Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamosios bylos Nr. 1A-369-493-2013;

Teisėja: Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00954-2012-0;

2013 m. gegužės 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nuteistojo D. L. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 290 straipsnyje ir nuteistas: pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal LR BK 286 straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal LR BK 290 straipsnį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nuteistas už tai, kad 2012-11-05, apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo motinos A. L. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , grasino ją nužudyti bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo stalo paėmė peilį ir grasino papjauti savo motiną A. L.. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje;

taip pat nuteistas už tai, kad 2012-11-05, apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. L. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išplūdo įvairiais nelietuviškais, garbę ir orumą žeminančiais necenzūriniais žodžiais valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus – (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulius R. G. ir A. B., o valstybės tarnautojams pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, į tai nereagavo, tuo įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 straipsnyje;

taip pat nuteistas už tai, kad 2012-11-05, apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. L. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulius R. G. ir A. B. reikalavimų, aktyviais veiksmais pasipriešino sulaikomas, koja spyrė valstybės tarnautojui – R. G. į dešinę koją taip sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu pasipriešino savo tarnybines pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 straipsnyje.

Teismo posėdyje nuteistojo D. L. gynėja prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. skundas atmetamas.

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltės padarius LR BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą klausimą, nurodo, kad smurto pareigūnų atžvilgiu nenaudojo, nespyrė, todėl yra nuteistas nepagrįstai.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė pagrįstą išvadą, kad D. L. kaltė dėl LR BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo neginčijamai įrodyta. Apeliaciniame skunde kaltė dėl LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymo neginčijama, todėl aukštesnės instancijos teismas dėl to nepasisako.

Pagal LR BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-11-05, apie 20.30 val. D. L., būdamas neblaivus, ką patvirtina asmens blaivumo testo rezultatai, atvykusiems policijos pareigūnams pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, į tai nereagavo, teisėtiems pareigūnų reikalavimas nepakluso ir aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas, t. y. policijos pareigūnui uždėjus antrankius spyrė patruliui R. G. į dešinę koją tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Nors apeliaciniame skunde D. L. savo kaltę dėl šio nusikaltimo neigia, aiškina, kad pareigūnui nespyrė, ši jo versija paneigta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų, tame tarpe ir paties nuteistojo parodymais, visuma. Apklausiamas teisme D. L. nebuvo nuoseklus, iš pradžių teigė, kad neprisimena, jog būtų spyręs pareigūnui, vėliau, atsakydamas į teisėjos klausimus, sutiko, kad galbūt su koja ir įspyrė (1 t. b. l. 171). Šią aplinkybę patvirtino tiek teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusieji, tiek liudytojai. Nukentėjusysis R. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad D. L. buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, elgėsi neadekvačiai, suimamas aktyviai priešinosi, įspyrė į dešinę koją (1 t. b. l. 171). Nukentėjusysis A. B. teisme patvirtino kolegos R. G. nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad pradėjus sulaikymo veiksmus išgirdo garsą, pamatė, kad kolega atitraukė koją, suprato, kad jam kliuvo. Po to kolega sakė, kad ir jam pataikė (1 t. b. l. 172). Kiti įvykio vietoje buvę asmenys: liudytojai V. G., V. K., D. L., N. M., davė analogiškus parodymus, patvirtino, kad D. L. buvo agresyvus, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, sulaikomas priešinosi, įspyrė vienam pareigūnui į koją. Netikėti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo, kadangi nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose prieštaravimų nenustatyta, parodymai nuoseklūs, atitinkantys faktines byloje nustatytas aplinkybes. Tuo tarpu nuteistasis D. L., kaip jau buvo minėta, savo parodymuose nebuvo nuoseklus, kas gali būti paaiškinama ir tuo, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,35 promilių girtumas), todėl galėjo neatsiminti visų aplinkybių. Apeliantas savo skundą grindžia deklaratyviais teiginiais, nepateikia jokių patikimų įrodymų, leidžiančių aukštesnės instancijos teismui pagrįstai suabejoti pirmos instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į straipsnio sankcijoje apibrėžtas bausmių už minėtų nusikaltimų padarymą ribas, įvertino kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. L. teisiamas ne pirmą kartą, nusikaltimai padaryti neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Skiriant bausmę įvertinta ir tai, kad nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, dėl padarytų nusikaltimų D. L. iš esmės neprisipažino. Įvertinus šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad paskirta bausmė yra teisinga, adekvati padarytiems nusikaltimams, nelaikytina aiškiai per griežta ir yra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas nebūtų efektyvi priemonė siekiant LR BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, pirmos instancijos teismas įrodymus vertino vadovaudamasis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti teismo nešališkumu. Teismas nuosprendį grindė LR BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyje numatytus reikalavimus atitinkančiais įrodymais, kurie buvo gauti teisėtais būdais įstatymo nustatyta tvarka. Skirdamas bausmes pirmos instancijos teismas pažeidimų nepadarė, bausmes tinkamai individualizavo. Esant tokioms aplinkybėms keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais kolegija neturi juridinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.