- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- 1-2166-668/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43354-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.5Nesunkus dviejų ar daugiau žmonių sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 5 p.)
- 2.1.15.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1. 2019 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. gruodžio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
V. G. 2023 m. lapkričio 10 d., apie 18 val. 15 min., Kauno r., (duomenys neskelbtini) esančio namo svetainėje, išgertuvių metu kilusio konflikto su V. G. ir D. M. metu, panaudojo fizinį smurtą pastarųjų atžvilgiu, o būtent: tyčia mažiausiai penkis kartus rankomis sudavė V. G. į galvą ir tyčia mažiausiai du kartus rankomis sudavė D. M. į galvą ir rankas, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atsinešęs metalinį strypą, juo tyčia mažiausiai keturis kartus sudavė V. G. į kojas ir kitas kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam V. G. fizinį skausmą, bei padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikimą, pasireiškusį žaizda dešinio antakio srityje, vertinama kaip muštine, poodine kraujosruva dešinės akies vokų-skruosto srityje ir krūtinėje, odos nubrozdinimais kairės ausies kaušelyje, dešinės akiduobės lateralinės sienelės skeveldriniu lūžiais nusitęsiančiais į dešinio žandinio ančio lateralinę sienelę ir peištakaulio didžiojo sparno skliautinė dalį, nosikaulių lūžiais, ir tyčia mažiausiai tris kartus sudavė D. M. į nugarą ir mažiausiai tris kartus į galvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam D. M. fizinį skausmą bei padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis galvoje, minkštųjų audinių sumušimais ir poodinėmis kraujosruvomis dešinės akiduobės srityje, kairiame dilbyje, sprande, abiejų pečių, juosmens srityje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, juosmeninės stuburo dalies pirmo slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžiu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų V. G. ir D. M. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu, gailėjosi. Parodė, kad praėjusį rudenį pas jį atvažiavo V. G. ir D. M., jie kartu sėdėjo, išgėrinėjo. Jų tarpusavio santykiai normalūs. Pas pusbrolį V. G. atvyko dukterėčia, kuri norėjo išsivežti namo. Dukterėčios automobilyje buvo pilna žmonių, ji sakė, kad „suvežios“ žmones ir grįš paimti V. G.. D. M. nepastovėjo ant kojų, atsitrenkė į televizorių, sudaužė peleninę, dėl to kaltinamasis supyko ir ėmė šaukti „čiuožkite, namo varykite iš čia“. Pripažįsta, kad sudavė smūgius, smukliau įvykio aplinkybių neatsimena. Savo veiksmus vertina kritiškai, ateityje ketina nevartoti alkoholinių gėrimų. Nukentėjusiųjų atsiprašė, žalą ligonių kasai atlygino. Prašė atsižvelgti į tai, kad kaltinamajam reikia prižiūrėti savo mamą.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad 2023 m. lapkričio 10 d., apie pietus, tikslaus laiko neatsimena, „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kaime, adreso nežino, sutiko V. G., kuris yra kaltinamojo pusbrolis, ir pažįstamą D. M.. D. M. buvo skolingas kaltinamajam, tai kaltinamasis pasiūlė, kad jis juos visus pavaišintų, todėl visi ėjo į kaltinamojo namus „pagerti“. D. M. nupirko degtinės ir alaus, kaltinamasis turėjo namuose užkandos. Visi atvyko pas kaltinamąjį į namus Kauno r., (duomenys neskelbtini). Gerdami nesipyko. D. M. su užpakaliu atsirėmė į kaltinamojo televizorių ir jį sutraiškė, dėl ko kaltinamasis ant jo supyko, bet dar nesimušė. Po to D. M. išėjo į lauką pakalbėti telefonu, o kaltinamasis likęs su V. G. bendravo ir kaltinamasis priminė, kad jis nesenai buvo iš kaltinamojo pavogęs langus, dėl to pradėjo V. G. priekaištauti. Dėl to V. G. pradėjo prieš kaltinamąjį „šokinėti“, puolė muštis, todėl kaltinamasis jam rankomis sudavė į įvairias kūno vietas, nepamena kiek smūgių ir kur tiksliai. Tuo metu iš lauko grįžo D. M. ir puolė juos skirti, todėl automatiškai ir jį kaltinamasis pradėjo mušti rankomis. Kaltinamasis jiems pasakė, kad eitų iš jo namų, bet jie nėjo, todėl kaltinamasis nuėjo į kitą kambarį, gal į katilinę, iš ten pasiėmė laužtuvą ir su juo bandė išvyti abu svečius iš namų, juos su tuo laužtuvu daužė. Kiek kuriam ir kur sudavė neatsimena. Jų išvyti nepavyko. Kas iškvietė policiją nežino. Kaltinamasis pats bandė skambinti į bendrąjį pagalbos centrą, kad iškviesti medikus, nes kai pamatė ką pridarė – išsigando, bet nežino ar jam pavyko. Po to atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Dėl tokių savo veiksmų kaltinamasis gailisi (1 t., b. l. 126–128).
Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad parodymai teisingai. Tiksliai neatsimena, kada buvo pavogti langai, tą akimirką šovė mintis, kad gal jie pavogė.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Kaltinamojo V. G. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, be jo paties prisipažinimo, pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.
Nukentėjusysis D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2023 m. lapkričio 10 d. V. G. ir V. G. susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis jau buvo išgėręs alkoholio, nes jau iš vakaro buvo vartojęs alkoholio ir tą dieną dar buvo vartojęs. V. G. pasiūlė važiuoti pas jį gerti degtinę. Nusipirko parduotuvėje degtinės ir V. G.savo automobiliu parsivežė juos su V. G. į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno r. Ten linksmai ramiai sėdėjo, V. G. jį apkirpo, viskas buvo labai draugiškai ir gražiai, kai apie 18.00 val. jis išėjo į lauką pakalbėti telefonu ir grįžęs į kambarį pamatė, kaip V. G. rankomis pradėjo mušti V. G.. Matė kaip jis kumščiais sudavė V. G. į galvą ne mažiau kaip 5 smūgius (abiem rankomis). Jis pribėgo prie V. G. ir jį nustūmė nuo V. G. ir už tai V. G. jam kumščiais sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į galvą. Jis nuo smūgių dengėsi abiem rankomis, tačiau jis jam pataikė į dešinę akį ir į rankas. Po to jis iš namo katilinės atsinešė apie 1,2-1,5 m ilgio metalinį strypą ir su juo pirmiausiai V. G. pradėjo daužyti per abi kojas ir kitas kūno vietas. Sudavė mažiausiai 4 kartus. Jis vėl puolė V. G. ginti ir už tai su minėtu strypu gavo pats į nugarą mažiausiai 3 kartus ir per galvą mažiausiai 3 kartus. Tiksliai visų smūgių neatsimena. Po to jis nelabai atsimena kas vyko, kas kvietė medikus neatsimena. Atsimena kaip atvyko medikai ir išvežė juos su V. G. į Kauno klinikas, kur jiems atliko tyrimus. Kokie jam padaryti tiksliai sužalojimai nežino. Tiesiog mato, kad yra susiūtas viršugalvis ir ant nugaros, šonų ir rankų yra kraujosruvos. Dėl šio įvykio nors ir nukentėjo, V. G. jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio atsisako (1 t., b. l. 36–39).
Nukentėjusysis V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad V. G. yra jo pusbrolis ir jie su juo pažįstami kokius 5 metus ir bendrauja artimai, sutaria gerai. 2023 m. lapkričio 10 d. apie pietus pas V. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kauno r. jis ir dar vienas kaimynas, D. M., pradėjo vartoti alkoholį. Gėrė degtinę. Išgėrė nemažai, gal kokius 2 litrus. Visą laiką viskas buvo draugiškai, jokių konfliktų dėl nieko nebuvo. Jie net neturi ir dabar dėl ko bartis. Po to kas buvo jis nieko neatsimena. Pabudo Kauno klinikose kraujuotas ir neatsimena kas nutiko. Pamena tik nuotrupas, kad dalyvavo kažkokiose muštynėse. Kas mušėsi ir kaip nieko neatsimena. Pabudus suprato, kad jam susiūtas dešinys antakis, skauda abi kojos, kairė ranka skauda. Nosies lūžis yra senas ir su šiuo įvykiu nesusijęs. Kokie jam padaryti sužalojimai iki šiol nežino, nes gydytojų išvadų nesulaukė ir daugiau į jokius kitus medikus nesikreipė. V. G. gali apibūdinti kaip draugišką žmogų, tik jis negali vartoti alkoholio, nes jo išgėręs darosi „durnas, agresyvus, neadekvatus“, po to sako, kad neprisimena kas buvo. Dėl šios nusikalstamos veikos nors jis ir nukentėjo, V. G. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisako (1 t., b. l. 58–61).
