Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ”Digitalė“ ieškinį atsakovui Protestantų bažnyčia „Naujoji karta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo CBS 2005-06-29 konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kai kurių CK normų taikymo“ ir vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str., ieškovas turi teisę nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos į 7,38 proc. dydžio metinių palūkanų (2013-06-30 1 mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 0,38 proc. ((duomenys neskelbtini)) plius 7 procentiniai punktai, viso – 7,38 proc. dydžio metinės palūkanos), todėl šios palūkanos priteistinos iš atsakovo ieškovui.

Su ieškovo direktore ir buhaltere I. N. tiek e-mailu, tiek dokumentu sutarė, ir ji turėdama anspaudą tai patvirtino, jog atsakovas pilnai su ieškovu yra atsiskaitęs ir nėra ieškovui skolingas.Iieškovo tvirtinimai, kad ieškovo direktorė ir buhalterė I. N. neturėjo teisės spręsti ir pasirašyti tarpusavio atsiskaitymo akto, nes neva tai draudžia ieškovo įstatų 17 p., neatitinka tikrovės, nes šiame punkte aiškiai aptarti bendrovės vadovo veiksmai, kurių jis negali atlikti, o būtent – „bendrovės vadovas gali parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, suteikti panaudai ilgalaikį turtą, kurio vertė didesnė nei 10000 Lt, taip pat laiduoti, garantuoti juo bendrovės ar kitų subjektų prievolių vykdymą, tik raštiškai sutikus visuotiniam susirinkimui“. 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymo akto, o tuo labiau 2012-03-31 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties (duomenys neskelbtini) nutraukimo akto, nedraudžia pasirašyti ir ieškovo paminėta 2012-08-06 Vilniaus apygardos teismo nutartis. 2012-03-31 Buhalterinės apslaitos paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo akto 4 p. (šis aktas buvo pasirašytas jau po 2012-03-06 darbų priėmimo-perdavimo akto ir gerokai prieš 2012-08-06 Vilniaus apygardos teismo nutartį) yra aiškiai sakoma, kad „šalys viena su kita pilnai atsiskaičiusios už suteiktas paslaugas, viena kitai jokių pretenzijų neturi“. 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymo akte, kuris yra paskutinis ieškovo ir atsakovo šiuo klausimu pasirašytas dokumentas, taip pat konstatuota, kad jokių įsiskolinimų atsakovas ieškovui neturi.

Liudytoja I. N. parodė, kad ji nuo 2011 metų iki 2012 metų liepos mėn. dirbo pas ieškovą, buvo ieškovo UAB „Digitalė“ (duomenys neskelbtini). Ieškovas teikė atsakovui buhalterines ir teisines paslaugas, buvo tvarkoma atsakovo buhalterinė apskaita, sutartis su atsakovu sudarinėjo R.R., ji pati nesudarinėjo. 2012-03-12 ji kaip direktorė sudarė su atsakovu sutartį dėl sutarties nutraukimo, tuomet skolų nebuvo. Ji taip pat rašė atsakovui, kad atsakovas ieškovui skolų neturi. Patvirtina, kad 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymo akte ji pasirašė, aktas buvo šalių suderintas ir pasirašytas, buvo toks susitarimas tarp R.R. ir atsakovo – bažnyčios pirmininko, buvo R.R. sutikimas. Patvirtina aplinkybes, jos nurodytas 2012-03-16 elektroniniame rašte atsakovui nurodytas aplinkybes. 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo akto ji nepasirašė, nes jis buvo ne jos sudarytas, apie šį aktą ji sužinojo, kai gavo dokumentus iš teismo dėl įmonės tyrimo. Nurodė, kad iš ieškovo pusės darbai buvo atlikti, ji tuos darbus atliko. Patvirtina, kad 2012-03-31 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo akte yra jos parašas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai: 1) kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Be sąžiningumo, taip pat būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais: 2) kad yra būtina aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Todėl teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt.

Aplinkybes, patvirtinančias šalių tikruosius ketinimus sudarant sandorį, būtina įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Vadinasi, kliento įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas yra viena iš paslaugų sutarties sąlygų. Reikalavimus teikiamoms paslaugoms apibrėžia CK 6.718 str., kuriame įtvirtintas kliento interesų prioritetas, nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus; paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti; šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti.

