės pardavimo klausimas negali būti išspręstas. Atsakovo atsisakymą pakeisti ginčo sutarties projektą ir pranešimą, jog žemės sklypas laikomas neišnuomotu ieškovas gavo 2006 m. liepos 27 d., nors sutartį pasirašyti šalys turėjo 2006 m. liepos 24 d. Vadovaudamasis 1999 m. birželio 2 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų 37 ir 42 punktais, valstybinės žemės nuomos sutarties nepasirašymą laiko nepagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovas dalyvavo 2006 m. birželio 26 d. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos aukcione ir jį laimėjo. Sprendė, kad šalys valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nesudarė - jos projektą ir informacinį pranešimą apie sutarties pasirašymo dieną, vietą ir tikslų laiką ieškovas gavo tinkamai, tačiau pasirašyti neatvyko (1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimu nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų 37 ir 42 punktai). Konstatavo, kad ieškovas galėjo sutartį sudaryti ir nesutikdamas su jos projekto sąlygomis, o nepageidaujamas sąlygas pakeisti derybų, konkurso ar kitu būdu. Reikalavimą įpareigoti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį atmetė kaip prieštaraujantį sutarties laivės principui (CK 6.156 straipsnis). Su tuo pačiu argumentu susiejo ir reikalavimą dėl sutarties projekte 20 punkte nurodytos sąlygos. Jos panaikinimo pagrindus bei aplinkybę, jog už valstybinės žemės sklypo nuomą laimėtojas pasiūlė žymiai didesnę kainą, lyginant ją su pradine (pradinis aukciono žemės nuomos mokestis 2921,04 Lt, laimėtojo pasiūlytas – 2100000 Lt), teismas vertino kaip ieškovo siekį išsinuomotą žemės sklypą įsigyti nuosavybėn ne aukciono būdu. Sprendė, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio penktoji dalis naujai suformuotų valstybinės žemės sklypų įsigijimo teisiniams santykiams netaikytina.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Netinkamai įvertinti valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo aukciono būdu ypatumai. Minimos rūšies objekto nuomos sutarties sąlygas atsakovas paskelbė privatizavimo biuletenyje. Su jomis sutikdamas, ieškovas pateikė pasiūlymą; vadinasi, dėl esminių sutarties sąlygų šalys sutarė. Apie ginčijamą sąlygą ieškovas sužinojo gavęs sutarties projektą, todėl ji negalėjo būti laikoma sutarties dalimi (CK 6.154, 6.158 straipsniai, 6.156 straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys).
Neatsižvelgta, jog ginčo sąlyga prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 daliai bei 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimu nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punktui. Minimi teisės aktai reglamentuoja nuomojamų valstybinės žemės sklypų įsigijimo tvarką, todėl ieškovo teisė įsigyti nuomojamą daiktą sutartyje aptarta neteisėtai.
Neteisingai spręsta, jog ieškovas, nesutikdamas su sutarties projekto sąlyga, galėjo sudaryti sutartį, o nepageidaujamas sąlygas pakeisti derybų, konkurso ar kitu būdu. Byloje esantys duomenys pagrindžia, jog derybų dėl sutarties sąlygų nebuvo. Sutarties projektui pakeisti ieškovas pateikė atsakovui 2006 m. liepos 17 d. prašymą, į kurį buvo atsakyta 2006 m. liepos 25 d. raštu.
Nepagrįstai konstatuotas reikalavimo įpareigoti pasirašyti nuomos sutartį prieštaravimas CK 6.156 straipsniui. Valią būti sutarties saistomam atsakovas išreiškė paskelbęs valstybinės žemės sklypo nuomos aukcioną bei nustatęs minimo sklypo nuomos sąlygas. Įrašas aukciono protokole patvirtina, kad jį laimėjo atsakovas. Paskelbus laimėtoją, atsakovas įgijo pareigas patvirtinti aukciono rezultatus, paruošti sutarties projektą bei atlikti kitus veiksmus, numatytus 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimu nr. 692 patvirtintuose Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatuose. Pastarieji numatė ir atsakovo pareigą pasirašyti su aukciono laimėtoju sutartį, todėl minimas ieškinio reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Nevertinta, kad nuomos sutarties pasirašymo terminas nėra pasibaigęs. 2006 m. liepos 24 d. laimėtojas neatvyko pasirašyti sutarties, prieš tai informavęs atsakovą dėl nesutikimo su sutarties projekto sąlyga. Neišsprendus šio klausimo ir dėl to nepasirašius sutarties, jos nesudarymo faktas konstatuotas neteisingai. Apie tai ieškovas sužinojo 2006 m. liepos 27 dieną. Kadangi minimos sutarties projektą ruošė atsakovas, kilus ginčui dėl sąlygos terminas sutarčiai pasirašyti turėjo būti sustabdytas.
Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas ir tretysis asmuo prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypą numatyta naudoti visuomenės poreikiams, jis gali būti išnuomotas iki jis bus paimtas naudoti pagal paskirtį (CK 6.549 straipsnio 4 dalis). Jei sutartis sudaryta ilgesniam laikui, laikoma, kad ji sudaryta iki žemės sklypo paėmimo. Išnuomojamas žemės sklypas yra Vilkaviškio generalinio plano numatytoje visuomeninių įstaigų teritorijoje. Pastaroji aplinkybė pagrindžia ginčijamos sąlygos teisėtumą. Teisingos ir apylinkės teismo išvados dėl sutarties nesudarymo, nes ieškovui neatvykus jos pasirašyti, žemės sklypas laikomas neišnuomotu (1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimu nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų 42 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Ieškinio dalykas yra valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios sudarymo teisę ieškovas laimėjo viešame aukcione.
CPK 27 straipsnio antrasis punktas nustato, jog apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Viešo konkurso teisiniai santykiai yra reglamentuojami CK 6.947-6.952 straipsniuose ir Viešųjų pirkimų įstatyme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika teismingumo klausimais rodo, jog civilinių bylų kategorija, susijusi su viešu konkursu, nevartotina visų konkursų prasme, o tik LR viešųjų pirkimų įstatyme ir CK 6.947 – 6.952 straipsniuose reglamentuojamiems sandoriams, t. y. viešųjų paslaugų teikimui. Kitus ginčus, kilusius iš kitokių civilinių teisinių santykių, kuriuose nors ir vartojama konkurso sąvoka (pavyzdžiui, 6.429 straipsnis), nagrinėja apylinkių teismai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-632/2006).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne iš LR viešųjų pirkimų įstatyme ir CK 6.947 – 6.952 straipsniuose reglamentuojamų viešo konkurso sandorių. Nors civiliniai teisiniai santykiai, atsiradę siekiant išnuomoti valstybinę žemę viešo aukciono būdu pagal CK 6.419-424 straipsnių nuostatas bei specialias 1999 m. birželio 2 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintas Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų taisykles nėra civiliniai viešo konkurso teisiniai santykiai, apeliacine tvarka revizuojama byla yra teisminga apygardos teismui CPK 27 straipsnio pirmajame punkte nustatytu pagrindu. Iš valstybinės žemės nuomos sutarties, kurią ieškovas prašo įpareigoti pasirašyti atsakovą, projekto matyti, jog žemės nuomos mokesčio dydis metams yra 2100000,00 ( du milijonai vienas šimtas tūkstančių ) Lt. Nors ginčas Vilkaviškio rajono apylinkės teisme priimtas nagrinėti kaip neturtinis, įpareigojimas pasirašyti sutartį dėl aukcione laimėtos valstybinės žemės nuomos pagal bylos aplinkybes faktiškai yra reikalavimas dėl šios sutarties sudarymo (minėtųjų Aukciono nuostatų 30 punkto antroji dalis nustato objekto išnuomojimo momentą, o 42 punktas objekto nuomos faktą susieja su nuomos sutarties pasirašymu arba nuomos sutarties sudarymo išlaidų apmokėjimu; sutarties nepasirašius laikoma, jog žemės sklypas neišnuomotas).
Aplinkybė, jog apygardos teismui teismingą bylą išnagrinėjo apylinkės teismas, sudaro pagrindą konstatuoti bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui. Tai yra CPK 329 straipsnio antrosios dalies pirmajame punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo atvejis. Sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti Kauno apygardos teismui ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies antrasis punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Panaikinti 2006 m. lapkričio 3 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Kauno apygardos teismui.