Iš 2023 m. lapkričio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav. Atvykus nurodytu adresu priešais save matomas vieno aukšto baltos spalvos namas. Priėjus arčiau matomos pilkos spalvos plastikinės durys su stiklo paketu. Įėjus pro duris matomas koridorius, kurio šonuose yra daug įvairių objektų. Paėjus koridoriumi iki galo matomas praėjimas kairėje pusėje. Paėjus minėtu praėjimu patenkama į koridorių. Koridoriumi paėjus tiesiai iki galo matoma svetainės patalpa. Svetainės patalpose ant grindų ir kitų objektų matoma daug raudonos spalvos galimai kraujo dėmių. Kairėje svetainės pusėje matoma rudos spalvos komoda, ant kurios matomas juodos spalvos televizorius. Prie televizoriaus matomas baltos spalvos padėkliukas. Dešinėje komodos pusėje ant grindų matomas medinis pagalys. Dešinėje medinio pagalio pusės matoma sofa/lova. Ant kairės pusės sofos/lovos matomos raudonos spalvos dėmės. Dešinėje sofos/lovos pusėje yra rudos spalvos medinis staliukas, ant kurio matoma daug įvairių objektų. Dešinėje staliuko pusėje ant grindų matomos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės, kurios su steriliu vatos tamponu buvo paimtos ir supakuotos į voką Nr. 1. Dešinėje minėtų kraujo dėmių pusėje matomas pilkos spalvos fotelis, kurio dešinėje pusėje yra juodos spalvos kuprinė. Prie minėtos kuprinės matomos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės, kurios su steriliu vatos tamponu paimti ir supakuoti į voką Nr. 2. Prie minėtų kraujo dėmių matomas praėjimas. Įėjus pro minėtą praėjimą patenkama į miegamąjį kambarį. Kambario dešinėje pusėje matoma spinta, kurios dešinėje pusėje yra baltos spalvos dvigulė lovą. Dešinėje lovos pusėje matomas rudos spalvos medinis staliukas. Dešinėje minėto staliuko pusėje, kampe matomas metalinis laužtuvas. Laužtuvas su galimai biologinės kilmės pėdsakais paimtas ir supakuotas į popierinį paketą Nr. 1. Šalia laužtuvo ant grindų matomos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės, kurios su steriliu vatos tamponu paimtos ir supakuotos į voką Nr. 3. Minėtas laužtuvas paimtas prie medžiagos. Grįžus į svetainės patalpas kairėje pusėje buvo pastebėta juodos spalvos šlepetė, šalia kurios matomos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės, kurios su steriliu vatos tamponu buvo paimtos ir supakuotos į voką Nr. 4. Namo aplinka netvarkinga, matomi girtavimo požymiai. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 11–13, 14–27).
Iš 2023 m. lapkričio 20 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (D. M.) nustatyta, kad D. M. konstatuotos muštinės žaizdos galvoje, minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos dešinės akiduobės srityje, kairiame dilbyje, sprande, abiejų pečių, juosmens srityje, dešinės krūtinės ląstos pusėje, juosmeninės stuburo dalies pirmo slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 parų. Muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje padarytos trimis smūgiais kietu buku daiktu ir greičiausiai laužtuvu. Minkštųjų audinių sumušimai, poodinės kraujosruvos veide, pečių, sprando, juosmens srityje su juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžiu, dešinėje krūtinės pusėje, kairiame dilbyje galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant laužtuvu, tiek ir spardant, smūgiuojant ranka, bei suduodant mažiausiai dar 8 smūgius. Sužalojimai dilbyje būdingi savigynai, mėginant ranka prisidengti nuo smūgių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, bei aplinkybėmis (1 t., b. l. 52–54).