Pagal CK 6.156 str., šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.1d.); sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 str.).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, o ginčo dėl to tarp šalių nekilo, jog iš esmės tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę santykiai dėl atlygintinių paslaugų tiekimo (CK 6.716 str.). Ieškovas ir atsakovas dėl ieškovo teiktinų atsakovui paslaugų (buhalterinės apskaitos sutvarkymas) kainos ir apmokėjimo už paslaugas susitarė, sudarydami 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo aktą (toliau - Aktą) (b.l.18-20), kuriuo ieškovas kaip vykdytojas perdavė atsakovui kaip užsakovui, ieškovo atliktus darbus pagal atliktų darbų sąrašą ir kainą; šį Aktą (kuris nebuvo atsakovo ginčijamas) atsakovas (jo atstovas V. V.) pasirašė, nors Akte ieškovo atstovo parašo nėra, tik nurodytas ieškovo atstovas – ieškovo direktorė I. N.. Vadinasi, atsakovas, pasirašęs šį Aktą, prisiėmė sau įsipareigojimus Akte nurodytais terminais ir kaina, atlyginti ieškovui už atliktą darbą (paslaugas) ne vėliau kaip iki 2012-11-30, viso 14765 Lt; o laiku neatsiskaitęs su ieškovu, prisiėmė pareigą mokėti baudą, lygią 0,03 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojat nuo pradelstos sumokėti sumos (Akto 2-6 p.p.). Akto 7 p., nurodyta, kad užsakovas – atsakovas, prieš sudarydamas šį Aktą turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su perduodamais dokumentais. Akte jokių atsakovo pastabų dėl ieškovo atliktų darbų ar atliktų darbų apmokėjimo nėra fiksuota. Kita vertus, atsakovas neneigė ir net neįrodinėjo, kad šiame Akte nurodytų paslaugų iš ieškovo negavo ir, kad ieškovo teiktos paslaugos buvo nekokybiškos. Akto atsakovas taip pat neginčijo. Taigi, šalių – ieškovo ir atsakovo santykiams taikytinos CK 6.716 str. – 6.722 str.

Kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės pasisakyta ne vienoje nutartyje, kur nurodoma, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos energija“ v. Trakų rajono savivaldybės meras; bylos Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos energija“ Lietuvos elektrinė v. Trakų rajono savivaldybės meras; bylos Nr. 3K-3-1321/2000; 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos energija“ Lietuvos elektrinė v. Trakų rajono savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-1214/2000).

Pagal ieškovo Įstatus (b.l.32-34), ieškovo pagrindinės veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių): paslaugų teikimas, konsultacijos,, aptarnavimo veikla, didmeninė ir mažmeninė prekyba, nuoma, gamyba, statyba ir kita veikla (Įstatų 5 p.); Įstatų 12 p. nustato, kad bendrovės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas bei vienasmenis bendrovės valdymo organas – vadovas (direktorius); Įstatų 17 p. apibrėžta bendrovės vadovo kompetenciją, o būtent, kad bendrovės vadovas gali parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, suteikti panaudai ilgalaikį turtą, kurio vertė didesnė negu 10000 Lt, taip pat laiduoti ar garantuoti juo bendrovės ar kitų subjektų prievolių įvykdymą, tik raštiškai iš anksto sutikus visuotiniam akcininkų susirinkimui. I. N. UAB „Digitalė“ vadovu buvo paskirta ir kaip ieškovo vadovas įregistruota nuo 2011-07-01 iki 2013-04-04; nuo 2013-04-02 UAB „Digitalė“ akcininku įregistruota R.R. (J.) (b.l. 29-32