Iš 2023 m. lapkričio 22 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (V. G.) nustatyta, kad V. G. konstatuota žaizda dešinio antakio srityje, vertinama kaip muštinė, poodinė kraujosruva dešinė akies vokų – skruosto srityje ir krūtinėje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, nosikaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, išskyrus nosikaulių lūžius, jie padaryti 7-14 dienų laikotarpyje iki apžiūros. Nesant aprašytų nosikaulių lūžių gijimo požymių, vertinama, jog jie padaryti 2 savaičių laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 3 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuotų sužalojimų, kurie sugyja per ilgesnį negu 10 dienų laikotarpį V. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 73–75).
Iš 2024 m. vasario 12 d. specialisto D. B. paaiškinimo nustatyta, kad specialistas D. B. paaiškino, kad V. G. konstatuoti sužalojimai: žaizda dešinio antakio srityje, vertinta kaip muštinė, poodinė kraujosruva dešinės akies vokų – skruosto srityje ir krūtinėje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, nosikaulių lūžiai. Remiantis makromorfologiniais požymiais, išoriniai sužalojimai padaryti 7-14 dienų laikotarpyje iki apžiūros, t. y. laikotarpyje kuris patenka į užduotyje minimo įvykio laiką. Remiantis pateiktais medicininiais dokumentais konstatuotas nosikaulių lūžis. Gydytojo radiologo išvadoje aprašytas nosikaulių lūžis, be jokių gijimo požymių, t. y. sukaulėjimo ar senų deformacijų požymių, todėl vertinama, jog konstatuotas lūžis padarytas dviejų savaičių laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Lūžio laikas taip pat patenka į užduotyje minimo įvykio laiką (1 t., b. l. 78–80).
Iš 2024 m. kovo 15 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (V. G.) nustatyta, kad V. G. konstatuota žaizda dešinio antakio srityje, vertinama kaip muštinė, poodinė kraujosruva dešinė akies vokų – skruosto srityje ir krūtinėje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, dešinės akiduobės laterinės sienelės skeveldrinis lūžis nusitęsiančiais į dešinio žandinio ančio laterinę sienelę ir pleištakaulio didžiojo sparno skliautelinę dalį, nosikaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, bei radiologiškai nustatyti pakitimus (minkštuosiuose audiniuose yra oro), jie padaryti 7-14 dienų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuotų sužalojimų, kurie sugyja per ilgesnį negu 10 dienų laikotarpį V. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi. Apie nosikaulių lūžius gydymo įstaigos radiologas neaprašė nieko daugiau, tik konstatavo faktą - nosikaulių lūžiai. Nesant aprašytų gijimo požymių, teismo medicininiu požiūriu tai traktuojama kaip ūmus lūžis, t. y. lūžis padarytas iki 2 savaičių laikotarpyje. Papildomas gydytojo specialisto - radiologo radiologinių vaizdų vertinimas atskleidė daugiau sužalojimų, nei jų buvo nustatyta pirminėje specialisto išvadoje, kuomet buvo vertinama gydytojo rezidento pirminė išvada (1 t., b. l. 94–96).
Iš 2023 m. lapkričio 29 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas metalinis laužtuvas, paimtas 2023 m. lapkričio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu. Į popierių suvyniotas metalinis strypas – rifluota armatūra su abiem smailiais galais. Ilgis 141 cm, skersmuo apie 2,5 cm. Ant armatūros dviejose vietose per vidurį ir apie 35 cm nuo krašto matomos raudonos uždžiūvusios dėmės (panašios į sukrešėjusio kraujo) (1 t., b. l. 99–101, 102–106).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio garso įrašas (1 t., b. l. 110–113).
Iš 2023 m. lapkričio 22 d. objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos pareigūnų kūno (BODY) kamerų vaizdo įrašai (1 t., b. l. 114–115).