Atkreiptinas dėmesys, jog 2013-03-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ. byloje Nr.2-1776-661/2013 (buv. civ. bylos Nr.2-5444-661/12) pagal pareiškėjos R.R. J. pareiškimą atsakovui UAB „Digitalė“, trečiasis asmuo I. N. dėl UAB „Digitalė“ veiklos tyrimo (b.l.84-86), tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis; nagrinėjant paminėtą civilinę bylą, 2012-08-06 Vilniaus apygardos teismas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. dėl nušalinimo UAB „Digitalė“ direktorės I. N. nuo bendrovės valdymo, uždraudimo bendrovės direktorei sudarinėti visus sandorius bendrovės vardu (b.l.35-36), nustatė, kad UAB „Digitalė" direktorė I. N. visus UAB „Digitalė" sandorius bendrovės vardu gali sudaryti tik gavusi ieškovės R. R. sutikimą. Atsakovo nurodytas 2012-03-31 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo aktas (b.l.78), pasirašytas ieškovo, atstovaujamo ieškovo direktorės I. N. ir atsakovo, atstovaujamo atsakovo pirmininko V. V., pasirašytas dar iki ieškovo direktorės I. N. nušalinimo nuo pareigų. Tuo tarpu 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (b.l. 79), kuriame nurodyta, kad – „galutinis saldo sudaro 0,00 Lt“, pasirašytas ieškovo, atstovaujamo ieškovo buhalterės I. N. ir atsakovo, atstovaujamo atsakovo pirmininko V. V., jau po ieškovo direktorės I. N. nušalinimo nuo pareigų. Taip pat 2013-01-08 Dokumentų pardavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.21-23), kurį pasirašė iš ieškovo pusės – UAB „Digitalė direktorė I. N., o iš atsakovo – atsakovo pirmininkas V. V. (kuriuo atsakovui buvo perduoti dokumentai), iš ieškovo pusės buvo pasirašytas ieškovo direktorės I. N., kuri 2012-08-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi galėjo sudaryti visus UAB „Digitalė" sandorius bendrovės vardu tik gavusi ieškovės R. R. sutikimą. Duomenų apie tokį R.R. sutikimą, byloje nėra, taip pat atsakovas neginčijo, kad pagal šį 2013-01-08 Dokumentų pardavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas atsakovui jame nurodytų dokumentų negrąžino. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo pateiktuose teismui pirkimų žurnale (2012-01-01 – 2013-12-31 laikotarpiui), skolų apyvartos duomenyse už laikotarpį 2012-01-01 – 2012-12-31 (b.l. 126-135), o taip pat ir jau paminėtame 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte (b.l. 79), nėra duomenų apie 14765 Lt skolos užskaitymą. Tuo tarpu nurodyta atsakovo skola ieškovui yra užfiksuota ieškovo buhalteriniuose dokumentuose, bei I. N. ir R.R. elektroniniame susirašinėjime (b.l. 87-1150, todėl liudytojos I. N. parodymai, kad atsakovas nebuvo skolingas ieškovui, atmestini kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Be to, 2012-03-31 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo aktas neturi jokios reikšmės, nagrinėjamu atveju, kadangi atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu kyla pagal 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo aktą (toliau - Aktą).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).

Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atsakovo nurodyti nesutikimo su ieškiniu argumentai apie dviprasmiškai sudarytą su ieškovu sutartį dėl teikiamų atsakovui paslaugų, apie ieškovo vykdomą apskaitą „atbuline data“, apie atsakovo buhalterinį – juridinį neišprusimą, pasirašant su ieškovu sutartį, apie nemokamai ieškovo atsakovui teikiams paslaugas, apie atsakovo atstovo pasirašymą aktuose, nesuvokiant ar ieškovas iš tikro atliko teikiamas paslaugas, yra atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys tiek bylos medžiagai, tiek CK 1.5 str. nustatytiems sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams ir laikytini savęs pateisinimu nemokėti skolos ieškovui. Todėl ieškinys tenkintinas visiškai kaip įrodytas (CPK 178, 185 str. str.).

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str., ieškovui iš atsakovo priteistina nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos 7,38 proc. dydžio metinės palūkanos (2013-06-30 1 mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 0,38 proc., plius 7 procentiniai punktai, viso – 7,38 proc. dydžio metinės palūkanos).

Taigi, iš atsakovo Protestantų bažnyčia „Naujoji karta“ ieškovui UAB „Digitalė“ priteistina 14765, Lt skolos, 1519,49 Lt delspinigių, viso 16284,49 Lt, 7,38 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (16284,49 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-07) iki teismo sprendimo visišiko įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo bylinėjimosi išlaidos: 488,53 Lt žyminio mokesčio; 3100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei kitos išlaidos – 407,33 Lt, susijusios su bylos nagrinėjimu, viso 3995,86 Lt (CPK 79, 88, 93, 96 str. str.). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 23,91 Lt pašto išlaidų.

Kadangi ieškovas už ieškinio pateikimą nesumokėjo pilnai žyminio mokesčio (mokėtinas žyminis 488,53 Lt (16284,49 Lt x 3 proc.)), o sumokėjo tik 459 Lt (b.l.2, 39, 52), todėl iš ieškovo valstybei priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis - 29,53 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Protestantų bažnyčia „Naujoji karta“ , j.a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Digitalė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 14765, Lt skolos, 1519,49 Lt delspinigių, viso 16284,49 Lt (šešiolika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 49 ct.), 7,38 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (už 16284,49 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3995,86 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt penkis litus 86 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Protestantų bažnyčia „Naujoji karta“ , j.a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 23,91 Lt (dvidešimt tris litus 91 ct.) pašto išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Digitalė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 29,53 Lt (dvidešimt devynis litus 53 ct.)žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.