Iš 2023 m. lapkričio 10 d. alkotesterio patikrinimų išrašo nustatyta, kad alkotesterio patikrinimų lape nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 10 d. 19:58 val. V. G. nustatytas 2,2 promilių girtumas, 2023 m. lapkričio 10 d. 20:00 val. D. M. nustatytas 3,38 promilių girtumas (1 t., b. l. 97).
Iš 2023 m. lapkričio 11 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo J. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 10 d., dirbant radijo šaukiniu (duomenys neskelbtini), kartu su tyrėju T. B., nustatytame maršrute, apie 18.15 val., iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kauno raj., 47 m. vyras kviečiasi medikus. Prasitarė, kad prieš 15-30 min sumušė jį su laužtuvu. Sužalojo galvą. Asmuo yra šalia namų. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) brigada „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykus iki gyvenamojo namo, namo duris atidarė, kaip vėliau nustatyta D. M., kuris buvo kruvinais drabužiais, nuo pastarojo galvos pakaušio gausiai bėgo kraujas. Nuėjus iki gyvenamojo namo svetainės patalpų, buvo rasti sėdintys dar du asmenys, kaip vėliau nustatyta V. G., iš kurio dešinės akies pusės gausiai bėgo kraujas, asmuo buvo kruvinais drabužiais. Kitoje svetainės pusėje buvo, kaip vėliau nustatyta V. G., kurį GMP medikams apžiūrėjus pastarasis buvo nesužalotas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, visi paminėti asmenys nenoriai bendravo, buvo akivaizdžiai neblaivūs. Paklausus visų asmenų, kas čia nutiko, visi trys atsakė, kad vyriškai išsiaiškino santykius, vyko išgertuvės, tikslaus laiko šie nurodyti negalėjo. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad V. G. bei V. G. yra pusbroliai, tačiau jų artimą aplinka nesieja, pastarieji gyvena atskirai, neveda bendro ūkio. Visi trys minėti asmenys yra pažįstami. Medikams apžiūrėjus D. M., šis paminėjo, kad jam į galvos sritį, ne mažiau kaip viena kartą buvo suduota iš metalinio laužtuvo. Kiek vėliau asmuo taip pat paminėjo, kad jį sužalojo V. G.. Vyras tikslaus laiko bei kur buvo sužalotas pasakyti nesugebėjo. Jam greitosios medicinos pagalbos medikai suteikę pirmąją pagalbą, nusprendė gabenti į LSMUL KK SPS priėmimo skyrių. Pabandžius pabendrauti su kitu sužalotu asmeniu V. G., šis nesiorientavo aplinkoje bei nieko nesugebėjo papasakoti, šį greitosios medicinos pagalbos medikai taip pat nusprendė gabenti į gydymo įstaigą. Pabandžius pabendrauti su gyvenamojo namo savininku V. G., šis garsiai šaukė, trukdė atlikti įvykio vietos apžiūrą, priekaištavo policijos pareigūnams, jog šie nevaikščiotų po jo gyvenamuosius namus, asmuo tyčia trukdė atlikti įvykio vietą, todėl buvo sulaikytas, panaudota spec. Priemonė – antrankiai. V. G. vedant iki tarnybinio automobilio šis teigė, kad V. G. ir D. M. nusipelnė būti sumušti, daugiau įvykio aplinkybių pastarasis nepaaiškino. Su alkotesteriu pabandžius patikrinti V. G. neblaivumą šis atsisakė. Atlikus įvykio vietos apžiūrą gyvenamasis namas buvo paliktas saugiai, užrakintas. Raktai nuo gyvenamojo namo durų buvo atiduoti V. G. ir šis už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą buvo nugabentas į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, administracinio protokolo surašymui taip pat pastarajam buvo įteiktas šaukimas apklausai, šis ant šaukimo šaknelės pasirašyti atsisakė. LSMUL KK SPS priėmimo skyriuje V. G. bei D. M. buvo įteikti šaukimai apklausai, taip pat su alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“ patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patikrinti ir jų neblaivumai. V. G. buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, D. M. buvo nustatytas 3,38 promilių neblaivumas. Minėtose klinikose V. G. buvo nustatyti nosies kaulų lūžiai, D. M. buvo atliekami tolimesni tyrimai, šie daugiau įvykio aplinkybių pateikti nesugebėjo (1 t., b. l. 28–32).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Paties kaltinamojo V. G. prisipažinimu bei parodymais, nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, kitų objektų apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. G. 2023 m. lapkričio 10 d., apie 18 val. 15 min., Kauno r., (duomenys neskelbtini) esančio namo svetainėje, išgertuvių metu kilusio konflikto su V. G. ir D. M. metu, panaudojo fizinį smurtą pastarųjų atžvilgiu, o būtent: tyčia mažiausiai penkis kartus rankomis sudavė V. G. į galvą ir tyčia mažiausiai du kartus rankomis sudavė D. M. į galvą ir rankas, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atsinešęs metalinį strypą, juo tyčia mažiausiai keturis kartus sudavė V. G. į kojas ir kitas kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam V. G. fizinį skausmą, bei padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikimą, pasireiškusį žaizda dešinio antakio srityje, vertinama kaip muštine, poodine kraujosruva dešinės akies vokų-skruosto srityje ir krūtinėje, odos nubrozdinimais kairės ausies kaušelyje, dešinės akiduobės lateralinės sienelės skeveldriniu lūžiais nusitęsiančiais į dešinio žandinio ančio lateralinę sienelę ir peištakaulio didžiojo sparno skliautinė dalį, nosikaulių lūžiais, ir tyčia mažiausiai tris kartus sudavė D. M. į nugarą ir mažiausiai tris kartus į galvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam D. M. fizinį skausmą bei padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis galvoje, minkštųjų audinių sumušimais ir poodinėmis kraujosruvomis dešinės akiduobės srityje, kairiame dilbyje, sprande, abiejų pečių, juosmens srityje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, juosmeninės stuburo dalies pirmo slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžiu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų V. G. ir D. M. sveikatą. Tokiais veiksmais kaltinamasis V. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, todėl yra baustinas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. G. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dviem ar daugiau žmonių, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiųjų apklausos protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime, apžiūros protokole, kitų objektų apžiūros protokole, neblaivumo nustatymo akte ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje.
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo V. G. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus dviejų ar daugiau žmonių sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
BK 138 straipsnio 2 dalies 4 punkto sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. G. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo V. G. asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (b. l. 141–142). Psichiatrinis gydymas – nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 139), priklausomybės ligų gydymas – nesikreipė (1 t., b. l. 140). V. G. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.
BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).
Įvertinus V. G. apibūdinančių aplinkybių visumą, nukentėjusųjų poziciją, susitaikius su kaltinamuoju ir jam atleidžiant, darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.
VI. Civilinis ieškinys
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 490,02 eurų žalos atlyginimo bei buvo pripažinta civiliniu ieškovu. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. 2024 m. rugsėjo 5 d. kaltinamojo V. G. gynėjas advokatas J. L. pateikė duomenis, pagrindžiančius, kad V. G. Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino 150,02 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad neatlyginta žalos Kauno teritorinei ligonių kasai yra 340 Eur (490,02-150,02=340). Kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteisiant neatlygintą turtinės žalos dalį, t. y. 340 Eur (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis).
VII. Kiti klausimai
Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
sterilūs vatos tamponai su kraujo pėdsakais (4vnt), metalinis laužtuvas su kraujo dėmėmis, paimti 2023 m. lapkričio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu ir 2024 m. vasario 9 d. nutarimu perduoti saugoti į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato daiktų saugyklą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;
CD diskas su radiologiniais vaizdais, saugomas byloje, CD diskas su BPC garso įrašu, saugomas byloje, CD diskas su BODY kamerų vaizdo įrašais, saugomas byloje teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti Kauno teritorinės ligonių kasai iš V. G. 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Kaltinamajam V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
sterilius vatos tamponus su kraujo pėdsakais (4vnt), metalinį laužtuvą su kraujo dėmėmis, paimtus 2023 m. lapkričio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu ir 2024 m. vasario 9 d. nutarimu perduotus saugoti į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato daiktų saugyklą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
CD diską su radiologiniais vaizdais, saugomą byloje, CD diską su BPC garso įrašu, saugomą byloje, CD diską su BODY kamerų vaizdo įrašais, saugomą byloje teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.